INTERVIU
Mindaugas Urbaitis: „Muzika tave keičia“
Kompozitoriui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui Mindaugui Urbaičiui šiais metais sukako 65 metai. Jo kūriniai žinomi ir mėgstami Lietuvoje,
Idėjos ir gyvenimai juostoje
Susitikti su žinomu žmogumi, kurio darbai įkvepia, yra didelė garbė. Galimybė atsidurti jo artimoje aplinkoje, stebėti, kaip jis gyvena ir
Scenografija plačiai atvertomis akimis
Spektakliuose vizualų, nebylų, tačiau itin svarbų vaidmenį atlieka scenografija: tiek ištaigingose operose, kuriose spindinčių objektų ir kostiumų gausa meiliai glosto
Tapybą praplečiantis videomenas
Vaikštinėdami po šiuolaikinio meno parodą, neretai aptinkame videokūrinių. Kartais jie eksponuojami kaip pagrindinė ekspozicijos ašis, dažniau – kaip viena iš
Nuogas literatūrinis debiutas
Galima pagalvoti, jog savo debiutinį autobiografinį romaną „Ko negalima sakyti merginai bare“ pristatęs rašytojas Povilas Šklėrius dalį savo gyvenimo be
Tapyba nuo ryto iki vakaro
Tapytojas Petras Lincevičius, 2015 m. šiuolaikinio meno parodos „Art Vilnius“ pripažintas kaip geriausias mugės jaunasis menininkas, apie savo darbą kalba
Gyvenimui prasmę suteikianti veikla
Su poetu, vertėju, publicistu Mariumi Buroku susitikome ankstyvą rytą ir, gurkšnodami kavą bei atplėšinėdami užmiegotas akis, šnekučiavomės apie rašytojo darbą.
Teatro kritika kaip vyno degustavimas
Teatro režisieriaus ir aktorių menas – sukurti naujas (arba primirštas) idėjas atskleidžiantį ir išskirtinai pjesę interpretuojantį spektaklį. Publikos – pastatytą
Savęs pažinimo dokumentika
Su kino režisieriumi Linu Mikuta susitikome pasikalbėti apie dokumentinio kino kūrimą. Anot Lino, dokumentinio kino statymas yra tam tikras pažinimo
Grafinis dizainas: vizualinės kalbos kūrimas
Grafinis dizainas apibrėžiamas kaip vizualinio turinio pateikimas meninėmis priemonėmis. Kiekvienas parduotuvės prekių katalogas, iš tolo šviečianti lauko reklama, jūsų mėgstamo
Menas apie meną gyventi
Atvykę į Klaipėdoje kuriančio „teatro trupo“ Beno Šarkos spektaklį, panašu, užsikėlę koją ant kojos nepailsėsite. Kurdamas savo pasirodymus vienas pats,
Šokis melancholijai
Kuriant šiuolaikinio šokio spektaklį, darbą galima prilyginti mozaikos dėliojimui – tam, kad bendra visuma derėtų ir žiūrovai matytų pilną vaizdą,
Darbas su angelų chorais ir šiuolaikinės muzikos ritualas
Su „Liepaičių“ choro vadove Jolita Vaitkevičiene susitikome pakalbėti apie darbą su vaikų choru bei lietuvių moteriškąją chorinę kultūrą. Tačiau pokalbio
Jaunųjų menininkų kelias į profesinę laisvę
Vis išgirsdavau: šiuo metu Lietuvos ir muzikos teatro akademijoje (LMTA) vyksta intensyvūs džiazo tinklo kursai, pateikėme paraišką „Nordplus“ programai organizuoti
Menas be melo
Broliai tapytojai Remigijus ir Algirdas Gataveckai yra bene pilietiškai aktyviausi jaunieji Lietuvos menininkai, savo kūriniais nuolatos kalbantys apie vieną skaudžiausių
Tradiciškai stebinantis šiuolaikinis cirkas
Cirkas, kurį visi pažįstame dar vaikystėje, – tai margaspalvė palapinė, dresuoti gyvūnai, publiką juokinantys klounai, visuomet gera nuotaika, triukai, plojimai,
Šiuolaikinėse medijose gimstanti muzikos materija
Medijų tėvu vadinamas Marshalas McLuhanas teigė, kad medija yra žmogaus kūno tęsiniai, pavyzdžiui, kalba. Kadangi muzika – neverbalinė kalba, ji
Nuo keliautojo iki kultūros tyrinėtojo
Kas yra kultūros kritikas? Kokių mokslų reikia būti ragavusiam, kad galėtum juo tapti? Kaip aprėpti ir deramai išmanyti visą kultūrinį
Įsiklausymas į senąją architektūrą
Architektūra kiekvienam byloja skirtingus dalykus, priklausomai nuo stebėtojo požiūrio, skonio ir net profesijos. O juk senas pastato fasadas gali kuždėti
Nuoširdūs tekstai ant literatūros kritikės lėkštės
Keblu kalbėti apie literatūros kritiką – viena vertus, vis skelbiama apie jos mirtį, kita vertus, literatūros lauke atsiranda vis daugiau
Į priekį vedantis avangardas
Džiazo festivaliai į dienos (ar koncertinių salių) šviesą ištraukia muzikos mylėtojus ir vilioja juos naujomis muzikinėmis pažintimis, potyriais ir atradimais.
Socialinės integracijos įrankis – muzika visuomenei
Nepaisant to, jog menas yra labai subjektyvi sritis, pripažinkime, jeigu jis yra geras, abejingų nepalieka. Taip pat kaip abejingų nepalieka
Iliustracija suaugusiems
Iliustruotojų darbai mums kasdien šypsosi iš reklamų afišų, mojuoja iš knygų viršelių, vedžioja žemėlapių takais ir net padeda suvokti sudėtingas
Per požeminę perėją – į performansą
Kalbamės su performanso meno atstovu Simonu Nekrošiumi apie auditorijos ir menininko santykį, jo atliekamus muzikinius performansus, mistifikuojamas būsenas bei menininko
Tarpinėse būsenose gimstantys poezijos procesai
Poezijai neleidžiama dūlėti knygose: kaip Feniksą iš pelenų ją kelia skirtingų meno sričių kūrėjai ir paleidžia skrieti tarpdisciplinine trajektorija. Literatūrai
Trapių akimirkų gaudytojas
Susitinkame su kino operatoriumi Feliksu Abrukausku pasikalbėti apie vaizdus ir vaizdų vietą šiuolaikiniame pasaulyje. Nufilmavęs režisierės Kristinos Buožytės juostas „Kolekcionierė“
Šiuolaikinė muzika akordeono dumplėmis
Esame įpratę akordeoną sieti su liaudies muzika ar prancūziškais šansonais, tačiau egzistuoja ir kita šio instrumento pusė – šiuolaikinė akademinė
Popierėli, popierėli, kaip šiandien atrodo mano tekstas?
Šis interviu buvo labai lauktas – kas geriau, jei ne filologė, poetė ir redaktorė tarpininkautų tarp kūrėjų ir skaitytojų, atsakytų
Poezijos ir garso jungtis, arba ritualizuotas triušių spengsmas
Itin įdomūs eksperimentai gimsta derinant kelias meno šakas viename kūrinyje. Šįkart kalbėsime apie poezijos ir muzikos samplaiką. Būtent šiuos du
Apčiuopiant šiuolaikinio meno rinkos pulsą
Kalbant apie meno kūrinius, dažniausiai dėmesys nukrypsta į koncepciją, kūrybinius procesus ar net paties menininko figūrą. Tačiau šiandien aptartinas dar
„Sheep Got Waxed“: mesta pirštinė standartiniam džiazui
Trijulė „Sheep Got Waxed“ – saksofonininkas Simonas Šipavičius, būgnininkas Adas Gecevičius ir gitaristas Paulius Vaškas – į Lietuvos džiazo sceną
Kino dailė – fokusų, iliuzijų ir apgaulės menas
Kino dailininkė Jurgita Gerdvilaitė sako, kad į savo profesiją pateko atsitiktinai, nors tuoj pat pripažįsta atsitiktinumais netikinti. Svajodama apie darbą
Performatyvios ribų ir taisyklių korekcijos
Performanso menas visuomet buvo tradicijų laužymo ar keitimo priešakyje, arba „avant avant garde“, kaip pasakytų Roselee Goldberg. Apimantis skirtingų disciplinų
Kai skulptūra prakalbina architektūrą
Gitenį Umbrasą žinojau kaip skulptorių ir garsiosios „Stebuklo“ plytelės autorių. Pradėjus domėtis jo darbais, paaiškėjo, kad jo kūrybai vieno termino
Lietuviško džiazo horizontas
Jeigu Lietuvos džiazo raidą galėtume palyginti su laivo statymu, būtume pačiame pradiniame statybų taške. Tokią mintį išsakė vienas garsiausių šalies
Sąmonę išlaisvinantis laisvasis džiazas
Su perkusininku Daliumi Naujokaičiu susitikome šnektelti apie laisvąjį, arba free, džiazą ir jo padėtį Lietuvoje. Anot jau ilgą laiką Jungtinėse
Gamtos dokumentika – erdvė stebėjimui ir kūrybai
Ne tik režisierius ir operatorius, bet dar ir biologas Mindaugas Survila, pristatęs dokumentikos mylėtojams jau du filmus – „Susitikimas su
Kaip vyksta visuomenės ir skulptūros komunikacija?
Visuomenės reakcija į aplinką, kontrastus ir provokacijas dažnai iškelia daug klausimų. Vienas jų – gal ir „nuvargęs“, bet aktualus –
Gediminas Pulokas ir tarpžanrinė migracija
Visi mėgaujamės užsienio rašytojų literatūra: godžiai ryjame romanus, elegantiškai ragaujame poeziją, įvairovės vardan imamės teorinių veikalų. Tik ar susimąstome, kokį
Lietuvos leidybos dizaino revoliucionierius
Tomas S. Butkus yra ne tik idėjų dirbtuvių „Vario burnos“ įkūrėjas, dizaineris, architektas, bet ir puikus pasakotojas, poetas, vaikų rašytojas,
Architektūros menas kolektyviniuose soduose
Kada paskutinį kartą buvote kolektyviniame sode? O galbūt jūs – vienas iš naujakurių, kurie sodų bendrijoje gyvena nuolat? Kaip žinia,
Kelias link žiūroviško kino
Kol kino prodiuseris Žilvinas Naujokas atsakinėja į mūsų klausimus, jam pro šalį lekia kelionės vaizdai, o rankose „karščiuojasi“ „iPhone“. Gal
Kelias nuo „Santa Barbaros“ link lietuviškos architektūros
Kokia yra lietuviška architektūra? Ar ji turi savo išskirtinius bruožus? Erdvioje Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedroje susitikę su Lietuvos architektų
Poetas, forma ir rašymas nebraižant grindų
Iš tiesų, pokalbis vyko trise: aš, Sigitas Parulskis ir jo didelis juodas šuo Faustas, kuriam literatūra visai nė motais, nors
Teatro ir pasaulio gerintojas
Viena ryškiausių Lietuvos scenos asmenybių – aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis – įsitikinęs, kad šiandien teatras privalo keistis, prisitaikyti prie
Petras Geniušas apie šiuolaikinę akademinę muziką
Šiuolaikinė akademinė muzika, konkuruodama su visa galybe klasikos, bando prisijaukinti ir atrasti savo klausytojus. Kalbiname pianistą virtuozą Petrą Geniušą, kuris,
Tapybos transformacijos pagal Eglę Ridikaitę
Tapyba – vaizduojamosios dailės rūšis, kurianti vaizdą plokštumoje įvairių spalvų dažais. Tapyba – vaizduojamosios dailės šaka, kai dažančioji medžiaga tepama
Architektūra, tyla ir muzika
Pakalbėti apie architektūrą kiek giliau, plačiau, galbūt net šiek tiek filosofiškai su muzikuojančiu architektu Algirdu Kaušpėdu norėjosi jau senokai. Kirbėjo
Sielos atsparumo mankšta
Kartais tam, kad geriau suvoktum teatrą, reikia galvoje atkapstyti informacijos likučius apie Mendelejevo lentelės elementus. Šįkart svarbiausia mintyje laikyti 19
Aktorystės kine užkulisiai
Su aktore Severija Janušauskaite susirašinėjame aktorystės meno, teatro bei kino temomis. Jos rašymo stilius unikalus, chaotiškas, ūmus: ji deda prancūziškas-rusiškas
Gatvės šokio kultūra scenoje
Ji – šiuolaikinio šokio šokėja Airida Gudaitė-Žakevičienė. Jis – gatvės šokių choreografas Laurynas Žakevičius. Kartą, jiems susitikus, gimė mintis, kad
Apie mušamųjų magiją
Stebėdama grojantį perkusininką Arkadijų Gotesmaną, vis užduodavau sau klausimą: kaip reikia mušamuosius instrumentus prisijaukinti, kad kiekvienas lazdelės tarkštelėjimas ar šluotelėmis
Į šiuolaikinio šokio laisvę – per klasikos rėmus
„Dauguma žmonių iš pradžių manė, kad šiuolaikinis šokis yra voliojimosi, įvairių pratimų ir kombinacijų ant žemės sintezė. Aš esu prieš
Kaip pradedančiajam rašytojui užsitarnauti vietą po saule?
Apie ką kalba jaunieji rašytojai? Kuo jie gyvena, kaip pasiekia skaitytojus, su kokiomis problemomis susiduria? Rašytojas Gintaras Grajauskas, ištisą dvidešimtmetį
Kūrybinio konteksto pakeitimas, arba menininkų rezidencijos
Lėkdami per skubantį gyvenimą, turbūt kiekvienas kartais pagalvojame, kaip gera būtų bent trumpam atsidurti visai kitur ir visai kitaip. Pasikeitęs
Šeima ir kolekcionavimas – tolygūs dalykai
Meno kolekcionieriaus Edmundo Kolakausko kolekcijoje – daugiau nei septyni šimtai Lietuvos dailės kūrinių. Kolekcininkas, pagal specialybę inžinierius, vedamas noro ne
Keletas kirčių apie teatrą ir dramaturgiją
Jaunos, aštrios ir veržlios – trys raktiniai žodžiai, kurie pirmieji šauna į galvą uostamiestyje įsikūrusio Apeirono teatro režisierių Gretos Kazlauskaitės
Muzikos siekis – sustabdyti klausančiojo akimirką
Kompozitorius Rytis Mažulis teigia, kad visa muzika turi nustebinti klausytoją. „Jai būtina turėti tam tikrą spiritualizmą. Visada“, – sako menininkas.
Ar Lietuvoje yra vietos fantastiniam kinui?
Kino režisierė Kristina Buožytė, savo sukurtų filmų lentynoje išrikiavusi dar tik du pilnametražius darbus, jau spėjo įrašyti savo vardą į
Miesto ritmo atspindžiai architektūroje
Dešimtį metų praktikuodama architektūrą, vis dažniau pagaunu save galvojant: kokią įtaką architektų kūriniai daro žmogui, jo kultūrai, mąstymui, laisvės pojūčiui?
Komiksai, atskleidžiantys kultūrinį klimatą
Ar kada teko atsiversti komiksą? Ne tik „užmesti akį“, bet įsijausti į vaizdų ir žodžių tėkmę, nejučia perskaityti visą istoriją
Evaldas Jansas ir žongliravimas medijomis
Tarpdisciplinininkas Evaldas Jansas žongliruoja įvairiomis meno kūrimo formomis: pradedant literatūra ir tapyba bei baigiant performansu ar videomenu. „Menas turi pulsuoti
Poezija informacijos džiunglėse
Ankstų rytą užmiegotomis akimis versdami virtualius socialinio tinklo „Facebook“ lapus, gausybėje publikuojamo turinio galime susidurti ir su savotišku kultūriniu akibrokštu
Procesas: Vilniaus miestas
Vilnius mums, čia gyvenantiems, yra tapęs savaime suprantamu fonu, į kurį tikriausiai nė neatkreiptume dėmesio, jei kažkas kartkartėmis nepajudintų nusistovėjusios
