Tryliktąjį kartą konkursas „Mano nata“ atskleidė Lietuvos mokinių kūrybinį potencialą

Konkursas „Mano nata“, 2022. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Vasaros pradžioje jau tryliktą kartą įvykęs nacionalinis moksleivių muzikos kūrinių konkursas „Mano nata“ vėl stebino kompozicijų įvairove ir jauniausios kartos išradingumu bei smalsumu ne tik muzikai, bet ir juos supančiai aplinkai, įvykiams.

Kompozitorius – lyg kelrodis, rodantis bei perteikiantis savo idėjas atlikėjams ir klausytojams.

Nojus Mackevičius

Lietuvos kompozitorių sąjungos viešosios įstaigos „Mano nata“ rengiamam konkursui šiais metais buvo pateikta 30 kūrinių. Iš jų 18 geriausių varžėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiosios salės scenoje vykusiame ir tiesiogiai portale VOXART.lt transliuotame baigiamajame koncerte.

Kompozicijas vertino ir laureatus išrinko konkurso žiuri, vadovaujama kompozitoriaus Ričardo Kabelio. Ją šiais metais sudarė muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli, kompozitoriai Antanas Kučinskas, Loreta Narvilaitė ir Giedrius Svilainis.

Kūrinius atliko patys autoriai, taip pat Giedrius Gečys (tenoras), Lukas Butkus (fortepijonas, klavesinas) bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“, meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris.

Tarp vyresniųjų autorių žiuri pavergė kūrinys balsui ir kontrabosui

Vyresniųjų autorių kategorijoje 1-osios vietos laureatu su kūriniu „Vilniaus haiku“ tenorui ir kontrabosui tapo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos kūrybos mokytojos Nailios Galiamovos mokinys Nojus Mackevičius. Jis konkurse „Mano nata“ dalyvavo pirmą kartą.

2-ąją premiją už kompoziciją „Sūkuriai ir vijurkai“ obojui, fortepijonui ir styginių kvartetui pelnė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos mokinys Aistis Tamulevičius. Kūrybos mokytojas – Ričardas Kabelis. 3-oji premija paskirta Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kūrybos mokytojos Vaidos Beinarienės mokiniui Pauliui Stanulioniui už kūrinį „Žmonės pro rakto skylutę“ fortepijonui ir styginių kvintetui.

1-osios vietos laureatas Nojus Mackevičius sako, kad jausmas, kai išgirsti savo sukurtą kompoziciją atliekamą gyvai, yra galingas, o kūrinys suskamba daug geriau, nei bandant jį įsivaizduoti iš pradžių. Anot jo, kompozitoriaus specialybė ypatinga: „Kompozitorius – lyg kelrodis, rodantis bei perteikiantis savo idėjas atlikėjams ir klausytojams.“

Nojus Mackevičius. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Kūrinys „Vilniaus haiku“, paaiškina Nojus, jungia Vilniaus ir tolimųjų rytų kultūras. „Pasirinkau Vilnių, kadangi jį pažįstu geriausiai – čia mano gimtinė bei, žinoma, šalies sostinė. Visada mėgau didelius ir įspūdingus miestus, o Vilnius – vienas iš jų. Karantino metu man labai trūko buvimo lauke. Dažnai pamokoms pasibaigus išeidavau pasivaikščioti. Tai buvo savotiška miesto eksploracija: eidavau ne į žinomas vietas, tačiau į tokias, į kurias nuvesdavo smalsumas. Taip atradau daugybę užslėptų ir gražių vietų, kurių anksčiau nežinojau, pavyzdžiui, Šeškinės kalvų parką. Dar labiau pamilau savo gimtąjį miestą“, – atskleidžia jaunasis kūrėjas.

Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje muzikos kompozicijos moksleivius daugiau nei du dešimtmečius mokanti pedagogė ir kompozitorė Nailia Galiamova pastebi, kad kūrybos mokymas – visada abipusio mokymosi procesas. „Daug išmokstu iš savo mokinių ir kartu su jais į mano gyvenimą ateina nauji interesai, spalvos. Keista, bet nežinau, ar visada patys moksleiviai sąmoningai pasirenka kompoziciją.  Dažniau mokytojai atveda man fantazuotojus ar tėvai parašo prašymą pas mane mokytis“, – atskleidžia N. Galiamova.

Pasakodama apie Nojų, pedagogė prisimena, kad moksleivis į jos klasę atėjo praeitų metų vasarį. Tai buvo Nojaus pirmieji mokslo metai naujoje mokykloje. Prieš tai jis mokėsi Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. 

Konkursas „Mano nata“, 2022. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

„Savęs paieškos, kelio muzikoje pasirinkimas, privalomosios kompozicijos reikmė jo gyvenimui – pagrindinės problemos, kurias jaunuolis sprendė ne itin palankiomis sau aplinkybėmis: jis turėjo įsitvirtinti naujoje mokykloje. Pirmiems jo žingsniams kompozicijoje mano klasėje reikėjo nuolatinio padrąsinimo, emocinio palaikymo, bendrystės ieškant žanrinio komforto zonų, pasirenkant jam įdomias temas ir kompozicijos metodus“, – prisimena pedagogė.

N. Galiamova taip pat atskleidžia, kad konkursą laimėjęs kūrinys „Vilniaus haiku“ iš pradžių buvo sumanytas kaip muzikinis performansas su vaizdo instaliacija bei šiuolaikiniu šokiu: „Manyčiau, išryškėjęs Nojaus noras dalintis kūrybos lauką su kitais menininkais ir režisūrinis muzikos kūrimo matymas galėtų atvesti jį kurti kinui ar scenai“.

Pergalę jauniausiųjų autorių kategorijoje atnešė pirmasis sukurtas kūrinys

Jauniausiųjų autorių kategorijoje 1-osios vietos laureate tapo Klaipėdos Vydūno gimnazijoje besimokanti Adelė Vozgirdaitė. Kūrybos mokytojos Ingridos Bertulienės mokinė žiuri simpatijas pelnė už kūrinį „Mintys sustoja ketvirtadieniais“ trims smuikams.

2-oji vieta už savarankiškai sukurtą kūrinį „Tunelis“ fleitai, obojui ir styginiams atiteko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos mokiniui Laurynui Beinariui. 3-oji vieta – Šiaulių Dainų muzikos mokyklos kūrybos mokytojo Algirdo Bružo mokinei Augustei Plepytei už kūrinį „Lietaus melodija“ fleitai ir fortepijonui.

Adelė Vozgirdaitė. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Tarp jauniausiųjų kūrėjų laimėjusi Adelės Vozgirdaitės kompozicija – jos pirmoji „užbaigta ir užfiksuota“. Kaip teigia konkurso laureatė, kurti ją paskatino sesė, kuri studijuoja muzikos kūrybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: „Jos motyvuota, pradėjau komponuoti savo pirmąją kompoziciją. Buvo įdomus kūrybinis procesas, kurio metu reikėjo iš daugelio motyvų išgryninti, ko siekiu ir ką noriu sukurti. Šis konkursas suteikė galimybę išmėginti save kūryboje. Labai įdomu išgirsti savo kompiziciją, atliekamą kitų atlikėjų, taip pat kokias kūrybines idėjas realizuoja mano bendraamžiai“.

Adėlės mokytoja Ingrida Bertulienė atskleidžia, kad kūrybos procesas buvo gana sklandus, nes ji jau pirmą „darbinį“ susitikimą aiškiai žinojo, kad kūrinys remsis minimalizmo principais, buvo apsisprendusi dėl jo formos, užsifiksavusi daug melodinių intonacijų – turėjo savo kūrinio viziją.

„Žavu buvo tai, kad ji kryptingai siekė savo idėjos išpildymo. Adelė kol kas kuria be kompiuterinių programų, tad tikriausiai sudėtingiausia buvo viską sujungti į vieną organišką kompoziciją, išgirsti bendrą skambesį, suvokti, ar tai atitinka jos įsivaizdavimą. Mes įrašinėjome visas tris smuiko partijas gyvai, jas jungėme, o po to Adelė koreguodavo. Prireikė laiko, kol nusprendė, kokiems instrumentams kurs. Iš pradžių kurti smuikui vengė, bet suprato, kad pirmiausia turi pradėti komponuoti tam, ką puikiai pažįsta, kokiu instrumentu groja pati“, – prisimena pedagogė.

Konkursas „Mano nata“, 2022. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

I. Bertulienei, nors nesijaučia esanti tin kompetetinga būti kūrybos mokytoja, patinka dirbti su kuriančiais vaikais ir visada mielai ,,neria“ paskui juos į kūrybos gelmes: „Laikausi nuostatos sekti ir gerbti vaiko kūrybines idėjas bei mintis. Visada įsiklausau į jų nuomonę ir kišuosi į kūrybos procesą labai minimaliai. Galiu duoti techninius patarimus, parodyti nukrypimus nuo muzikinės logikos, galiu patarti ir suteikti jiems trūkstamų žinių, paskatinti dar pamąstyti apie kokius ne visai pavykusius epizodus“.

R. Kabelis: Konkurso trauka – magiška

Konkurso „Mano nata“ rengėjas ir žiuri pirmininkas kompozitorius Ričardas Kabelis praskleidžia konkurso užkulisius ir pasidalina įžvalgomis ne tik apie tendencijas, bet ir nuotaikomis po konkurso. Anot jo, iš kasmet skelbiamo 12-15 instrumentų sąrašo autoriai patys gali pasirinkti jiems įdomiausius instrumentų derinius – vieną instrumentą, duetą ar trio, kvartetą ar kvintetą arba kameriniam orkestrui prilygstantį ansamblį. 

Konkurso „Mano nata“ žiuri, 2022. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

„Instrumentų pasirinkimas, žinoma, neturi įtakos meniniam rezultatui: vyresniųjų kategorijoje šiais metais pirmąją vietą pelnęs Nojaus Mackevičiaus kūrinys balsui ir kontrabosui aplenkė antrosios vietos laimėtojo Aisčio Tamulevičiaus kūrinį 5 instrumentų ansambliui, o konkurso kūriniai klavesinui pelnė daugiau žiuri balų nei kūriniai ansambliams. Tai rodo kūrinių vertinimo prioritetus – tai leidžia auksinėmis reitingo svarstyklėmis „pasverti“ meninį ir kompozicinį vertingumą“, – sako R. Kabelis.

Kalbėdamas apie šių metų išryškėjusias tendencijas, R. Kabelis pastebi, kad konkurse atliktų kūrinių meninė raiška ir komponavimo technikos yra natūraliai artimos lietuvių kompozitorių mokyklai ir kūrybos mokytojų estetinėms nuostatoms: „Ar ateityje išryškės šių autorių individuali šviesa, ar jų būsimi kūriniai taps lietuvių muzikos viršukalnėmis – yra ir šio konkurso grįžtamosios vertės klausimas“. 

Konkurso „Mano nata“ laureatai, 2022. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Konkurso „Mano nata“ reikšme ir verte jau seniai neabejojama. Tiek pats R. Kabelis, tiek konkurse dalyvaujančiųjų mokytojai, tiek patys kompozitoriai sutaria – toks konkursas ne tik padeda populiarinti muzikos kūrybos sritį Lietuvoje, bet ir suteikia visos šalies mokiniams motyvaciją kurti, eksperimentuoti ir tobulėti. Tai įrodo ir kiekvienais metais nemažėjantis dalyvių skaičius, ir geografinė aprėptis, žinoma, ir patys kūriniai.

„Konkurso magiška trauka, spindinčios konkursantų akys ir prisidedančiųjų supratimas, jog tai ypatingos vertės dalykai, tapo konkurso sėkmės ženklu. Norisi tikėti, kad tryliktojo konkurso energija gaivins būsimus jaunųjų autorių kūrinius ir jų kūrybos mokytojų pastangas, keis jų gyvenimus ir mus pačius“, – sako R. Kabelis.

Jam pritaria mokytojos Nailia Galiamova ir Ingrida Bertulienė, pabrėždamos, kad „Mano nata“ yra paskata vaikams plėsti akiratį, profesionaliai paruošti partitūrą rimtai scenai, siekti sužinoti ir išmokti daugiau.

Konkursas „Mano nata“, 2022. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Kaip teigia I. Bertulienė, tokio amžiaus vaikams dalintis savo kūryba yra svarbu: „Pamatyti, kuo gyvena kuriantys bendraamžiai, tai skatina eiti tolyn, domėtis. Čia galima išgirsti ir pajausti, kaip tavo kūrybą suvokia kiti žmonės, profesionalai. Labai džiaugiuosi šiuo konkursu!“

„Konkurso kūrinys, kai jį scenai parengia muzikai profesionalai, suskamba ypatingai dėl unikalių interpretacijų. Dar repeticijose vaikai gauna unikalią patirtį mokytis bendradarbiauti su atlikėjais, paaiškinti, kokio rezultato tikisi. Žinau, kad pati geriausia dovana jiems, kai kūrinį ir po konkurso įtraukia į tolimesnes koncertines programas ar į natų leidinius. Net ir be visų rimtų, labai reikšmingų konkurso tikslų ir užduočių, konkurso nauda yra neabejotina – jis dovanoja vaikams džiaugsmą pajusti savo kūrybines galias. Patikėkite, tai ypatingai brangu“, – sako N. Galiamova.

0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments