Psichoseansas su režisieriumi Benu Šarka
Šį kartą į minčių srauto klausimus atsako aktorius, režisierius, performansų kūrėjas Benas Šarka.
– Jeigu būtumėte scenoje paliktas daiktas, koks daiktas tai būtų?
Tuštuma. Viskas gimsta iš tuštumos.
– Jeigu reikėtų suvaidinti žmogaus gyvenimo tarpsnį, kurį rinktumėtės?
Aš nežinau, ką reiškia vaidinti.
– Jeigu būtumėte ugnis, ką pirmiausia nudegintumėte?
Uždegčiau degtuką. Nuo degtuko viskas prasideda.
– Jeigu reikėtų pristatyti savo kūrybą Klaipėdoje 1923-iaisias metais, kurią miesto vietą pasirinktumėte?
Rinkčiausi rūsį, kuriame nėra elektros.
– Jeigu reikėtų suvaidinti mitinę būtybę, ką pasirinktumėte?
Ji nebūtų matoma akimis. Visi jaučia skirtingai ir ne visi gali tai padaryti – tai nepriklauso nuo manęs.
– Jeigu reikėtų išsirinkti vienintelį spektaklio žiūrovą, kuriam suvaidinsite, kas tai būtų?
Aš to žiūrovo nematyčiau, nes būtų tamsu. Jokios šviesos. Jei salėje nieko nebūtų – vis tiek būtų niekas. Niekas yra viskas.
– Jeigu jūsų spektaklis vyktų 4 val. ryto, kurioje vietoje jis vyktų?
Gaila, nebėra tų tikrųjų blaivyklų. Guli lovoj pririštas ir gali rėkti sau „LAISVĖ!“. Nieko nereikia daryti.
– Jeigu reikėtų suvaidinti spektaklį kitoje epochoje, kurią pasirinktumėte?
Norėčiau būti iš tų laikų, kai gyveno Amazonė be vienos krūties, taikliai iš lanko šaudanti.
– Jeigu būtumėte jūra, atlikinėjanti performansą, kaip ta jūra atrodytų?
Kaip atradimas. Ne viskas yra akims. Koks būtų mylimasis, jei būtum aklas? Žiūrovas gali būti aklas, kurčias ir paralyžiuotas – tada reikėtų pasiversti mažyte dulkele ir įlysti į jo vidų. Ten, kur nieko nėra. Kiekvienas žmogus yra sudarytas iš nieko.
– Jeigu jūsų pasirodymas būtų garsas, kaip jis skambėtų?
Yra tokie paukšteliai iš Veluvano giraitės – kalendakos (Sauliaus Tomo Kondroto apsakyme „Raudona lapė“). Garsas būtų kaip jų meilės kančių čiulbėjimas. Ne viskas, kas iš tikrųjų vyksta, vyksta garsiai. Nes garsas atsiranda irgi iš nieko – viskas prasideda ir pasibaigia.
– Jeigu jūsų kūryba būtų literatūrinis herojus, kas jis būtų?
Būtų toks literatūrinis herojus, kuris rašo knygas, kurias žmonės labai nori skaityti, bet vis tiek nieko nesupranta.
– Jeigu būtumėte popieriaus lapas su užrašytu scenarijumi, kaip atrodytumėte?
Toks degantis.
– Jeigu turėtumėte galią užburti savo žiūrovus, ką su jais padarytumėte?
Juos ir taip užburi, jeigu jie sėdi.
– Jeigu jūsų pasirodymas būtų gyvūnas, kaip jis atrodytų?
Aš pasiversčiau katyte, kurią vaikai apipylė benzinu ir padegė. Dega, bet nesudega.
– Jeigu kūryba būtų žmogus, kokį žmogaus bruožą ji atitiktų?
Žmogus, kuris ištisai juokiasi.