Psichoseansas su poetu Vytautu Stankumi: „eilėraščiai nesprendžia bėdų – sukuria naujas“
– Jeigu būtumėte Antanas Baranauskas, ką dabar regėtumėte Anykščių šilelyje?
Formules, leidžiančias apskaičiuoti pragaro tūrį.
– Jeigu būtumėte Poezijos pavasaris, kas jame dėtųsi?
Priverstinė meditacija lotoso poza.
– Jeigu būtumėte kūrybinė krizė, dėl ko ištiktumėte?
Dėl ištikimo.
– Jeigu būtumėte laiškas, kam jis būtų skirtas?
Tam, kas jį skaito.
– Jeigu staiga poezija išnyktų, kokios srities kūrėjas būtumėte
Išnykusios.
– Jeigu būtų paskutinė jūsų gyvenimo diena, ką skaitytumėte?
Sau brangius žmones.
– Jeigu kitas meno kūrinys galėtų idealiai perteikti jūsų kūrybą, kuris kūrinys tai būtų?
Plaukeliai ant skruzdės nugaros.
– Jeigu jūsų poezija būtų kvapas, koks kvapas tai būtų?
Cigarečių.
– Jeigu turėtumėte galimybę vienai dienai susikeisti gyvenimais su bet kuriuo pasaulio rašytoju, kuris žmogus tai būtų?
Bet kuris iš mirusiųjų.
– Jeigu būtumėte kino režisierius, kurią knygą ekranizuotumėte?
Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykius“
– Jeigu jūsų kūrybą reiktų apibūdinti vienu žodžiu, kurį žodį ištartumėte?
Cotokur*ajest?!
– Jeigu poezija būtų miestas, kaip jis atrodytų?
Gražiai.
– Jeigu taptumėte pasaulio kultūros ministru, koks būtų jūsų pirmas darbas?
Panaikinti pasaulio kultūros ministeriją.
– Jeigu jūsų kūriniai galėtų išspręsti vieną žmonijos bėdą, ką jie išspręstų?
Eilėraščiai nesprendžia bėdų – sukuria naujas.
– Jeigu jums reikėtų pasiversti literatūros personažu, kuris veikėjas būtumėte?
Mytia iš Viktoro Pelevino „Vabzdžių gyvenimo“
– Jeigu apie jūsų gyvenimą būtų statomas filmas, koks žmogus galėtų idealiausiai suvaidinti jus patį?
Nematomas žmogus.
– Jeigu jums reikėtų parašyti autobiografinę knygą, kaip ją pavadintumėte?
Ji būtų be pavadinimo ir be autoriaus.