Psichoseansas su poetu Vytautu Stankumi: „eilėraščiai nesprendžia bėdų – sukuria naujas“

Vytautas Stankus. Domanto Razausko nuotr.

– Jeigu būtumėte Antanas Baranauskas, ką dabar regėtumėte Anykščių šilelyje?

Formules, leidžiančias apskaičiuoti pragaro tūrį.

– Jeigu būtumėte Poezijos pavasaris, kas jame dėtųsi?

Priverstinė meditacija lotoso poza.

– Jeigu būtumėte kūrybinė krizė, dėl ko ištiktumėte?

Dėl ištikimo.

– Jeigu būtumėte laiškas, kam jis būtų skirtas?

Tam, kas jį skaito.

– Jeigu staiga poezija išnyktų, kokios srities kūrėjas būtumėte

Išnykusios.

– Jeigu būtų paskutinė jūsų gyvenimo diena, ką skaitytumėte?

Sau brangius žmones.

– Jeigu kitas meno kūrinys galėtų idealiai perteikti jūsų kūrybą, kuris kūrinys tai būtų?

Plaukeliai ant skruzdės nugaros.

– Jeigu jūsų poezija būtų kvapas, koks kvapas tai būtų?

Cigarečių.

– Jeigu turėtumėte galimybę vienai dienai susikeisti gyvenimais su bet kuriuo pasaulio rašytoju, kuris žmogus tai būtų?

Bet kuris iš mirusiųjų.

– Jeigu būtumėte kino režisierius, kurią knygą ekranizuotumėte?

Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykius“

– Jeigu jūsų kūrybą reiktų apibūdinti vienu žodžiu, kurį žodį ištartumėte?

Cotokur*ajest?!

– Jeigu poezija būtų miestas, kaip jis atrodytų?

Gražiai.

– Jeigu taptumėte pasaulio kultūros ministru, koks būtų jūsų pirmas darbas?

Panaikinti pasaulio kultūros ministeriją.

– Jeigu jūsų kūriniai galėtų išspręsti vieną žmonijos bėdą, ką jie išspręstų?

Eilėraščiai nesprendžia bėdų – sukuria naujas.

– Jeigu jums reikėtų pasiversti literatūros personažu, kuris veikėjas būtumėte?

Mytia iš Viktoro Pelevino „Vabzdžių gyvenimo“

– Jeigu apie jūsų gyvenimą būtų statomas filmas, koks žmogus galėtų idealiausiai suvaidinti jus patį?

Nematomas žmogus.

– Jeigu jums reikėtų parašyti autobiografinę knygą, kaip ją pavadintumėte?

Ji būtų be pavadinimo ir be autoriaus.

0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments