Festivalio „Gaida“ atidarymo koncertas. VOXART nuotr.

Šeštadienį, spalio 21 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo 27-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Atidarymo koncerte Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas maestro Roberto Šerveniko, ir būrys įžymių šalies bei užsienio solistų atliko vieno iš festivalio šiais metais pristatomų kompozitorių – amerikiečio Davido Lango kūrinius bei publikai padovanojo lietuvių kompozitorių Alberto Navicko ir Žibuoklės Martinaitytės pasaulines premjeras.

Šio koncerto programą vertinu kaip labai gražiai parinktą festivalio organizatorių. Du mūsų kompozitorių kūriniai gražiai pritapo prie D. Lango kompozicijų savo vidine darna, minčių pyne.

ROBERTAS ŠERVENIKAS

Kaip buvo teigiama pristatant koncertą ir visą festivalį, tai pirmas kartas, kai tiek daug dėmesio skiriama vienam kompozitoriui – Davido Lango kūriniai skambės beveik visuose „Gaidos“ koncertuose. Šeštadienio vakarą įvykusiame festivalio pradžios koncerte susirinkusi pilna šiuolaikinės muzikos gerbėjų salė klausėsi D. Lango opuso styginiams „Wed“, vieno naujausių kompozitoriaus darbų – „Shade“ fortepijoniniam trio ir styginiams, kurį įgyvendino ansamblis „FortVio“ (Indrė Baikštytė – fortepijonas, Ingrida Rupaitė – smuikas, Povilas Jacunskas – violončelė).

Garsus violončelės virtuozas iš Izraelio, „violončelės Maveriku“ ir „provokuojančiu mąstytoju“ vadinamas Gavrielis Lipkindas atvyko Lietuvos publikai pristatyti D. Lango kūrinį „Concerto (World to Come)“ violončelei ir kameriniam orkestrui.

„Ši kompozicija – tarsi malda, kupina savistabos ir asmeniškumo. Tai meditacija apie tikėjimą ir beviltiškumą, užduodanti esminį klausimą apie mirtį ir gyvenimą.“ – taip apie kūrinį pasakoja kompozitorius ir publika tuo galėjo įsitikinti. Egzistencinę būseną dar labiau sustiprino nepriekaištingas ir itin jautrus G. Lipkindo solo partijos atlikimas.

Gavrielis Lipkindas. VOXART nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje gyvai nuskambėjo kompozitoriaus kūrinys „Simple Song #3“ sopranui ir kameriniam orkestrui, kuris buvo sukurtas Paolo Sorrentino filmui „Jaunystė“. Už šį kūrinį D. Langas buvo nominuotas „Oskarui“ bei „Auksiniam gaubliui“. Soprano partiją atliko jaunos kartos solistė Agnė Stančikaitė.

Kaip ir kiekvienais metais, neatskiriama festivalio dalis ir misija – lietuvių kompozitorių kūrinių premjeros. Koncerte skambėjo Alberto Navicko „Atminties linijos“ ir Žibuoklės Martinaitytės „Šviesotamsos trilogija“ fortepijonui ir kameriniam orkestrui, kurią skambino pianistas Gabrielius Alekna.  Kaip po koncerto VOX ART komentavo dirigentas Robertas Šervenikas, lietuvių autorių kompozicijų premjeros savitai papildė ir puikiai įsipynė į Davido Lango kūrinių programą.

Aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ išskirtiniais koncertais publiką džiugins iki lapkričio 7 dienos. Per šį laiką įvyks iš viso 14 koncertų, kuriuose bus pristatyti net 59 skirtingų žanrų kūriniai, iš jų net 7 pasaulinės lietuvių kompozitorių premjeros. Festivalio puošmena – pasaulinio garso solistai, ansambliai ir geriausių Lietuvos atlikėjų pajėgos.

Gabrielius Alekna ir Žibuoklė Martinaitytė. VOXART nuotr.

„Gaidos“ atidarymą specialiai VOX ART sutiko pakomentuoti dirigentas Robertas Šervenikas.

– Pasidalinkite mintimis apie ką tik įvykusį koncertą. Kaip vertinate pasiruošimą jam ir kūrybinį rezultatą?

„Gaidos“ festivalyje dalyvauju ir diriguoju programas gal jau dvidešimtą kartą ir kiekvieną kartą nauja programa, kaip dabar mėgstama sakyti, yra naujas iššūkis. Iš tikrųjų, niekada nežinai, kokius naujus lietuvių kompozitorių parašytus kūrinius gausi, kokie bus užsienio kompozitorių kūriniai. Visa tai lydi intensyvus darbas tiek ruošiantis repeticijoms, tiek jų metu. Visiems – tai ir dėmesio išbandymas, ir tų minčių, kurias šiuolaikinė muzika iškelia į paviršių.

Nors kai kurie kūriniai „lengvi“ ir gražūs, tačiau juos atlikti, iš tikrųjų, nėra taip lengva, kaip gali atrodyti publikai. Šiame koncerte buvo labai daug solistų. Jokiame kitame Filharmonijos sezono koncerte niekada nerasite, kad būtų tiek solistų atlikėjų – ir trio, ir violončelininkas, ir pianistas, o pabaigoje dar viską vainikuotų sopranas. Publikai visada dėl to smagu. Man atrodo, labai produktyviai ir gražiai dirbome, kiekvieną dieną per šią savaitę mes vis yrėmės į priekį, matėme tą rezultatą, kurio siekėme. Visiems buvo malonu kartu dirbti, orkestras labai jautriai pildė visus tiek mano, tiek kompozitorių pageidavimus. Aš tikrai esu patenkintas tokiu gražiu mūsų šios savaitės darbu.

– Kaip apibūdintumėte įvykusias lietuvių kompozitorių premjeras ir koncerto visą programą?

Šio koncerto programą vertinu kaip labai gražiai parinktą festivalio organizatorių. Du mūsų, lietuvių, kompozitorių kūriniai gražiai pritapo prie Davido Lango kompozicijų būtent savo vidine darna, minčių pyne. Pavyzdžiui, Alberto Navicko kūrinys „Memory Lines“ (liet. „Atminties linijos“ – VOX ART)  skambėjo greta D. Lango „Wet“, kuris parašytas in memoriam išėjusiai jo žmonos labai gerai draugei. Tų memory liness usipynimas iš tikrųjų nors buvo skirtingas, bet vis tiek – labai mąslus, įdomus bei paveikus. Žibuoklės Martinaitytės koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui – šviesos ir tamsos kontrastų santykis, kismas, kova ir, man atrodo, tai yra ryškus kūrinys visoje lietuvių kompozitorių kūrinių paletėje.

– Davido Lango muzika šiuo metu itin populiari visame pasaulyje. Ar jums pačiam ji įdomi atlikti, diriguoti, klausytis?

Davido Lango kūryba nors yra labai atpažįstama, stilistiškai panaši, visgi, kiekvienos kompozicijos turinys visiškai skirtingas ir tai daro jo kūrinius įdomiais. Jeigu mes lygintume atlikėjo ir publikos susidomėjimą kūriniu – tai nelabai palyginami dalykai. Atlikėjai, ilgai dirbdami, kūrinį supranta kur kas  geriau ir giliau. Publikai išgirdus kūrinį, ją muzika paveikia, norisi klausytis dar daugiau kompozitoriaus kūrinių arba ne. Manau, Davido Lango kūrinių norisi klausytis daugiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *