Spalio 20, 21 ir 22 d. įvyks Antano Gluskino režisuoto spektaklio „TI“ premjera. Spektaklis pastatytas Kauno kameriniame teatre (Kęstučio g. 74A, Kaunas) pagal pirmą ir vienintelę Justinos Stučinskaitės knygą „Ačiū, gyvenu gerai“ (2004 m.).
Dalį spektaklio žiūrovai stebės savo išmaniuosiuose telefonuose.
Spektaklis pasakoja apie Tytės – devyniolikmetės merginos, ką tik išsiskyrusios su vaikinu, kasdienybę. Spektaklį režisierius Antanas Gluskinas skiria paaugliams, išgyvenantiems pirmosios meilės išsiskyrimo jausmą ir tiems, kurie šio jausmo dar nėra patyrę. Tai – galimybė ugdyti gebėjimą atpažinti, suvaldyti savo emocijas, išgyvenimus, autorės Justinos Stučinskaitės kartai – revizija to, ką jie išgyveno būdami paaugliais, kai formavosi jų asmenybės.
Dalį spektaklio žiūrovai stebės savo išmaniuosiuose telefonuose (su Android 5 ir aukštesne versija), nes ne viską Tytė gali papasakoti scenoje – yra dalykų, kuriuos ji gali parodyti tik kiekvienam asmeniškai.
Išsiskyrimas – sunkus, be ne toks jau neįveikiamas, nors priverčia Tytę imtis kraštutinumų. Paauglystė – paradoksalus metas, kai norisi visko arba nieko, o racionalus protas aiškiai mato, kas netinka, tik retai pasufleruoja, kas tinka. Išminties ir drastiškų priemonių, saviironijos ir savipaguodos kupinas Tytės kelias į susitaikymą su savimi ir tuo, kad JO jau nebebus šalia.
Režisierius, inscenizacijos autorius ir video montažo režisierius – Antanas Gluskinas, dailininkė – Anželika Šulcaitė, mobiliosios aplikacijos kūrėjai – Tadas Motiejūnas ir Saulė Gimžūnaitė, operatorius – Ridas Beržauskas, aktoriai – Vytautas Rašimas, Ieva Daunoraitė, Rugilė Tamošauskaitė, Alma Masiulionytė, Arnis Aleinikovas, Rūta Kumpikaitė. Spektaklyje skambės Narimanto Venckevičiaus, „Candee Train“, Gyčio Masalskio, „Subtilu-Z“, „SEL“, „Elle G“, „Saulės kliošas“, „Džazlaif“ muzika.
Pokalbis su spektaklio režisieriumi Antanu Gluskinu.
– Kiek apskritai truko spektaklio kūrimas (jei skaičiuotume nuo idėjos gimimo)?
Kiek tiksliai tai truko, aš nelabai pamenu, gal prieš trejus metus pirmą kartą pamąsčiau, kad norėčiau sukurti spektaklį. Tuo metu dėsčiau Šiaulių universitete aktoriams ir galvojau su jais statyti spektaklį, bet nepastatėme… Po to tai atgulė į stalčių ir prisikėlė naujam gyvenimui sumąsčius, kad šį kūrinį reikia statyti tik Kaune, nes jis parašytas kaunietės merginos. Inscenizaciją šiam spektakliui pradėjau rašyti šių metų pradžioje.
– Kas, statant šį kūrinį, jums pasirodė didžiausias iššūkis?
Nors ne pirmą kartą dirbu su neprofesionalais – aktorius šiam pastatymui atsirinkau atviro kastingo metu (vykusio gegužės ir birželio mėnesiais), bet tai yra vienas didžiausių iššūkių, nes nežinai, kas laukia už kampo: tai gąsdina, bet tuo pačiu ir vilioja. Kitas ne ką mažesnis iššūkis – išmaniosios aplikacijos sukūrimas bei naudojimas spektaklyje – šalia kūrybinių sprendimų susidūriau ir su daug techninių niuansų, kurie buvo netikėti. Dabar didžiausias iššūkis, kad tai veiktų sklandžiai!
– Atsižvelgiant į spektaklyje naudojamas naująsias technologijas, kyla mintis, kad šis kūrinys skirtas išskirtinai jaunai auditorijai. Ar tai tiesa?
Taip, šis kūrinys skirtas išskirtinai jiems. Mano adresatas yra paauglys (nuo 14 m.), kuris jau kuria savo meilės santykius bei juos nutraukia arba ne.
