Festivalis „Gaida“ kviečia dviem savaitėms pasinerti į šiuolaikinę muziką

Artėja 27-asis tarptautinis festivalis „Gaida“. Nuo spalio 21 iki lapkričio 7 d. Vilniuje vyksiančio didžiausio Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos festivalio programoje daugybė renginių – vien tik koncertų net 14, vyks ir eilė susitikimų su žymiais kompozitoriais ir atlikėjais.

Itin tirštoje „Gaidos“ programoje – pačios įvairiausios šiuolaikinės muzikos kūrybos atmainos: nuo elektronikos, audiovizualinių projektų, performansų, multimedijos šou ir net povandeninio muzikinio teatro iki skirtingų rūšių bei žanrų koncertinės muzikos. Skambės pripažinimą pelnę pasauliniai hitai ir ką tik šviežiai sukurtos kompozicijos – įvyks 7 pasaulinės premjeros.

Iš viso „Gaidoje“ bus atlikti 59 kūriniai, dauguma – pirmą kartą Lietuvoje. Festivalio puošmena – pasaulinio garso solistai, ansambliai ir geriausių Lietuvos atlikėjų pajėgos.

Plačius 27-osios „Gaidos“ užmojus atspindi festivalio kompozitorių „in focus“ pasirinkimas. Festivalyje bus pristatyti kūrybiniai garsiųjų Amerikos postminimalistų Davido Lango ir Johno Adamso portretai šių kompozitorių visame pasaulyje minimų jubiliejų proga. 

Festivalio metu nuskambės lietuvių kompozitorių pasaulinės kūrinių premjeros – Žibuoklės Martinaitytės „Šviesotamsos trilogija“ fortepijonui ir kameriniam orkestrui (2017), Alberto Navicko „Atminties linijos“ (2017), Tomo Kutavičiaus „Mąstanti nendrė“ (2017), Justinos Repečkaitės „Cosmatesque“ (2017), Ryčio Mažulio „Caput“ (2017) ir Dominyko Digimo „From Another Point of View“ (2017). Be to, klausytojai išgirs Algirdo Martinaičio „Mitų griovėjas“ elektrinei gitarai ir orkestrui (2017) – bei šių metų Nacionalinei kultūros ir meno premijai pristatytos Justės Janulytės koncertas saksofonui „Vandens spalva“. 

Taip pat festivalyje lankytojai išvys pianisto Luko Geniušo, JAV mušamųjų instrumentų grupės „Sō Percussion“, vokalinio ansamblio „Theatre of Voices“, Lietuvos kamerinio choro „Jauna muzika“, šiuolaikinės muzikos kolektyvo „Synaesthesis“, styginių kvarteto „Tana Quartet“, ansamblio „Crash“ pasirodymus. 

Nemažą programos dalį šių metų „Gaidoje“ sudaro ir audiovizualiniai projektai. Spalio 29 d. Šiuolaikinio meno centre bus surengtas multimedijos šou – 3D muzikos spektaklis „Sculpt“, o lapkričio 5 d. Nacionaliniame dramos teatre bus rodomas unikalus povandeninis koncertas-spektaklis „Aquasonic“. Festivalį užbaigs įspūdingas elektroninės muzikos ir naujųjų technologijų projektas „Supercodex“, kurį atveža pasaulinio garso elektroninės muzikos ir multimedijos projektų kūrėjas Ryoji Ikeda.

VOXART kalbasi su „Gaida“ vadovu Remigijumi Merkeliu apie šių metų festivalį, jo kaitą ir kitas tarptautinių renginių organizavimo subtilybes.

– Šiemet įvyks jau 27-asis festivalis „Gaida“. Kaip pastebite festivalio kitimą per visus šiuos metus?

Festivalis „Gaida“ vyksta nuo 1991 m., o aš tapau jo rengėju 1998 m., vadinasi, šiemet vyks jau 20-oji mano organizuojama „Gaida“. Per visus tuos metus festivalis keitėsi, augo, jeigu pradžioje jis buvo tarsi lokalus lietuviškos muzikos festivalis, panašus į ankstesnius kompozitorių sąjungos „plenumus“, tai ilgainiui festivalis gerokai pakito, plėtėsi ir tapo atviru, grynai tarptautiniu renginiu tikrąja to žodžio prasme.

Toks ir buvo mano siekis – išvystyti „Gaidą“ programine ir visomis kitomis prasmėmis iki aukšto lygio tarptautinio festivalio bei plėsti publikos akiratį, keisti nusistovėjusį žmonių mąstymą, skatinti kūrybiškumą ir pan. Manau, jog per eilę metų nemažai pavyko įgyvendinti šia prasme, surengta visa eilė išskirtinių koncertų, inovatyvių projektų ir originalių pastatymų. To pasekoje 2005 m. „Gaida“ buvo priimta į svarbiausių Europos šiuolaikinės muzikos festivalių tinklą „Reseau Varese“, o  2008 m. festivaliui buvo patikėta surengti ISCM Pasaulio muzikos dienas, kuomet „Gaida“ tapo milžinišku renginiu, pasiūliusiu publikai daugiau nei 30 koncertų ir kitų didelės apimties projektų.

Mano supratimu, „Gaida“ visą laiką augo ir tebeauga. Festivalis nuolat stengiasi tobulėti, ieškoti naujų įdomių programinių sumanymų, užčiuopti originalias kūrybines idėjas ir pan. Kalbant apie festivalio publiką, tenka stebėti, kaip keičiasi mūsų žiūrovai, kaip užauga vis nauja festivalio klausytojų karta (maždaug kas 7-10 m.) ir kaip festivalis nuolat pasipildo jaunais žmonėmis. Tai įkvepia.

– Kokiais kriterijais remiantis atrenkate „Gaidos“ dalyvius?

Kriterijai yra pakankamai universalūs. Pirmiausia, į festivalį kviečiami atlikėjai turi būti paties aukščiausio lygio muzikantai. Jie neprivalo 100 procentų specializuotis vien tik šiuolaikinėje muzikoje (nors didelė dalis yra būtent tokių), bet turi turėti pakankamai patirties, žinių ir gebėjimų ją kokybiškai atlikti.

Kalbant apie autorius ir kūrinius, mes nuo pat pradžių stengėmės sekti kuo daugiau muzikos pasaulio įvykių, stebėti, kas naujo ir įdomaus sukurta, kas vertinga ir iki šiol nėra skambėję Lietuvoje, kas gyvai nepasiekė mūsų. Galima teigti, kad festivalis nuolat vykdo šiuolaikinės muzikos tyrimus. Tai reiškia, jog šiuolaikine muzika domimės labai intensyviai, daug jos klausomės ir ja gyvename. Organizuojant festivalį, mums svarbu, kad jame nebūtų nė vieno atsitiktinio kūrinio.

– Kada paprastai pradedate dėlioti naujo festivalio programą?

Festivalio kūrimas – nenutrūkstamas darbas. Taip tik atrodo, kad lapkričio mėnesį pasibaigus vienam festivaliui pradedame organizuoti jau kitą „Gaidą“. Visgi yra nemažai programinių sumanymų, kurie ruošiami, kuriami, derinami net ne vienerius metus, todėl festivalio organizavimo pradžia yra sunkiai nusakoma sąvoka. Festivalio surengimas yra ilgas ir didžiulis procesas. Galbūt tik festivalio programos sudarymo pabaigą galima lengviau apibrėžti, štai šiemetinę programą sudarėme gegužės-birželio mėn., o po to vyko daugybė organizacinių veiklų ir praktinių darbų.

– Ar bendradarbiaujate su kitais festivaliais?

Be abejonės. Šiuolaikinės muzikos festivaliai paprastai vieni su kitais beveik nekonkuruoja. Visi supranta, kad tai gan nišinė ir ne masinės kultūros sritis, ypač Europoje. Taigi stengiamės vieni kitiems padėti, bendradarbiauti, dalintis projektais ir pan.

– Grįžtant prie šių metų „Gaidos“, papasakokite, kas, organizuojant šį festivalį, jums pasirodė didžiausi iššūkiai?

Kalbant apie iššūkius, pirmiausia paminėčiau žymaus JAV kompozitoriaus Davido Lango muzikinio portreto programą festivalyje, nes iki šiol nesame rengę tokio masto muzikos kūrinių programos nei vienam festivalyje dalyvavusiam kompozitoriui: šiemet „Gaidos“ klausytojai išgirs arti 20 D. Lango kūrinių. Tokio plataus pristatymo viena iš priežasčių yra ta, jog D. Lango šaknys yra tampriai susijusios su Lietuva, jo seneliai čia gyveno ir yra palaidoti mūsų šalyje.

Taip pat didžiulis iššūkis mūsų laukė (ir tebelaukia) su projektu „Aquasonic“, nebuvo paprasta pasikviesti šį povandeninį muzikinį spektaklį ir susitarti dėl įvairiausių detalių ir sąlygų. Šio projekto tarptautinis prodiuseris – viena ambicinga Niujorko kompanija, su kuria tartis buvo išties sunku ne tik dėl mūsų finansinių išgalių, kurios, deja, vis dar negali prilygti kitų Europos šalių scenos menų festivaliams. Turėjome gerokai pasistengti kol susitarėme, kad „Aquasonic“ būtų rodomas Vilniuje.

Ganėtinai sudėtinga buvo susitarti ir su vokaliniu kolektyvu „Theatre Of Voices“: jie labai užimti, nemažai mėnesių teko laukti, kol jie suras laisvą datą tarp savo įvairių koncertų ir projektų, o taip pat kolektyvo įkūrėjo, žymaus dirigento Paulo Hillierio grafikas vertė ieškoti vis kitos tinkamos datos. Tačiau didelio užsispyrimo dėka pavyko viską sėkmingai išspręsti.
Taip pat galima paminėti ir kitus daug pastangų pareikalavusius projektus – tai ir Niujorko perkusininkų grupė „So Percussion“, ir airių ansamblis „Crash“, ir prancūzų bei šveicarų multimedijinis šou „SCULPT“, ir kt. Galiausiai jie visi festivalio programoje, tad tikimės suteikti mūsų publikai nemažai įsimintinų akimirkų.