Vasario 16-osios programos pristatymas / VOXART nuotr. 
Vasario 16-osios programos pristatymas / VOXART nuotr. 

Likus lygiai mėnesiui iki atkurtos Lietuvos valstybės gimtadienio, Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriatas pristatė pagrindinius Vasario 16-osios renginius Vilniuje ir visoje Lietuvoje, išskirtinius projektus, iniciatyvas bei pasidalino mintimis, kaip kiekvienas iš mūsų galime pasiruošti šiai ypatingai šventei.

„…šventė prasideda mūsų širdyse, apsisprendime ir žinojime, kodėl man tai yra svarbu, kodėl kiekvienam iš mūsų tai yra svarbu“.

NERINGA VAISBRODĖ

„Mūsų tikslas – perduoti tą mintį, kad ne fejerverkai, ne kažkokie paminklų pastatymai ar nugriovimai sukuria šventę, o šventė prasideda mūsų širdyse, apsisprendime ir žinojime, kodėl man tai yra svarbu, kodėl kiekvienam iš mūsų tai yra svarbu, – žiniasklaidai skirtame renginyje „Šimtmečio pusryčiai“ kalbėjo Šimtmečio Sekretoriato vadovė Neringa Vaisbrodė.

Visuomenė kviečiama pradėti švęsti Vasario 16-ąją, pirmiausia, iškeliant trispalvę savo namuose ar bendruomenėje, pasveikinant artimuosius, draugus ir kaimynus su atkurtos Lietuvos gimtadieniu, taip pat išsiunčiant el. atviruką „Ačiū“ ypatingiems žmonėms.

Dovanoja ir kviečia kelti trispalves

Premjero patarėja Unė Kaunaitė pristatė akciją „Padovanok Lietuvos vėliavą“. Pasak jos,  Premjeras labiausiai norėtų ne tik per vasario 16-ąją, bet per visą šimtmetį, visas mūsų šventes matyti vėliavomis plazdančią Lietuvą, nes tai yra vienas iš geriausių būdų parodyti, kad didžiuojasi mūsų šalimi.

„Turbūt dar didesnis pasididžiavimo jausmas gali paimti, jei padovanoji vėliavą kitam. Tuo tikslu jau prieš metus buvo išdalintos 50 vėliavų, per šiuos metus išdalinta per 500. Šias vėliavas stengiamasi skirti visiems, kurie galbūt norėjtų ją kelti, bet negali jos įsigyti“, – pasakojo Unė Kaunaitė.

Ignas Krupavičius. VOXART nuotr. 

Žurnalistas ir laidų vedėjas Ignas Krupavičius kvietė klausytis ar žiūrėti LRT ir laimėti trispalvę bei pristatė Lietuvos radijo ir televizijos socialinę akciją „Keliu vėliavą“.  „Visa LRT iniciatyvos „Keliu vėliavą“ idėja – šią mūsų gražiąją trispalvę perleisti, dovanoti kitam“, – kalbėjo I. Krupavičius, palinkėdamas visai Lietuvai staptelėti, pagalvoti, kodėl esame laisvi, kam dėl to turime būti dėkingi ir tada iškelti vėliavą.

V. Landsbergis: „žmogus, kuris džiaugiasi menu, yra gyvas“

„Šimtmečio pusryčiuose“ dalyvavęs pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis pasidalino prisiminimais apie vasario 16-osios minėjimo tradicijas. Neringa Vaisbrodė paprašė profesoriaus papasakoti apie Signatarų namų balkonėlį, iš kurio kiekvieną vasario 16-ąją dažniausiai matėme kalbant ir jį patį.

Vytautas Landsbergis teigė, negalintis tiksliai prisiminti, kada sakomos kalbos prie Signatarų namų persikėlė į balkonėlį. „Dabar išleisiu knygą, kuri vadinasi „Iš Signatarų balkono“, tartum viskas, kas buvo kalbėta tą dieną kiekvienais metais iš eilės, buvo iš balkono. Nebutinai iš balkono. Kaip sakiau, buvo ir teatre, buvo Kaune, muzikiniame teatre, didžiulis minėjimas, dalyvaujant pasitraukiančiam Prezidentui Valdui Adamkui, ir kažkur nuošaliai, neaiškiai besilaikant naujam Prezidentui Rolandui Paksui. <…> Galų gale nuo kokių 1999 metų aš jau radau pažymėta, kad Landsbergis kalba iš balkono…“ – pasakojo profesorius.

„Man pavyko sužinoti, kaip gimė ta tradicija prie Signatarų namų, tai prieš 20 metų, švenčiant valstybės atkūrimo aštuoniasdešimtmetį, pasiūlė režisierius Eimuntas Nekrošius, tą tradiciją turim iki šiol“, – atskleidė N. Vaisbrodė.

N. Vaisbrodė ir V. Landsbergis. VOXART nuotr.

Po spaudos konferencijos VOX ART pasiteiravo Vytauto Landsbergio ne tik, kaip politiko, bet taip pat kaip menininko (muzikologo, pianisto, poeto), kuo kultūra, menas prisideda, išlaikant valstybingumo tradicijas, prie tautos gyvavimo.

„Menininkas, žmogus, kuris gyvena mene, reiškiasi jame ar džiaugiasi juo, yra gyvas žmogus. Siūlau būti gyviems. Jeigu nesidžiaugi gyvenimu, nerandi prasmės meno vertybėse, grožybėse, tu esi vargšas, klausimas, kas tave nuskriaudė, kas tave suklaidino, nukreipė tavo protą neteisinga kryptimi, nes tu turi stengtis išlikti atviras viskam, kas aplink tave, įskaitant meną“, – mintimis dalinosi V. Landsbergis.

100 varpų dūžių ir „Gloria Lietuvai“

Kaip vienas išskirtinių šventės akcentų, vasario 16-ąją 12 val. 30 min. visoje Lietuvoje vienu metu šimtą kartų skambės daugelio šalies bažnyčių varpai. Kaip pasakojo Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė, toks laikas pasirinktas, nes būtent tokiu metu prieš 100 metų pasirašytas Nepriklausomybės aktas, šis renginys, jos manymu, turėtų sujungti visą Lietuvą.

„Tas simbolizmas, kad varpo garsai, laisvės garsai, jie skambės ne tik Vilniuje, bet skambės visoje Lietuvoje. Šitie šimtą kartų aidintys varpų dūžiai turėtų mus sujungti į vienį ir aš manau, kad tai bus tikrai prasminga ir įspūdinga“, – kalbėjo Prezidentės patarėja.

Dar vienas intriguojantis projektas – „Gloria Lietuvai“, startavęs praeitų metų pavasarį, taip pat atkreipiantis dėmesį į varpo, kaip tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Kūrybinė projekto komanda apkeliavo daugybę Lietuvos miestų ir kaimelių, įrašinėdami bei filmuodami svarbiausius krašto varpus.

Vasario 16-osios vakare Nacionaliniame operos ir baleto teatre bus pristatyta 7 dalių muzikinė kompozicija, kurią kūrė skirtingų kartų ir stilių kompozitoriai. Ją vainikuos technologiškai unikalus kūrinys „Gloria Lietuvai“. Projektą pristatęs kompozitorius, idėjos sumanytojas Dalius Abarius, pasakojo, kad pati varpų idėja kilo dar 2015 metais, norint sujungti tris – Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus – kariljonus į vieną muzikinį kūrinį.

„Vėliau išsivystė mintis, kad galbūt būtų galima įrašyti, suregistruoti visų Lietuvos varpų garsus, ta idėja po truputėlį vystėsi ir išsivystė į tai, ką mes dabar ir ruošiame – „Gloria Lietuvai“. Varpas yra ir muzikos instrumentas, ir simbolis,  tai – garsas, kuris ir pažadina, ir parklubdo, skamba gimstant, mirštant, švenčiant, skamba, kada kviečiam kovoti. Būtent „Gloria Lietuvai“ finaliniame Kipro Mašanausko kūrinyje šimtas Lietuvos varpų atliks savo vaidmenį: jie gros  kartu su simfoniniu orkestru, chorais, bus „įdarbinti“ ir atliks savo muzikinę partiją. Dar išskirtinis koncerto momentas, kad visus kūrinius diriguos skirtingi dirigentai – nuo Mirgos Gražinytės iki Roberto Šerveniko ir Juozo Domarko“, – apie projektą pasakojo D. Abarius.

Rūta Kačkutė teigė, kad nuo 2010-ųjų, kiekvienais metais, prašoma lietuvių kompozitorių sukurti kūrinius, skirtus būtent šitam renginiui, Vasario 16-ajai. „Šiais metais, kadangi tai yra šimtmetis, kūrinius sukūrė net šeši kompozitoriai – Raminta Šerkšnytė, Anatolijus Šenderovas, Mindaugas Urbaitis Vaclovas Augustinas, Linas Rimša ir Kipras Mašanauskas, visų šitų autorių kūrinius sieja varpų motyvas“, – sakė R. Kačkutė.

Vasario 16-osios renginiai. VOXART nuotr.

Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai

Valstybės atkūrimo šimtmečiui numatyta daugiau nei 600 įvairiausių renginių Lietuvoje ir užsienyje, kuriuos bendruomenės ir aktyvūs piliečiai užregistravo 100-mečiui skirtame puslapyje www.lietuva.lt. Dauguma šimtmečio renginių sutampa su Oficialios programos pagrindinėmis kryptimis – „Švęsk“, „Pažink“, „Kurk“ kurios kviečia švęsti šimtmetį, pažinti šimtmečio herojus ir Lietuvos pasiekimus bei būti aktyviais piliečiais ir kurti ateities valstybę.

Švenčiant valstybės 100-metį numatytos 9 parodos. Pirmoji, „Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės kovos“, buvo pristatyta 2017 m. lapkričio 17 d. Artėjant Vasario 16-ąjai bus pristatytos dar dvi parodos – vasario 14 d. lankytojus pakvies „Optiimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940 m. “ ir „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Kovą ir gegužę bus pristatytos dar trys parodos – „1918-1940 m. Baltijos šalių leidiniai”, „Baltijos šalių simbolizmo dailė“ ir „Lietuva litvakų kūryboje“. Taip pat vyks ir „XIII Baltijos trienalė“. Šimtmečiui dedikuotų parodų ciklą užbaigs „Daiktų istorijos. Tales of Things. Lietuvos dizainas 1918–2018“ ir „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918–2018 m.“, kurios bus pristatytos liepos ir lapkričio mėnesiais.

Šimtmečiui numatyta sukurti 22 filmus. Pirmasis jų – „Pelėdų kalnas“, pasakojantis pokario ginkluoto pasipriešinimo istoriją bei Kremliaus režimo nusikaltimus, žiūrovus į kino teatrus pakvies Vasario 16-ąją. Režisieriaus Mariaus A. Markevičiaus filmas „Tarp pilkų debesų“ dienos šviesą išvys spalio 12 d. Šimtmečiui skirti filmai Lietuvos ir užsienio žiūrovus į kino teatrus kvies ištisus metus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *