Medžiaga naujam šokio darbui: paauglystė tarp keturių sienų

Pristato pirmąsias paauglių kūrybos ištraukas. © „Low Air“

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“, plėtojantis naujas scenos meno formas, verčia dar vieną kūrybos puslapį – kartu su paaugliais imasi kurti šokio spektaklį.

Savistabos ir stebėjimo metodu toliau modeliuosime dramaturginį spektaklio pagrindą.

Airida Gudaitė

Teatro įkūrėjų, choreografų Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevčiaus daugiau kaip dvidešimties metų šokio patirtis neatsiejama nuo edukacinės veiklos ir darbo su jaunimu. Nuo pat „Low Air“ teatro ir to paties pavadinimo šokio mokyklos įkūrimo pradžios, menininkai tikslingai siekė, jog jų pradėta veikla, pristatant urbanistinį šokį teatro scenoje, taptų šuoliu ir kitiems profesionalaus šokio siekiantiems jaunuoliams, judėti, kurti ir aktyviai veikti šokio ir kultūros srityje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 

Naujo darbo kūrybos procese A. Gudaitė pasirinko tyrinėti paauglius per urbanistinio šokio kultūrą, šiuolaikinio šokio metodikas, teatro, muzikos, literatūros bei video meno priemones. Choreografė siekia sudaryti sąlygas savo mokiniams aktyviai įsitraukti į spektaklio kūrimo procesą, taip ugdyti jų kūrybinį potencialą, prasmingai dalyvaujant kultūroje, skatinti naujų netradicinių šokio meno formų vystymosi tęstinumą.

Pasak menininkės, nors premjera numatyta šių metų rudenį, o sąlygos gyviems susitikimams ir praktikai kol kas neįmanomos, šis karantino laikotarpis atnešė savotiškos naudos gilesnei analizei bei leido kūrybinei komandai į šokį pažvelgti iš kitos perspektyvos. 

„Low Air“ pristato pirmąsias paauglių kūrybos ištraukas – jų pačių kurtas performatyvias eiles.

„Be šokio praktikos ir aktyvių nuotolinių trenažų, kūno paruošimo stiprinimo metodų, jaunimas aktyviai veikia media ir dienoraščio principu, kasdien fiksuoja savaitei paskirtas užduotis, dokumentuoja ir reflektuoja. Pavyzdžiui viena užduočių – Kafkos ,,Metamorfozės” analizė novelėje. Šiame laikotarpyje radome nemažai jungčių, rodosi ir metamorfozė tarp keturių sienų, santykyje su šeima, lenktynėse su laiku, šokyje. Proceso metu ryškėja kiekvieno jų besiformuojantis identitetas, savojo „aš“ atsiradimas, prisitaikymo ir pasipriešinimo pozicijos. Savistabos ir stebėjimo metodu toliau modeliuosime dramaturginį spektaklio pagrindą“, – sako choreografė A. Gudaitė. 

Per daugiau kaip 8 savaičių karantino laikotarpį, drauge su kūrybine jaunuolių komanda, sukurta apie 100 skirtingų paauglių gyvenimą atspindinčių video filmukų, performatyvių eilių, vienas kitam mestų iššūkių, dienoraščių, improvizuotų ir nufilmuotų judesio metamorfozių, profesionalių spektaklių analizių – viską apibendrinančių savirefleksijų. 

„Procesas tikrai įdomus, o kultūrinė edukacija šokio spektaklio kūrimo procese skatina jaunuolių kūrybos potencialą bei lavina jų kritinį požiūrį į meną ir kultūrinių procesus, kuris nėra orientuotas vien į rezultatą. Nuotolinių dirbtuvių metu kūrėjai su paaugliais dirba daugiau, kaip su materija, kuri siunčia informaciją, o profesionalai ją fiksuoja,“ – apie šių dienų kūrybos procesą sako menininkė.

Kartu su paaugliais kūrybos procese dirba režisierius Jonas Tertelis, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, dramaturgė Dovilė Zavedskaitė. Idėjos autorė ir choreografė Airida Gudaitė. Spektaklio premjera preliminariai numatytai šių metų rudens-žiemos sezone.

  • 174
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments