Spalio 11 d. 19 val. „The Rooster Gallery“ (Gynėjų g. 14, Vilnius) atidaro Kristinos Ališauskaitės tapybos parodą „Įmanomos tikrovės“. Tai – ketvirtoji menininkės personalinė paroda, kurioje eksponuojami naujausi jos tapybos darbai.
Kiekvienas žiūrovas gali interpretuoti, perskaityti mano darbus savaip. Tapydama ieškau būdų perteikti bendražogiškas patirtis, emocijas, dažnai vadovaujuosi intuicija.
Kristina Ališauskaitė
Kristinos Ališauskaitės paveiksluose susiduria daiktiškoji kasdienybė ir visa tai, kas slypi už jos – sapnai, vizijos, fantazijos, pasąmonės vaizdiniai. Tarp jų dar įsiterpia medijuotos ekranų ir fotografijų realybės nuotrupos.
Susilydžiusios į nenutrūkstamą patirčių srautą, šios realybės ne visuomet leidžiasi atskiriamos viena nuo kitos: jos susipina ir persikloja, keičia viena kitą tarsi kadrai kino juostoje, jų ribos nyksta, niveliuojasi, vienos elementai persikelia į kitą – tarsi sapnuotumei būdraudamas.
Pasirenkami kontrastuojantys motyvai pabrėžia skirtį tarp tikrovės ir fikcijos, tarp tamsos ir šviesos, racionalumo ir iracionalumo, suvaržymo ir laisvės, išorės ir vidujybės. Tačiau šis dualumas menininkės darbuose nėra įtemptas ar konfliktiškas. Ryšiai tarp priešingų polių nestabilūs, fluidiški, nuolat natūraliai keičiasi. Tad itin svarbus tampa rato, apskritimo motyvas, įkūnijantis kaitos, laiko sukimosi, cikliškumo nuojautą.
Šį daugialypį ir nepatvarų pasaulį menininkė vaizduoja subtilaus niuansuoto kolorito, dažnai kone monochrominėse drobėse. Tapomi objektai fragmentiški, lyg neužbaigti, jų pavidalai aptirpsta, tarsi patvirtindami, jog ir regimosios realybės tikrumas tėra iliuzija.
Taigi ir Ališauskaitės paveikslų subjektas nevientisas, išskaidytas, talpinantis visas tas įmanomas tikroves. Galbūt todėl paveiksluose dažniau regime ne visą žmogaus figūrą, o jos dalis (veidus, rankas) ar ją atstojančius pakaitalus (aprangos detales, aksesuarus). Pasitaikančios autoportreto užuominos liudija asmenišką, emocionalią prieigą prie kūrybos. Tačiau tapytoja polemizuoja su portreto ir autoportreto žanro tradicija bei atsiriboja nuo būtinybės reprezentuoti portretuojamojo individualumą.
Menininkė siekia universalumo, tad apibendrinti portretai perteikia nuotaiką, psichologinę būseną, atskleidžia įvairius žmogaus tapatybės, asmenybės aspektus. Kristina Ališauskaitė kalba ženklais, vaizdinėmis metaforomis ir simboliais, veikiančiais kaip emocijų katalizatoriai.
Jos kompozicijos nepasiūlo aiškaus ir nuoseklaus pasakojimo, o greičiau suteikia impulsų, provokuojančių žiūrovo išgyvenimus, sužadinančių prisiminimus. Nepaisant minimalistiškos, lakoniškos raiškos, paveikslai pasižymi emociniu intensyvumu, psichologiniu paveikumu ir skatina paieškoti juose savęs.
Paroda veiks iki spalio 28 d.
Tapytoja Kristina Ališauskaitė:
Parodoje bus pristatyta 18 tapybos darbų, didžiąją dalį jų kūriau būtent parodai „Įmanomos tikrovės”, jie dar niekur nebuvo rodyti. Keletą vasaros metu sukurtų kūrinių skolinomės iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos.
Didžiausias iššūkis, ruošiantis šiai parodai, buvo tinkamai atsirinkti paveikslus ir juos atskleisti ekspozicijoje. Drobių yra kur kas daugiau, nei bus galima pamatyti parodoje. Gana minimalistišką eksponavimo būdą padiktavo „The Rooster Gallery“ erdvė bei noras neapkrauti žiūrovo, o suteikti galimybę jam įsigilinti į kiekvieną kūrinį.
Savo kūrybą laikau ganėtinai universalia. Kiekvienas žiūrovas gali interpretuoti, perskaityti mano darbus savaip. Tapydama ieškau būdų perteikti bendražogiškas patirtis, emocijas, dažnai vadovaujuosi intuicija. Stebint mano paveikslus, nereikia specialaus pasirengimo, svarbiau įsigilinti, pamėginti juos „išjausti“.
