Kaip ir kituose psichoseansų interviu, šiame pateikiame ekstraordinarius klausimus menininkams, tikėdamiesi žvilgtelėti į jų asmenybės vidų ir ištirti mažiau pastebimus pasamonės vingius. Tapytojo Lino Jusionio minčių sraute – pamąstymai apie kalnus, spalvas, dailės epochas ir rūmus su fontanu.
Nenorėčiau būti drobe, bet jei jau taip nutiktų, norėčiau, kad kas ją netyčia ištepliotų.
Linas Jusionis
– Jeigu būtumėte simbolis, koks tai būtų simbolis?
Obeliskas.
– Jeigu spalva geriausiai nusakytų jūsų paskutinių metų kūrybą, kokia spalva tai būtų?
Žinant mano darbus, čia greičiausiai reikėtų atsakyti, kad mėlyna, ar įvardinti kokį konkretų jos atspalvį. Vis dėlto, aš rinkčiausi rausvą ar net geltoną. Taip sakau, viena vertus, galvodamas apie nuotaiką ir darbų atmosferą, o kita vertus, kaip apie kažką, ką tapydamas bandai panaudoti, bet nerandi kaip, o jei randi, tai tampa esmine darbo detale.
– Jeigu jūs būtumėte balta drobė, kam leistumėte ant jūsų tapyti?
Nenorėčiau būti drobe, bet jei jau taip nutiktų, norėčiau, kad kas ją netyčia ištepliotų arba juokais ką prikeverzotų.
– Jeigu staiga vizualus menas išnyktų, kurios srities kūrėjas būtumėte?
Įrašinėčiau aplinkos garsus. Kitas variantas būtų kinas, tačiau tai irgi vizualus menas.
– Jeigu jūsų paveikslai būtų visur – dailės galerijose, žmonių namuose, vitrinose, gatvėse – kur būtumėte jūs pats?
Gyvenčiau kalnuose, įsikurčiau ten studiją ir per dienas slidinėčiau bei retkarčiais tapyčiau. Ten savų darbų matyti netektų, nes viską užgožtų su slidinėjimo industrija susijusios reklamos, na ir, žinoma, kalnai.
– Jeigu reikėtų išsirinkti vieną objektą, kurį tapytumėte, kas tai būtų?
Kuolą laukuose.
– Jeigu skirtingos šalys ir miestai būtų skirtingos dailės epochos ar stiliai, kurioje šalyje ar mieste dabar gyventumėte?
Antika Gaetos paplūdimyje kartu su Cy Twombly.
– Jeigu jūsų tapyba būtų architektūrinis ansamblis, kaip jis atrodytų?
Tušti rūmai ir sodas su fontanu.
– Jeigu galėtumėte atsukti laiką, ką savo kūryboje keistumėte?
Kūryba nėra toks reikšmingas ir negrąžinamas pasekmes turintis dalykas, kad reikėtų ką nors keisti praeityje. Geriausia ką nors keisti rytoj.
– Jeigu jūsų kūryba pavalgydintų alkstančius, kiek laiko praleistumėte tapydamas?
Imčiau jaudintis dėl tokios atsakomybės ir nebesugebėčiau tapyti.
– Jeigu tapytumėte svajones, ką nusitapytumėte sau?
Nenorėčiau, kad taip būtų, nes greičiausiai nutapyčiau tik svajonės fragmentą ar kamputį.
– Jeigu būtumėte ant pasaulio katastrofos slenksčio, ką pirmiausia gelbėtumėte?
Kadangi katastrofa būtų pasaulinė, tai nelabai galėčiau ją paveikti. Atsitraukčiau kur nuošaliau ir stebėčiau.
