Vyriausybės ir Kultūros ministerijos priimamos priemonės padėti Lietuvos kultūros sektoriui, nukentėjusiam dėl koronaviruso sukeltos pandemijos, pastarosiomis savaitėmis sukelia daug diskusijų. Ne ką mažiau vertinimų sulaukia ir įvairių kultūros lauko formalių bei neformalių grupių organizuojamos akcijos, protestai bei pasisakymai. Vertinimo objektu tampa ir pasirinktos pilietinės pozicijos raiškos formos: kas geriau – protestas ar dialogas?
Labai trūksta nuoseklios ir išsamios komunikacijos iš Kultūros ministerijos pusės, informavimo apie planus, eigą. Vis dar dažnai informacija pateikiama po fakto.
Gintarė Masteikaitė
Paulius Markevičius: siekiame ne skaldyti, o jungti
Režisierius ir aktorius Paulius Markevičius yra vienas iš jau dvi savaites vykstančios akcijos „Tyli daina“, arba „#pastovėkimužkultūrą“, iniciatorių. Organizatoriai kasdien 12 val. kviečia ateiti į Katedros aikštę, klausytis ir dainuoti tą dieną paskelbtos dainos. Anot jo, tai būdas atkreipti dėmesį į kultūros lauko, ypač nevyriausybinio sektoriaus, itin sudėtingą situaciją šiuo metu. Kartu, kaip teigia P. Markevičius, taip susiburiant siekiama sveiko ir atsakingo dialogo, kuris padėtų išspręsti dėl pandemijos kilusius iššūkius meno kūrėjams.
„Tam tikri valdžios sprendimai atrodo nelogiški. (…) Pavyzdžiui, kuomet kalbame apie leidimus religiniams susibūrimams ar atnaujinamus lėktuvų skrydžius, tačiau koncertų, spektaklių lankymas dar laikomas pavojingu. (…) Norėčiau susilaikyti nuo asmeninės nuomonės apie tam tikrus asmenis, priimančius ar darančius įtaką priimti sprendimus valstybės mastu. Tik galiu patikinti, jog beveik užpildyčiau pirmąjį leidžiamą skrydį tokiais asmenimis, be kurių veikti būtų tiesiog paprasčiau, humaniškiau ir, žvelgiant į ateinančių kelių metų perspektyvą, nežalinga kultūros sektoriui“, – mintimis dalijasi Paulius Markevičius.
Tačiau ši akcija ir pats režisierius pabrėžia dialogo principu grįstą kultūros sektoriaus ir valdžios bendravimą, darbą kartu. „Kai esame tokioje situacijoje, tikrai lengvai galime pasiduoti emocijoms, kyla įniršis, pyktis. Kažkas tokioje situacijoje turi tapti kaltas, o kitame žingsnyje iš kaltojo pradėsime reikalauti, žeminti ir taip toliau, – sako Paulius Markevičius. – Nenorime dekonstruoti ar „badyti“ kažkieno klaidų. Siekiame ne skaldyti, o jungti.“
Gintarė Masteikaitė: diskutavimas – ilgesnis, bet tvaresnis kelias
Apie konstruktyvų dialogą su valdžios institucijomis kalba ir Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė. „Konstruktyvus kalbėjimasis, aiškus problemų identifikavimas, diskutavimas bei argumentavimas ilgesnis, bet tikrai tvaresnis kelias siekiant pokyčių, abipusės pagarbos ir partnerystės. Nors jeigu pasiekiamas kritinės masės susitarimas vienu ar kitu klausimu – kodėl neišėjus ir į gatves! Visiems vienodai sopa – renginių atlaisvinimo kalendorius ir argumentacijos stoka, galbūt tai bus pretekstas susitarti ir parodyti sektoriaus vienybę“, – sako G. Masteikaitė.
Direktorė atstovauja nevyriausybinio profesionalaus scenos meno iniciatyvinei grupei, kuri pastaruoju metu aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis. Kaip pasakoja G. Masteikaitė, grupės branduolį sudaro Lietuvos muzikos, šokio informacijos centrų, įvairių asociacijų – šiuolaikinio šokio, šiuolaikinio cirko, kultūros vadybininkų, scenos meno kritikų ir kitų – bei panašių scenos meno srityje veikiančių organizacijų atstovai, nepriklausomi kultūros profesionalai.
„Pagrindinis grupės tikslas – atstovauti Nevyriausybinio profesionalaus scenos meno bendruomenės interesams, identifikuoti sektoriaus problemas ir padėti jas spręsti ar siūlyti sprendimų būdus. Artimiausiomis dienomis šios grupės pagrindu bus įkurta Scenos meno asociacija, į kurią bus kviečiami stoti visi norintys ir suinteresuoti prisidėti prie pokyčių bei siekti tvaraus scenos menų lauko, kad jis būtų lygiavertis, subalansuotas ir konkurencingas visų kultūros sektoriaus dalyvių atžvilgiu“, – planais dalijasi Lietuvos šokio informacijos centro direktorė.
Su pašnekovais siejamos iniciatyvos ir jas palaikantieji praeitą savaitę įsivėlė į konfliktą su kita kultūros lauko atstovų grupe, kurie prie Vyriausybės surengė protesto pasivaikščiojimą „#kultūrosstatybos“. Išreiškę nepalaikantys šio protesto, sulaukė ir atsako – kaltinimų dėl paslėptų interesų ir dėl bandymo savintis kultūros lauką. Tai paskatino viešas diskusijas apie kultūros lauko susiskaldymą.
Aiškindamas, kodėl nepalaikė protesto „#kultūrosstatybos“, Paulius Markevičius sako, kad ši iniciatyva jam pasirodė kaip tam tikrų verslų bandymas susiklosčiusioje situacijoje prisidengti kultūros ir meno kūrėjų vardu. „Nesu susipažinęs su organizatoriais ar jų teikiamomis idėjomis. Tačiau internete teko pastebėti verslininkų ar asmenų, nesusijusių su meninio turinio kūrimu ir pristatymu bendruomenėms iniciatyvomis, raginimų kritiškai atsiliepti apie valdžios sprendimus kultūros klausimais. Kadangi vyksta daugiau panašių akcijų, galime vertinti, jog problema kultūros sektoriuje yra didelė. Tikiuosi, tai susilauks tinkamo valdžios dėmesio, ir aiškiai bei nuoširdžiai bus išartikuliuota, kokie kylančių iniciatyvų tikslai “, – kalba režisierius.
Gintarė Masteikaitė pabrėžia, kad nėra prieš jokias nuomonės raiškos priemones, tačiau kalbėdama apie protestą „#kultūrosstatybos“ teigia, kad didžiausia problema buvo jo organizavimo metodika ir komunikacija. „Didelė dalis kultūros ir meno lauko tikrai buvo sutrikę, nes iki akcijos pradžios nebuvo aišku, kas ją daro ir kokiais tikslais, akcijoje persipynė dvi žinutės. O prasidėjus akcijai ir išgirdus kai kuriuos pasisakymus, buvo labiau nei liūdna. Tikrai džiaugiuosi, kad aiškiai išreiškėme savo, kaip sektoriaus, poziciją, kitu atveju tos akcijos dalinai būtų siejamos ir su mumis, kas labai dažnai nutinka. Jau seniai nebestebina kai kurių iniciatyvų noras prisišlieti prie vienos ar kitos srities“, – dėsto G. Masteikaitė.
Ji taip pat pakomentavo ir kitą protestą, vykusį prie Lietuvos kultūros tarybos, kurio organizatoriai išreiškė kritiką šios įstaigos darbo atžvilgiu. „Akcijos reikalavimai, mano akimis, buvo susiję daugiau su asmeniniu nepasitenkinimu nei su stipriais argumentais. Mūsų grupei norėjosi išreikšti palaikymą Lietuvos kultūros tarybai. Jų iniciatyvos ir indėlis į pandemijos padarinių švelninimą NVO sektoriui yra tikrai didelis ir svarbus“, – kodėl nepritarė šiam protestui, aiškino G. Masteikaitė.
Gintarė Masteikaitė pasakoja, kad šiuo metu vyksta aktyvus bendradarbiavimas su valdžios institucijomis dėl kultūros lauko problemų sprendimo būdų ir priemonių – nuo tiesioginio dalyvavimo skirtingų darbo grupių veikloje iki atskirų pokalbių ir susitikimų, teikiant pasiūlymus, idėjas tam tikrų probleminių klausimų sprendimams: statistikos rinkimas, finansavimo įrankiai, biudžetų dydžiai, renginių atlaisvinimas, ilgalaikė strategija ir panašiai.
„Tiesiogiai dalyvaujame Kultūros ministerijos darbo grupės veikloje, renkame sektoriaus informaciją Lietuvoje ir užsienyje, jos pagrindu rengiame pasiūlymus visoms pagrindinėms valdžios institucijoms dėl renginių atlaisvinimo kalendoriaus. Aktyviai kalbamės ir bendradarbiaujame su kitomis kultūros lauko sritimis bei jas atstovaujančiomis asociacijomis. Palaikome nuolatinį ryšį su Lietuvos kultūros taryba ir teikiame pasiūlymus dėl steigiamų naujų finansavimo programų. Labai aktyviai kalbamės ir virtualiai susitinkame su Lietuvos Prezidentūra, kuriai labai rūpi NVO sektorius ir jo problematika. Vyksta pokalbiai ir su skirtingomis Lietuvos savivaldybėmis“, – vardija Lietuvos šokio informacijos centro direktorė.
Tačiau, jos nuomone, kokybiško bendradarbiavimo dar trūksta: „Dialogas visgi dar vangus, darbo grupė, kurioje esu, renkasi kas dvi savaites. Labai trūksta nuoseklios ir išsamios komunikacijos iš Kultūros ministerijos pusės, informavimo apie planus, eigą. Vis dar dažnai informacija pateikiama po fakto, be galimybės siūlyti sprendimus. Visi supranta, kad situacija neeilinė, įtampų daug, tempas nežmoniškas, bet sektorius tikrai nusiteikęs geranoriškai ir kaip niekada yra pasiryžęs dirbti, teikti pasiūlymus bei idėjas. Kultūros ministerija dabar galėtų atlikti ir mediatoriaus vaidmenį tarp skirtingų sektoriaus sričių, o tai neabejotinai įneštų daugiau pozityvo. Kartu esu dėkinga kultūros ministrui ir visai jo komandai, kurie vis padėkoja už išsakomą kritiką ir tikrai yra linkę išklausyti bei įsiklausyti.“
Pauliaus Markevičiaus nuomone, šis karantinas parodė, kaip Vyriausybė, ministerijos yra pasiruošusios tokioms force majeure situacijoms. Anot jo, tai bus gera pamoka ateinančioms kartoms. Taip pat režisierius sako juntantis Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos pastangas padėti, tačiau jos – sukaustytos pernelyg sudėtingo biurokratinio aparato.
„Minėtos institucijos tikrai ieško būdų, kaip gali perskirstyti turimas lėšas, kad jos pasiektų labiausiai pažeidžiamas grandis, tačiau kol kas labai trūksta sąmoningų ir sistemingų veiksmų. Pavyzdys: viena meno kūrėja, turinti profesionalaus menininko statusą, augina sūnų. Kaip nepilnamečio globėja, šiuo metu ji gauna pašalpą (200 eurų) ir dėl to ji nebegali pasinaudoti, pavyzdžiui, Kultūros tarybos parama. Itin kebli scenos apšvietėjų situacija. Kaip „laisvieji“, jie nėra apsaugoti, net įvardyti įstatymiškai, tad jų paraiškų paramai nepriima. Čia tik keletas situacijų“, – pavyzdžiais dalinasi Paulius Markevičius.
Režisierius įvertino ir Vilniaus savivaldybės bei mero Remigijaus Šimašiaus pastangas padėti kultūros sektoriui: „Norėčiau išskirti Vilniaus miesto mero ir savivaldybės veiksmus, kurie reaguoja greitai ir atsižvelgia į pastabas, komentarus.“
Gintarė Masteikaitė taip pat turi teigiamų pastebėjimų apie priimamus sprendimus. „Manau, kad tiek Kultūros ministerija, tiek ir bendrai viso sektoriaus darbo dėka turime gan nemažą antrą injekciją į LKT biudžetą, LKT praplėtė anksčiau planuotos skaitmeninimo programos rėmus ir ji dabar bus orientuota į naujų Kultūros produktų ir paslaugų kūrimą. Padidėjo individulių stipendijų biudžetas, vyksta dialogas dėl centralizuotos statistinės informacijos rinkimo apie NVO scenos meno sektorių, į naujas LKT programas turėtų būti įtrauktas ir tarptautiškumo palaikymo bei skatinimo dėmuo, kurio anksčiau nebuvo“, – džiaugėsi pašnekovė.
