Kultūros ministerija ir Klaipėdos centrinio pašto pastato įveiklinimo galimybių studijos rengėjai liepos 20 d. organizuoja viešą diskusiją ir kūrybines dirbtuves dėl tolesnio šio unikalaus pastato likimo. Tokia diskusija prieš kurį laiką jau įvyko dėl Kauno centrinio pašto pastato ateities.
Klaipėdos paštas yra unikalus pastatas, kurio likimas rūpi ne tik uostamiesčiui, bet ir visai Lietuvai.
Rimantas Mikaitis
Kaip skelbia Kultūros ministerija, susitikime kviečiami dalyvauti Klaipėdos kultūriniame lauke veikiančių įstaigų, organizacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, verslo atstovai, visuomenininkai, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai bei visi, kuriems rūpi šio unikalaus pastato likimas.
„Klaipėdos paštas yra unikalus pastatas, kurio likimas rūpi ne tik uostamiesčiui, bet ir visai Lietuvai. Todėl Klaipėdoje organizuojama vieša diskusija ir kūrybinės dirbtuvės, siekiant įtraukti kuo platesnį ir įvairesnį pastato likimui neabejingų visuomenės grupių ratą ir išsigryninti pastato viziją. Remiantis galimybių studija bus Vyriausybės lygmeniu priimami sprendimai, kurie ir nubrėš aiškų tolesnių veiksmų planą“, – sakė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rengimo procesą kuruoja viešoji įstaiga „Idėjos miestui“, galimybių studija rengiama pasitelkiant tarpdisciplininę ekspertų komisiją. Šiuo metu intensyviai atliekama kontekstinė situacijos analizė, susitikinėjama su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis, palaikomas glaudus bendradarbiavimas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir jai pavaldžiomis įstaigomis, Klaipėdos kultūrinio lauko veikėjais, visuomenininkais, akademikais, verslo atstovais.
Liepos 9 d. Klaipėdoje lankęsis ir su miesto meru Vytautu Grubliausku susitikęs kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė Klaipėdos centrinio pašto pastato vertę ir būtinybę jį išsaugoti.
„Į Klaipėdos centrinio pašto pastatų kompleksą turime žvelgti ne kaip į problemą su nežinomybe, bet kaip į išskirtinę galimybę naujam gyvenimui prikelti išties ypatingą architektūros kūrinį. Tikiu, kad architektai, kultūros paveldo specialistai, menininkai ir kiti visuomenės atstovai drauge ras optimalų scenarijų, kokia linkme ateityje turėtų pasukti šio pastato įveiklinimas“, – tąkart sakė kultūros ministras.
Kviečia į diskusiją, taip pat – siūlyti idėjas bei įžvalgas
Liepos 20 d. 13–15 val. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) rengiamoje diskusijoje bus pristatytos esamos situacijos analizės įžvalgos, aptarti suinteresuotų pusių poreikiai bei lūkesčiai. Dėl galiojančių renginių organizavimo taisyklių ir dalyvių skaičiaus ribojimo būtina registracija. Negalintys atvykti ar fiziškai netelpantys bus kviečiami jungtis į diskusiją nuotoliniu būdu. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Kultūros ministerijos „Facebook“ paskyroje.
Tą pačią dieną startuos tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės. Jose architektai, kūrybininkai, menininkai, analitikai, sociologai, filosofai, verslo strategai, kultūros paveldo specialistai, teisininkai ir kiti sričių atstovai generuos idėjas ir kartu formuos galimus pašto pastato įveiklinimo scenarijus. Šias idėjas ekspertų komanda toliau plėtos ir tikrins, modeliuos ir skaičiuos galimas įgyvendinimo alternatyvas.
Klaipėdos gyventojai taip pat kviečiami siūlyti savo idėjas ir įžvalgas, kaip ateityje įsivaizduoja šio unikalaus pastato viziją. Visos idėjos bus perduotos Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo kūrybinių dirbtuvių dalyviams.
Klaipėdos centrinio pašto galimybių studiją planuojama baigti iki rugsėjo.
Klaipėdos centrinis paštas ne tik atkreipia dėmesį architektūra, tačiau yra turtingas ir savo istorija. Kaip rašoma Krašto paveldo gide, pastatas pastatytas 1893 metais (architektas H. Schoede). Kaip ir iki tol šioje vietoje, naujajame pastate su 42 metrų bokštu įsikūrė pašto tarnyba.
Salės interjeras buvo labai puošnus. Iš abiejų centrinio pastato pusių stovėjo vienaukščiai pastatai: viename jų buvo įrengta karietinė su sandėliu, kitame – arklidės. Pašto ansamblį jungia raudona plytų spalva, taip pat fasoninės žalia glazūra dengtos keraminės detalės. Pašto ansamblyje vyrauja neogotika, nors pastebimos ir klasicizmo bei jugendo stilių apraiškos.
1936 metais pastate taip pat buvo įkurdinta Klaipėdos radijo stotis, čia pradėjo veikti Klaipėdos radiofonas. Radiofono programos vedėjas buvo rašytojas Antanas Gustaitis, taip pat diktoriumi dirbo žymus poetas Henrikas Radauskas. Reguliariai buvo transliuojamos žinios, laidos mokytojams, žvejams, jūrininkams, spaudos apžvalga, rašytojo Pulgio Andriušio-Andriusevičiaus „Klaipėdos linksmosios aktualijos“. Iš Klaipėdos bažnyčių lietuviškai ir vokiškai transliuotos evangelikų pamaldos, taip pat – Kauno radiofono programa.
Laikotarpiu, po Antrojo pasaulinio karto, pastatas buvo nuskurdintas – kai kas užtinkuota, paslėpta. Sodas pavirto daržu, darbuotojai ten augino bulves. 1969 m. prasidėjo centrinio pašto pastato restauracija. Medžiagos apie pastatą buvo labai mažai. Buvo liepta naudoti baltą cementą ir jokių raudonų plytų. Nuo sienų teko gramdyti keletą sluoksnių dažų. Restauracijos darbams vadovavo Kostas Frankas.
Klaipėdos pašto pastatas taip pat išsiskiria ir dėl jo bokšte įrengto kariliono, kuris čia buvo sumontuotas dar 1987 metais. Tai buvo pagal Peterio Šilingo (Peter Schilling) projektą Apoldos (Vokietija) Šilingų varpų liejyklos meistrų pagamintas ir įrengtas instrumentas. Naujasis Klaipėdos karilionas buvo nulietas 2006 metais Olandijoje, „Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje. Jis sudarytas iš 48 naujų lygaus profilio varpų, kurių diapazonas – keturios oktavos. Šis unikalus instrumentas – vienas iš trijų Lietuvoje, kiti įrengti Vilniuje bei Kaune. Kasmet birželio 24 d. čia vyksta Klaipėdos kariliono festivalis, varpų muzika skamba ir kitomis progomis.
Virtuali ekskursija po Klaipėdos karilioną | Klaipėdos koncertų salė
Analogiškoje diskusijoje jau aptartė Kauno centrinio pašto pastato ateities viziją
Prieš keletą savaičių, birželio 30-ąją, jau įvyko vieša diskusija ir dėl Kauno centrinio pašto pastato ateities perspektyvų. Jos metu, taip pat ir šio pastato galimybių studijos rengimą koordinuojančios viešosios įstaigos „Idėjos miestui“ vadovė, architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė kartu su ekspertais pristatė galimybių studijos tikslus ir uždavinius, atliekamą kompleksinę objekto konteksto analizę, gerąją Europos praktiką, visuomenės, viešojo sektoriaus ir suinteresuotų grupių poreikius bei lūkesčius.
„Pagrindinis galimybių studijos tikslas – rasti geriausią Kauno centrinio pašto įveiklinimo būdą, kuris užtikrintų šio nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, aktualizavimą ir prieinamumą visuomenei. Po jau ne kartą vykusių ir toliau vyksiančių išsamių diskusijų su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis ir įvertinus ekspertų pasiūlymus bus suformuluotos rekomendacijos dėl šio išskirtinio pastato ateities“, – teigė dr. I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Galimybių studijos kartu su suinteresuotos visuomenės ir architektų bendruomenės atstovais diskutavo dėl tolesnių šio unikalaus pastato įveiklinimo galimybių. Diskusijoje ir kūrybinėje sesijoje taip pat dalyvavo Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, AB Lietuvos pašto, Kauno miesto savivaldybės, Kultūros infrastruktūros centro, kitų suinteresuotų organizacijų atstovai.
Sutarta, kad, nepaisant galutinių funkcijų, kurios bus išgrynintos ateityje, tai turėtų būti nacionalinės reikšmės įstaiga. Diskusijoje dalyvavęs kultūros viceministras R. Mikaitis informavo, kad šiuo metu rengiamas sprendimas Kauno centrinio pašto pastatą įtraukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą – tai leis efektyviau priimti reikiamus galutinius sprendimus Vyriausybės lygmeniu.
Diskusijoje dalyvavę Kauno kultūriniame lauke veikiančių įstaigų, organizacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, architektų ir dizaino bendruomenių atstovai dalijosi savo vizijomis ir pasiūlymais dėl Kauno centrinio pašto pastato ateities. Tarp siūlomų scenarijų daug dėmesio sulaukė idėja čia įkurti Europos naujojo bauhauzo ideologija paremtą daugiafunkcinį architektūrą, dizainą ir kitas susijusias sritis jungiantį centrą, kuris taip pat galėtų reprezentuoti ir Kauno modernizmo architektūrą.
Kaip ir Klaipėdos, Kauno centrinio pašto pastato galimybių studija turėtų būti parengta iki rugsėjo.
