„Nacionalinis slemas“: publika išrinks geriausią atlikėją ir išsiųs į Europą

Organizatorių nuotr.

Spalio 26 d., ketvirtadienį, 20 val., Vilniaus bare „Peronas“ įvyks „Nacionalinis slemas“. Renginyje varžysis slemo poezijos atlikėjai, o nugalėtojas įgis teisę atstovauti Lietuvai Europos slemo čempionate.

Slemą Lietuvoje organizuoju tik septintus metus. Daugelyje Europos šalių šio tipo renginiai skaičiuoja antrą dešimtį.

DOMAS RAIBYS

Kautis dėl geriausio Lietuvos slemo atlikėjo titulo jau užsiregistravo 16 dalyvių, kaip teigia organizatoriai, dalyviai dar gali registruotis iki 25 dienos, trečiadienio, „bet galima bandyti ir renginio dieną, likus pusvalandžiui iki konkurso“, taigi galutinis dalyvių skaičius paaiškės tik susirinkus žiūrovams. Publika varžybose išvys ir naujų veidų, ir jau gerai pažįstamų slemo atlikėjų, kaip Marius Povilas Elijas Martynenko, Darja Lyzenko, Edvinas Valikonis.

Konkurso taisyklės paprastos: tik sava kūryba, negalima naudoti papildomų priemonių – muzikos, dekoracijų, kostiumų ir pan., o pasirodymo trukmė turi būti iki 3 minučių. Pabrėžiama, kad pačiam tekstui netaikomi jokie stiliaus, žanro, kalbos ar temų apribojimai.

​„Nacionalinio Slemo 2016“ nugalėtojas Marius Povilas Elijas Martynenko:

Slemas (angl. slam) – tai atliekamosios, raiškiosios poezijos (plat)forma. Necenzūruotos (nebūtinai necenzūrinės) poezijos vakarai. Tai poetų varžytuvės, nuobodžiam poezijos skaitymų tonui nepaklūstantis poetinis tūsas. Tai laisva scena laisviems protams, kurioje įgytas statusas išsitrina. Tai poetų varžytuvės be titanų tribunolo. O titanai irgi niekur nedingę – jie lipa ant scenos ir skaito su visais dalyviais“ – taip apie šį žanrą 2012 metais išleistoje knygoje „Slemas Lietuvoje!“ kalba vienas žymiausių Lietuvos slemo atlikėjų Žygimantas Kudirka.

Kalbamės su „Nacionalinio slemo“ organizatoriumi Domu Raibiu.

– Kaip bus išrinktas geriausas Lietuvos slemo atlikėjas, koks procesas?

Vyksta trys raundai. Kiekvieną poeto pasirodymą vertina komisija, kuri atsitiktine tvarka sudaroma iš žiūrovų. Po kiekvieno raundo iškrenta mažiausiai balų surinkę dalyviai. Po trečio raundo išrenkami du daugiausiai balų surinkę poetai, iš kurių vieną žiūrovai savo ovacijomis išrenka nugalėtoju.

– Kelintą kartą Lietuva siunčia savo atstovą į Europos slemo čempionatą, kokie lietuvių pasiekimai tarptautiniu mastu?

Slemą Lietuvoje organizuoju tik septintus metus. Daugelyje Europos šalių šio tipo renginiai skaičiuoja antrą dešimtį. Lietuvos atstovai šiame kalbos čempionate dalyvavo keturis kartus, iš kurių tris – pateko į finalą. 2014 metais Žygimantas Kudirka tapo Europos Čempionu. Šiais metais pirmą kartą pats dalyvavau tarptautiniame sleme Berlyne. Kalbų dienos proga jį organizavo Prancūzijos Institutas. Laimėjau. Tačiau, slemas – labiau ne apie pergales, o apie gerą laiką.

– Slemas, kaip žanras, Lietuvoje nors gana populiarus, bet visgi „neišlipa“ iš barų, klubų ir panašios aplinkos – gal ir neturėtų?

Pirmosios slemo varžybos įvyko aštuntame dešimtmetyje. Manau, tada buvo galima apibrėžti: „išlipti“ arba „andergraundas“, dabar nežinau, ar yra prasmės taip skirstyti. Juk yra klubų, iki kurių scenos turi ilgai „lipti“, ir yra teatrų, kurie – visiškas „andergraundas“. Kalbant apie slemo lokacijas, man įdomiau sugalvoti, kur slemas negalėtų vykti? Kiekvienoje vietoje jis savotiškai mutuoja ir įgauna kitokį atspalvį.​​​

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments