Festivalis „Muzika erdvėje“: koks jūsų santykis su valstybe?

„Muzika erdvėje“ 2019. © Tomas Terekas

Rugsėjo 9–13 dienomis Vilniuje jau 6-ąjį kartą vyks festivalis „Muzika erdvėje“. Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui dedikuojama šių metų tema – „Žmogus ir valstybė: homo lituanicus“ – kviečia apžvelgti Lietuvos kaip modernios valstybės laikotarpį, kartu ieškoti atsakymo į visiems rūpimą klausimą: kas ir kokie mes esame kaip tauta šiandien?

Mes raginame mokytis diskutuoti, kalbėtis ir rasti tokius kompromisus, kurie leistų visiems savoje valstybėje jaustis gerai.

Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis

Kaip ir kasmet, kompozitoriai pristatys specialiai festivaliui sukurtus įvietintos muzikos kūrinius, kurių šį kartą bus net 10. „Muzika erdvėje“ – vienintelis šiuolaikinės muzikos festivalis Lietuvoje, skirtas ne tik tokio pobūdžio muzikai, bet ir analizuojantis visuomenei aktualias temas. Kūriniai instaliacijų arba koncertų forma, kaip ir įprastai, bus pristatomi tose erdvėse, kurios yra neatsiejamos nuo muzikos priemonėmis nagrinėjamos temos. 

Kviečia intelektualiai švęsti

Kaip teigia festivalio rengėjai, šių metų tema „Žmogus ir valstybė: homo lituanicus“ pasirinkta  neatsitiktinai. „Tiesą sakant, neretai valstybei svarbios datos ir šventės minimos gana paviršutiniškai ir, galima sakyti, lėkštokai. Todėl nusprendėme, kad šiuolaikinis menas, muzika itin svarbią Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – šventę galėtų pakylėti į gilesnį ir intelektualesnį lygį. Tuo labiau, kad koronaviruso pandemija sutrukdė deramai pasidžiaugti šia sukaktimi. Didžiausias mūsų siekis – visuomenės savirefleksija. Kartu tai – simboliška proga nusistatyti ateities vizijas, kryptis bei tikslus“, – pasakoja vienas iš festivalio meno vadovų Matas Drukteinis.

Matas Drukteinis. @ Tomas Terekas

Kiekvienais metais vis stiprėjantis demokratiškumo, skaidrios valstybės poreikis, augantis pilietiškumo svarbos suvokimas ir vis didėjantis aktyvus visuomenės įsitraukimas į įvairius valstybės procesus, kaip teigia organizatoriai, skatina nelikti nuošalyje. Muzikos raiškos priemonėmis, kūrybinėmis įžvalgomis ir galbūt nepatogiomis temomis festivalis siūlo diskutuoti, kalbėtis ir apmąstyti, ko pasiekėme nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios, kokiomis stiprybėmis išsiskiria mūsų valstybė bei žmonės, kokios problemos vis dar nėra išspręstos ir galbūt stabdo šalies proveržį. 

Kartu klausiama, kokią Lietuvą mes kuriame šiandien ir kokia ji bus ateityje – ar gerovės valstybė prasideda nuo Prezidentūros mosto, ar ji kuriama bendromis visuomenės pastangomis? Atėjusiems į „Muziką erdvėje“ organizatoriai siūlo patiems sau atsakyti: koks jūsų santykis su valstybe ir kokio jo norėtumėte?

Šių metų festivalio vizualas.

Drąsus ar įžūlus pasirinkimas?

Šiais metais festivalis analizuoja ne tik esminius klausimus, bet pasirinko ir drąsų, diskutuoti kviečiantį vizualinį identitetą, kurio centre – nuo žirgo nulipęs Vyčio raitelis. Organizatoriai teigia, kad dekonstruoti vieną svarbiausių valstybės simbolių paskatino nuolatiniai konfliktai, nerandant susitarimo dėl Lukiškių aikštės. Taip pat vienas kitam prieštaraujantis tautinių simbolių, idėjų sakralinimas ir tuo pačiu metu savotiškas jų devalvavimas, naudojant visur, kur tik galima – ant mašinų, žiebtuvėlių ar kojinių.

„Galvodami, koks vizualinis akcentas puikiai atspindėtų šiandieninę Lietuvą ir tas temas, kurias kelia festivalis, supratome, kad tai galėtų būti Vytis, kuriam suteiktume naujų kontekstų. Matome, kaip vienas simbolis, viena tema padalija visuomenę į skirtingas bei kategoriškas puses, ir tokių klausimų mūsų valstybėje yra kur kas daugiau. Subrendus ir į aktyvų viešąjį gyvenimą įsiliejus jaunajai kartai, perimant įvairiausias gyvenimo filosofijas, natūralu, tikriausiai atėjo toks metas, kai viešajame diskurse akistaton susiduria ypač skirtingi vertybiniai požiūriai. Todėl mes raginame mokytis diskutuoti, kalbėtis ir rasti tokius kompromisus, kurie leistų visiems savoje valstybėje jaustis gerai“, – mintimis dalijasi „Muzika erdvėje“ meno vadovai Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė.

„Muzika erdvėje“ 2018. © Tomas Terekas

Vizualinį identitetą kūrusi grafikos dizainerė Aurelija Slapšytė teigia, kad į šį svarbų simbolį festivalis kviečia pažvelgti kitaip, ieškoti naujo, šiandienos santykio su juo. „Vytį bandome perkelti į realų kasdienį gyvenimą ir siūlome įsivaizduoti, ką jis veiktų nulipęs nuo žirgo, koks būtų, jei gyventų čia ir dabar tarp mūsų. Juk atmetus visą jo sakralumą, pirmiausia Vytis yra žmogus, lietuvis“, – svarsto A. Slapšytė ir paaiškina, kad, pasitelkus ir šio simbolio dekonstrukciją, visuomenė kviečiama permąstyti savo santykį su valstybe.

Įprastą gyvenimą gyvenantį Vytį artėjant festivaliui vilniečiai galės pamatyti įvairiose sostinės erdvėse.

Temos – nuo startuolių iki tautinės savivertės

Šiais metais pristatomose instaliacijose bei muzikiniuose performansuose įvairių kartų kompozitoriai atkreips dėmesį ir į nuolat mūsų pačių galvose performuojamą šalies viziją, ir į socialinius, politinius procesus, taip pat į įvairių bendruomenių problemas ir pasiekimus, identiteto paieškas, tautiškumo sampratą. 

Agnė Matulevičiūtė. © Tomas Terekas

Festivalio „Muzika erdvėje“ meno vadovė Agnė Matulevičiūtė pastebi, kad kiekvienam valstybėje svarbūs vis kiti aspektai, todėl ir kompozitorių nagrinėjamos temos yra įvairios, galbūt ne visos kalba apie valstybės raidai svarbiausius įvykius, nes valstybė – ne tik simboliai ir atmintinos datos.

„Dešimt kūrinių negali apžvelgti visų tų metų ir procesų, tačiau galėsite pamatyti, kad jie puikiai atspindi tą žmonėms aktualių temų įvairovę, kurią viešojoje erdvėje matome šiandien. Tai klausimai, su kuriais susiduria ir postsovietinės šalys, ir senosios demokratijos, pasiekimai skirtingose srityse, valstybės raidai svarbios ir kasdienės temos. Ši įvairovė, matyt, siunčia svarbią žinutę: valstybė mums reiškia ir tai, kaip jaučiamės kiekvieną dieną, ir tai, ko siekiame visi kartu kaip tauta. Kompozitoriai savo kūriniais apžvelgs ir labai konkrečias temas – tokias kaip startuolių ekosistemą bei jos vystymąsi, politinę komunikaciją socialiniuose tinkluose ar tautinių mažumų identitetą, ir gana abstrakčias  – tautinės savivertės, valdžios ir piliečių ryšio ar valstybės kaip sistemos – temas“, – pasakoja A. Matulevičiūtė.

Muzikinius kūrinius įvairiose Vilniaus erdvėse festivalio metu rugsėjo 9–13 dienomis pristatys kompozitoriai Gintaras Sodeika, Rūta Vitkauskaitė, Beata Juchnevič, Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis, Martynas Bialobžeskis, Los Andžele gyvenantis Paulas Aristidas Trimakas, taip pat skulptoriai Andrius Labašauskas, Matas Janušonis bei kompozitorės Raimondos Žiūkaitės ir menininkės Agnės Žiūkaitės duetas. Festivalio programą papildys jau tradicine tapusi ekskursija po skirtingas festivalio erdves ir kūrinius, taip pat kiti renginiai bei tiesiogiai transliuojami VOXART.lt pokalbiai.

„Muzika erdvėje“ 2019. © Tomas Terekas

„Muzikos erdvėje“ idėją palaiko ir prisideda Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė bei Lietuvos kompozitorių sąjunga, taip pat partneriai, įsileidę šiuolaikinę muziką į savo erdves. Festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Meno genas“.

Daugiau informacijos rasite festivalio Facebook paskyroje.

  • 388
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments