Karantino dėl koronaviruso laikotarpiu mokykla, kaip ir visos kultūros sritys, persikėlė į virtualią erdvę. Tai buvo išties nemenkas išbandymas tiek mokytojams, tiek mokiniams ir jų tėvams. Dar didesnis iššūkis tenka meniniam ugdymui, kuriame dažnu atveju remiamasi praktiniu mokymu, betarpišku kontaktu su mokiniu. Kaip šiuo neįprastu metu sekasi įvairių menų mokytojams?
Kuo vyresnis mokinys, tuo nuotolinis mokymas tampa paprastesnis.
Jurgita Turlienė
VOXART.lt pradeda interviu ciklą su meninio ugdymo mokytojais, kuriuos kalbina Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė ir viešosios įstaigos „Mano nata“ direktorė Žydrė Jankevičienė.
Pirmajame interviu kalbamės su Jurgita Turliene – Vilniaus Maironio progimnazijos muzikos mokytoja metodininke, savo patirtį išsamiai pristatančia asmeninėje svetainėje Jurgitosmuzika.lt. Kompiuterines technologijas savo pamokose mokytoja aktyviai taikė ir iki karantino. Tai – jos domėjimosi objektas.
– Kokia buvo pirma jūsų reakcija, kai sužinojote, kad visas ugdymas vyks nuotoliniu būdu? Buvo nedaug laiko persiorientuoti. Ko ėmėtės?
Pirma mintis, kad prasidės nuotolinis mokymas, buvo gąsdinanti. Tai nežinomybė – kokią mokymosi platformą pasirinkti, ar ji bus prieinama mokiniams? Dvi savaitės intensyvaus pasiruošimo, dešimtys paskaitų, raibulys akyse nuo pasiūlymų gausos. Tuomet supranti: jei blaškysiesi, ieškosi kažko naujo, bus stresas ir man pačiai, ir mano mokiniams. Nusprendžiau reformų nedaryti ir dirbti taip, kaip dirbau pamokose.
– Gyvas muzikavimas klasėje turbūt buvo viena pagrindinių veiklų muzikos pamokose. Kaip tai pavyksta įgyvendinti nuotoliniu būdu?
Teko atsisakyti gyvo muzikavimo grupėje – šiandien su mokiniais kartu nedainuojame ir negrojame. Dar nėra technologinių sprendimų, leidžiančių gyvai dainuoti, groti grupėje. O ir sinchroninių pamokų laiką užleidau pagrindiniams mokomiesiems dalykams – kalboms, tiksliesiems mokslams.
Pamokose grojome dūdelėmis, ukulelėmis, virtualiais pianinais. Mokantis nuotoliu, ne viskas pavyksta. Ne visi vaikai namuose turi savo ukuleles. Bet džiaugiuosi, kad muzikuoti galima grojant dūdelėmis, pianinu. 1–4 klasių mokiniams kiekvieną savaitę siunčiu įvairias melodijas. Jas atliekame grodami dūdelėmis, pianinu, solfedžiuojame. Jei tai daina, būtinai pridedu ir žodžius, kad dūdelė ar pianino melodija neskambėtų vienišai. Visada įgroju pritarimą pianinu ar kanklėmis. Tikiu, kad tuomet vaikams grojimas tampa smagesnis.
Taigi, muzikavimas dabar vyksta namuose savarankiškai. Kiek jis kokybiškas, sužinosiu jau greitai – artimiausiomis savaitėmis mokinių prašysiu padainuoti bent vieną dainelę ir išsirinkti vieną labiausiai patikusią melodiją, kurią norės man pagroti pasirinktu instrumentu. Viliuosi, kad mažiausiems pagelbės vyresni broliai, sesės ar tėvai, o vyresnėliai jau susitvarkys patys.
Tikrai ne kiekvienas mokinys išdrįsta groti, dainuoti tiesiai į kamerą. Dar nuotolinio mokymo pradžioje, rašydama tėveliams laiškus, kuriuose aprašiau, kaip mokysimės, prašiau vaikus nebūtinai filmuoti iš priekio. Galima nufilmuoti grojančias rankas ar apskritai įrašyti tik audiofailą.
Be jokios abejonės, šių dienų muzikos mokymasis vyksta daugiau apie pačią muziką. O pats muzikavimas nėra visai visavertis. Tad tvirtai žinau, kad, grįžę į klasę, atsiimsim už visą prarastą muzikavimo laiką – daug dainuosim ir grosim drauge.
– Kaip dar pasikeitė ugdymo procesas nuotoliniu būdu, kokias priemones taikote sklandžiam darbui?
Labai džiaugiuosi, kad dirbant mokykloje dažną pamoką mokiniai naudojosi planšetėmis – mokėsi natas penklinėje, klaviatūroje, lavino ritmo pojūtį, kūrė muziką. 1–4 klasių mokiniai mokėsi natas naudodamiesi programėlėmis „Learn music notes“ ir „Note Works“. Tai puiki pagalba muzikos mokytojams, nes vaikai žaidybiniu būdu įsimena natas ne tik penklinėje, bet ir klaviatūroje.
Aš džiaugiuosi, kad naudodamiesi šias programėles jau pirmokai gan drąsiai orientuojasi penklinėje, geba naudotis klaviatūra. Puikus ritmo treniruoklis yra programėlė „Rhythm trainer“. Joje įvairaus sudėtingumo užduotys, tad veiklos ras ir pradinukai, ir vyresniųjų klasių mokiniai. Šias programėles naudojame ir dabar, dirbdami nuotoliniu būdu.
Dar viena svarbi veikla pamokoje – muzikos komponavimas. Džiaugiuosi, kad jau nuo antros klasės mokiniai pamokose išbandę muzikos kūrimo programėlę „Song Maker“, kurią galima įsidiegti į bet kurį išmanųjį įrenginį. Kurdami muziką naudojame ne natas, o jau paruoštus garso gabaliukus. Smagumas tas, kad reikia suderinti keletą tiek ritmiškai, tiek tembriškai skirtingų takelių, juos miksuoti. Gautą rezultatą galima išsisaugoti ir panaudoti kad ir telefono skambučio melodijai. Čia veiklos randa ir mažieji, ir patys vyriausi mano mokiniai.
Džiugina tai, kad besimokydami nuotoliu, vyresniųjų klasių mokiniai patys ėmėsi ieškoti muzikos komponavimo programėlių. Šiandien jau gaunu pirmus pavyzdžius sukurtus su „GroovePad“ ar „Music Jam“.
– Kaip skirtingo amžiaus mokiniams sekėsi prisitaikyti prie naujo mokymosi būdo?
Kuo vyresnis mokinys, tuo nuotolinis mokymas tampa paprastesnis. Jei pirmokui prie kompiuterio visada reikia suaugusio pagalbos, tai vyresnių klasių mokiniai jau yra savarankiški. Todėl su 5–8 klasių mokiniais dirbu virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“. Gerai, kad su šia mokymo platforma mokiniai susipažino dar mokyklos suole, todėl streso nėra. Čia viskas vienoje vietoje: įsidainavimo pratimai, dainų akordai, nuorodos į įvairius šaltinius, muzikos rašto, istorijos konspektai, pasitikrinamieji testai.
– Kaip reaguoja patys mokiniai ir jų tėvai?
Nuotolinis mokymas – iššūkis ne tik mokytojams, bet nemenkas galvos skausmas ir tėveliams bei patiems mokiniams. Jei iš pradžių galvas labiau skaudėjo tėveliams, o mokiniai į visa tai žvelgė ramiai, atrodo, kad jau ir pastarieji supranta, jog mokykla namuose ir išlieka mokykla. Reikia ir rytais keltis, ir užduotis laiku atlikti.
Mokantis nuotoliniu būdu, ugdomas vaikų savarankiškumas, atsakingumas, pareigingumas. Labai svarbu mokiniams pateikti užduočių, kurios reikalautų nors ir labai menko grįžtamojo ryšio. Todėl dažną pamoką mokinių klausiu, kas patiko pamokoje, kuri melodija labiausiai įsiminė. Tam puikiai tinka Google forms. Nevengiu ir trumpų žaismingų Kahoot ar Quizizz testų. Naudodamasi šiais įrankiais, ne tik sužinau, kiek mokiniai įsisavino naują medžiagą, bet ir kiek iš jų užduotis atliko laiku. Tokie pasitikrinamieji testai patinka tiek mažiausiems, tiek ir vyresniems mokiniams. O mokytojui – tai puiki pagalba vertinant bei tikrinant lankomumą.
– Galbūt šioje netikėtai susiklosčiusioje situacijoje matote ir tam tikrų privalumų?
Staigus mokymo būdo keitimas subūrė mokytojų bendruomenę. Džiugu, kad muzikos mokytojai tapo vieningi, radosi daug mokytojų, kurie dalijasi savo patirtimi, išbandytomis programomis, sukurtomis užduotimis. Daugeliui mokytojų teko įveikti skaitmeninio raštingumo įgūdžių trūkumo barjerus. Ir jie tai įveikė. Išmokome naudotis skaitmeniniu turiniu, išmokome dalintis.
– Ką iš šios patirties parsinešite į įprastas pamokas, kai vaikai sugrįš į klases?
Tvirtai žinau, kad niekada nereikia liautis ieškoti naujovių ir drąsiai viską išbandyti. Kuo daugiau įvairesnės veiklos išbandys mokytojas, supažindins mokinius, tuo lengviau bus susiklosčius tokioms netikėtoms situacijoms, kokią turime šiandien. Reikia būti atviriems naujovėms, nepamiršti įgytos patirties dirbant nuotoliu. Pamoka klasėje jau nebus tokia pati kaip iki karantino. Visi grįšime pasikeitę, ūgtelėję. Tikiu, kad mokytojai užtikrins efektyvesnį mokymo procesą, lankstesnį veiklos organizavimą, dažniau į pamokas įsileis informacines technologijas.
