Kokias pandemijos pamokas išmoko muzikos festivaliai?

Aistė Vaitkevičiūtė. Indian Voices. © Emilija Vinžanovaitė

Organizuoti muzikos festivalį pandemijos įkarštyje atrodo išties nemenkas iššūkis. Miglotos mokslininkų prognozės ir svyruojanti susirgimų koronavirusu kreivė kelia daugiau klausimų nei atsakymų: kiek laiko visa tai truks, kaip atrodys gyvenimas po poros mėnesių ir kada grįšime į senas vėžes?

Ramybės iki šiol neduoda klausimai, kokiu greičiu virusas plis, ar visoje Lietuvoje (ne tik miestuose) greitu metu ir vėl bus paskelbtas karantinas.

Andrijana Filinaitė

Šiandien mūsų jau nebestebina privalomi saugaus atstumo reikalavimai, kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir viešose vietose bei dažna rankų dezinfekcija. Tačiau ar kelių metrų atstumai gali sumažinti norą bendruomeniškai patirti masinių kultūros renginių skleidžiamą euforiją? 

Nepaisant galybės iššūkių, daugybė Lietuvos festivalių organizatorių nepabūgo akis į akį susidurti su griežtu ribojimų ir draudimų sąrašu ir pradžiuginti muzikos mylėtojus ypatingais pasirodymais. 

Koncertų perkėlimo būtinybė

Nemaža dalis Lietuvos muzikos festivalių vyksta vos pūstelėjus pirmiesiems šilto vėjo gūsiams. Deja, kovo viduryje Lietuvoje įvestas karantinas melomanus privertė pavasariu ir muzika džiaugtis namų sąlygomis. Didžioji dauguma tradiciškai kovą, balandį ir gegužę vykstančių festivalių turėjo greitai ir kūrybiškai suktis iš padėties ir pergalvoti renginių eigą.

Jonas Jučas. © Irma Photography

Dažniausiai pasitaikęs sprendimas – juos perkelti į vasarą ir rudenį. Ilgamečio festivalio „Kaunas Jazz“ komanda turėjo imtis būtent šios gudrybės: planuotus balandžio renginius nukelti keliems mėnesiams į priekį. „Festivalis buvo numatytas balandžio pabaigoje. Žmonių susidomėjimas – milžiniškas, nupirkta galybė bilietų, paruošiamieji darbai ėjosi sklandžiai. Išgirdę žinią apie karantiną, nusprendėme perkelti renginius į ateitį“, – pasakojimą pradeda festivalio vadovas Jonas Jučas.

Anot jo, tai sukėlė ant kojų visą „Kaunas Jazz“ komandą: staiga atsirado labai daug nenumatytų darbų, daliai pirkėjų teko grąžinti pinigus už pirktus bilietus, galiausiai – skubiai perkėlinėti suplanuotus koncertus. Tačiau, vasarą situacijai sušvelnėjus, jau birželio pradžioje Raudonės pilyje džiazo mylėtojai mėgavosi pirmuoju festivalio koncertu.

Panašiai susiklosčiusią padėtį apžaidė šiuolaikinės akademinės muzikos festivalis „Druskomanija“, paprastai kasmet vykstantis pavasarį. „Festivalį nusprendėme perkelti dar kovo mėnesį paskelbus karantiną bei prasidėjus viešų renginių draudimams. Jau tada buvo aišku, kad pavasarį renginių organizuoti negalėsime arba tai padaryti bus labai sudėtinga. Dėl to kartu su komanda bei festivalio organizatoriumi – Lietuvos kompozitorių sąjunga – nusprendėme „Druskomaniją“ perkelti į vasarą, kaip tai darė ir dar keletas panašaus pobūdžio renginių“, – sprendimo motyvus dėsto festivalio vadovė Juta Pranulytė.

Juta Pranulytė. © Emilija Vinžinovaitė

Didžiausias iššūkis – miglotas planavimas

Tarptautinis Kaune vykstantis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ nesusidūrė su datos keitimo būtinybe – jis, kaip ir planuota, vyks lapkričio pabaigoje, tačiau iššūkiai ir kasdien dėl renginių ateities krūpčioti verčianti rizika ramybės neduoda. Festivalio vadovė Andrijana Filinaitė įvardijo, jog anksčiau galvą nuolat tekdavo sukti dėl finansinių klausimų: nuo to priklausė plėtros galimybės, tai darė įtaką programai, turiniui ir koncertų kokybei.

„Vis dėlto, nustumiant į antrąjį planą festivalio finansavimo klausimą, didžiausias iššūkis šiais metais – nežinomybė ir negalėjimas numatyti, drąsiai planuoti tolesnės įvykių eigos, kuri gali būti paveikta pandemijos. Ramybės iki šiol neduoda klausimai, kokiu greičiu virusas plis, ar visoje Lietuvoje (ne tik miestuose) greitu metu ir vėl bus paskelbtas karantinas, ar bus ir kaip bus keičiamos atvykimo į Lietuvą sąlygos užsieniečiams. Tai ypatingai svarbu kalbant apie festivalio programą ir būsimus koncertus – juk kai kurie gali ir neįvykti, jei neatvyks vienas ar kitas atlikėjas. Dar vienas iššūkis – tikimybė, kad į koncertus susirinks labai mažai žiūrovų ir dėl to festivalis patirtų nuostolių, o auditorija neturėtų galimybės kaip ir kiekvienais metais pasimėgauti šiuolaikine muzika“, – svarsto festivalio „Iš arti“ vadovė. 

Andrijana Filinaitė. © Asmeninis albumas

Festivalio „Druskomanija“ vadovė J. Pranulytė įvardija dar vieną keblumą, su kuriuo susidūrė renginius perkėlus į rugpjūčio pabaigą: „Didelė dalis festivalio renginių – nemokami, taigi buvo sudėtinga valdyti žmonių srautus. Į nemokamus renginius skelbėme registraciją, tačiau didelė dalis užsiregistravusiųjų į juos neatvykdavo, o dėl griežto vietų skaičiaus ribojimo keletas renginių vyko pustuštėje salėje.“

Tuo tarpu „Kaunas Jazz“ vadovas J. Jučas džiaugiasi radęs išeitį, kaip suvaldyti chaotišką registraciją į nemokamus renginius. Rugsėjį susidūrus su reikalavimu registruoti renginių, lauke surenkančių daugiau nei 300 žiūrovų, dalyvius, Kauno Vienybės aikštėje sukonstruotos scenos teritoriją festivalio organizatoriai nusprendė aptverti.

„Atskyrėme didelį plotą, investavome į apsaugos darbuotojus, pagal reikalavimus kėdes sustatėme laikydamiesi saugaus atstumo reikalavimų, dalijome klausytojams kaukes, skatinome dezinfekuotis rankas. Be to, į aptvertą teritoriją neleidome nė vienu asmeniu daugiau – klausytojų buvo lygiai 300, taigi reikalavimo registruoti visus žmones išvengėme“, – sprendimu dalijasi J. Jučas.

Kaunas Jazz 2020. © Organizatorių nuotr. (šaltinis: Facebook)

Kokybinės kartelės nenuleidžia

Muzikos festivalių scenose dažniausiai pasirodo ne tik rinktinės Lietuvos, bet ir užsienio žvaigždės. Visi kalbinti festivalių vadovai ryžosi muzikos klausytojams pristatyti atlikėjus iš kitų šalių. Štai festivalio „Iš arti“ komanda šiemet nutarė klausytojus palepinti  nemažu būriu  užsienio svečių: scenoje pasirodys dirigentas Markus Huberis iš Vokietijos, pianistas Vestards Šimkus iš Latvijos, violončelininkas Valle-Rasmusas Rootsas iš Estijos ir dar keletas Europos žvaigždžių.

„Šis sprendimas vis dar kelia nemenką iššūkį, tačiau visais būdais stengiamės, kad net ir būnant pandemijos sūkuryje nuo to nenukentėtų festivalio programa. „Iš arti“ akcentas – tarptautiškumas, tad nuolat sekame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją, Operacijų vadovo sprendimus ir vis dar tikimės, kad užsienio atlikėjai be didesnių problemų (ir svarbiausia – sveiki) galės atvykti į mūsų festivalį. Taip pat visuomet yra „planas B“ – atšaukti renginius, ir tam mes pasiruošę“, – kalba A. Filinaitė.

Išmoktos pandemijos pamokos

Kokia vis dėlto ateitis laukia muzikos festivalių artimiausiais mėnesiais ir kitais metais? Organizatoriai tikina, kad, nepaisant force majeure sąlygomis įgytos patirties, ateitis vis viena atrodo nenuspėjama. 

Kaip vieną iš galimybių J. Jučas ir A. Filinaitė įvardija internetines koncertų transliacijas. „Esame tam pasiruošę, jei labai reikės. Tačiau kol kas nežiūrime į tai labai palankiai: džiaze svarbiausias dalykas yra tiesioginis kontaktas ir emocijos perdavimas iš scenos į salę, iš salės į sceną“, – kalba „Kaunas Jazz“ organizatorius. 

J. Jučas geru žodžiu mini Lietuvos kultūros tarybą, palankiai žiūrėjusią į festivalių programų pakeitimus. „Nepaisant to, šiandien rašydamas paraišką negali žinoti, kas dėsis kitų metų balandį. Vis tiek dirbsime, stengsimės numatyti laiką, kada susirgimų skaičius bus žemesnis ir renginius suorganizuoti kaip įmanoma geriau ir saugiau“, – mąsto „Kaunas Jazz“ vadovas.

Panašiai galvoja „Druskomanijos“ vadovė J. Pranulytė: „Šiandien kultūros renginių organizatoriai yra pakankamai gerai prisitaikę organizuoti renginius užtikrinant maksimalų saugumą, juntamas bendras pilietiškumas, atsakingumas ir sąmoningumas, kuris, tikiuosi, išliks tiek organizatorių, tiek žiūrovų sąmonėje ir situacijai stabilizavusis.“

Spalį vykęs festivalis MUZIKOS RUDUO. © Tomas Terekas

Pasak jos, prognozuoti, kada grįšime į senas vėžes, kol kas neįmanoma, taigi kaukių dėvėjimą ir rankų dezinfekavimą reikia priimti kaip neišvengiamą duotybę. J. Pranulytė mąsto, kad visuomenė sulig kiekviena diena tampa vis geriau informuota ir ima elgtis atsakingiau bei prisiima atsakomybę ne tik už save, bet ir už aplinkinius. 

„Iš arti“ vadovė A. Filinaitė į šį laikotarpį žiūri kaip į būtinybę įsisąmoninti naujas pamokas, išmokti prisitaikyti prie keisčiausių situacijų ir įveikti įvairiausius iššūkius. „Kultūros sektorius pandemijos kontekste buvo paveiktas itin skaudžiai, viešojoje erdvėje net pasigirdo raginimų neiti į renginius ar jų neorganizuoti. Vis dėlto, po šių metų patirčių dauguma tapo atsargesni ir atsakingesni. Jei laikysimės reikalavimų, tikėtina, kad šią krizę įveiksime greičiau“, – į ateitį pozityviai žiūri A. Filinaitė. 

Straipsnis parengtas LR Kultūros ministerijos užsakymu. Sutarties Nr. VP-169.

  • 38
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments