Kultūros atstovai išsakė, ko tiksi iš naujos valdžios
Prasidėjus koalicinėms deryboms tarp Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, kultūros lauko atstovai tikisi, kad ateinanti valdžia skirs dėmesį nesprendžiamoms sektoriaus problemoms, o naujasis kultūros ministras sugebės vienyti bei galės apginti idėjas būsimoje Vyriausybėje ir Seime.
Būsimos koalicijos partneriai jau paskelbė principus, kuriais norėtų, kad būtų formuojamas valdančiosios koalicijos darbas, ir prioritetus bei siekius, kuriuos kiekviena partija norėtų įtraukti į koalicijos sutartį. Tačiau derybiniuose pasiūlymuose kultūros sritis išskirta ne pas visus.
TS-LKD, be visoms sritims aktualių principų ir prioritetų, tokių kaip skaidrumas, pasitikėjimo politika stiprinimas, kokybės siekis teisėkūros procesuose, viešojo administravimo pertvarka, mažinat biurokratinius suvaržymus, kultūros srities tarp prioritetų neišskyrė. Tuo tarpu Lietuvos liberalų sąjūdis kultūrą tarp kitų išskyrė kaip atskirą prioritetą.
„Vienas iš mūsų prioritetų kultūros srityje – mažinti barjerus kūrybos visuomenei, išanalizuojant administracinius bei biurokratinius trukdžius kultūrai, siekti palankios, pasaulinę praktiką atitinkančios mokestinės bei administracinės aplinkos kūrybinėms veikloms“, – trečiadienį Facebook paskyroje rašė partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vakar paskelbtoje detalesnėje derybų programoje partija kultūros srityje taip pat siūlo tobulinti paveldo tvarkymo ir apsaugos principus, suvienodinti rinkos sąlygas tarp konkuruojančių kultūros sektorių, tarp valstybės ir savivaldybių valdomų įstaigų ir visuomeninio, privataus sektoriaus.
Laisvės partija tarp prioritetinių sričių kultūros taip pat neišskiria, tačiau į koalicijos programą siūlo įtraukti pusantro šimto viešosios politikos punktų, apimančių įvairias sritis ir idėjas. Kultūroje siūloma skirti daugiau dėmesio lietuvių kalbos tyrimams bei uždaryti Valstybinę kalbos inspekciją, taip pat sektoriaus programas integruoti į švietimo sistemą, plečiant ir užtikrinant Kultūros paso ar kitos alternatyvios programos kokybę.
Taip pat Laisvės partija siūlys iš esmės peržiūrėti kultūros finansavimą, nustatant aiškius lėšų skirstymo kriterijus ir užtikrinant proceso skaidrumą, taip pat kad prioritetas būtų skirtas turiniui, o ne pastatų išlaikymui. Valstybines kultūros įstaigas jie skatins bent dalį lėšų užsidirbti pačioms. Koalicinėje sutartyje norima numatyti ir tai, kad iki 2024 m. būtų pastatyta Nacionalinė koncertų salė.
Prasidėjus koalicinės sutarties programinei dėlionei, kultūros lauko atstovai jau išsako ir lūkesčius bei pažymi svarbiausias problemines sritis ir darbus, kuriuos reikėtų įgyvendinti naujai valdžiai. Kalbinti pašnekovai vieningai sutaria, kad iš naujos valdančiosios daugumos ir būsimo kultūros ministro labiausiai tiksi platesnių diskusijų ir didesnio kultūros bendruomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą. Įdomu tai, kad koalicijos partnerių suformuluoti prioritetai ne visai sutampa su tuo, ką akcentuoja patys kultūrininkai.
Didžiausias lūkestis – platesnės diskusijos
Lietuvos šokio informacijos centro direktorės Gintarės Masteikaitės nuomone, per tris Nepriklausomos valstybės dešimtmečius scenos meno sektorius sistemiškai beveik nebuvo pertvarkytas, neįkurta nė viena nauja valstybinė scenos meno organizacija. Visos tokį statusą dabar turinčios įstaigos yra įkurtos arba formavosi dar sovietiniu laikotarpiu arba ankstesniais laikais.
„Nevyko joks sistemos peržiūrėjimas ar įvertinimas, kultūros politikoje nevyriausybinis ir kūrybinių industrijų sektoriai nedalyvauja arba dalyvauja labai fragmentiškai. Pandemija aiškiai parodė, kad kultūros sistemos įvairovė, dydis ir poveikis yra nepažinta sritis“, – dabartinę situaciją konstatuoja Gintarė Masteikaitė.
Taip pat pašnekovė tikisi, kad bus daugiau atvirumo, įsiklausymo, bendruomenės įtraukimo ir valios reikiamiems sprendimams priimti: „Labai tikiuosi, kad su nauja valdžia baigsis praktika sprendimus daryti už uždarų durų, spausti sektorių teikti pasiūlymus, komentarus per neadekvatų laiką, daugiau bus kalbama ir tariamasi su visais, o ne tik su keliais.“
Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiu metu, kai visas pasaulis gyvena sudėtingomis sąlygomis, didžiausias lūkestis – daugiau diskusijų, į kurias būtų įtrauktas kuo platesnis įvairių kultūros sričių atstovų ratas, taip pat rūpestis ne tik nūdienos aktualijomis, bet ir orientavimasis į konkrečias ir dideles ambicijas.
„Reikia laikytis kartu ir kiek įmanoma eliminuoti emocingus ir nepasvertus argumentus, o orientuotis į rezultatą, kad ne tik išlaikytume, ką turime, bet ir plėstume bei augintume“, – teigia kompozitorius Mykolas Natalevičius, taip pat priduria: „Norėtųsi nedeklaratyvaus dėmesio ir meno jėgos suvokimo kaip minkštosios galios, šalies reprezentacijos įrankio, kūrybiškos visuomenės garanto ir kaip šalies ekonomikos dalies.“
Anot jo, ateityje reikėtų išvengti stichiškų veiksmų, kai, pavyzdžiui, kadencijos viduryje keičiasi kultūros ministras arba siūloma atnaujinti spaudos rėmimo modelį, praktiškai eliminuojant iš jo menininkų atstovus.
Svarbiausi darbai
Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė ir šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė teigia, kad pirmiausia svarbu iki galo perprasti, kas ateinančiai daugumai yra kultūra, kokią vietą vertybinėje skalėje ji užima – ar kultūra suvokiama kaip išlaikytinė ar kaip svarbi bendros valstybės politikos dalis.
„Kultūros bendruomenę liūdina įsisenėjęs požiūris, kad sektoriaus žmonės yra išlaikytiniai, kuriems nuolat reikia duoti pinigų. Bet iš tikrųjų sektoriaus dalyviai, gaudami finansavimą, pavyzdžiui, iš Kultūros tarybos, tarsi gauna valstybės užsakymą – sukuria kūrinį, kultūros produktą, kuriuo dalijasi su visuomene, dar atsiskaito už finansus. Naujos Seimo daugumos pozicija ir požiūris, kad mes ne išlaikytiniai, būtų svarbi“, – dėsto Diana Stomienė.
Ji, kaip ir kiti pašnekovai, teigia, kad tikisi daugiau bendravimo su bendruomenėmis, kartu išskiria ir darbus bei sritis, kurių reikėtų imtis pirmiausia. Vienas iš tokių – Kultūros politikos pagrindų įstatymas, kuris, nors jau ir buvo pradėtas svarstyti Seime, bet taip ir liko nepriimtas. Tiesa, Diana Stomienė pabrėžia, kad jį reikėtų koreguoti: iš naujo aptarti su bendruomene ir atsižvelgti į išsakomus pasiūlymus.
„Manau, galbūt jo dabar nereikėtų šitam Seimui tvirtinti, tokį svarbų dokumentą reikėtų dar kartą išdiskutuoti, peržiūrėti ir jį priimti tikrai suderinus su kultūros bendruomene. Kaip ir kitais atvejais, buvo skiriama tik kokia para ar dvi susipažinti, pateikti pasiūlymus. Natūralu, kad negali suspėti, negali išdiskutuoti su savo bendruomene. Tai yra svarbus dalykas, ko reikėtų vengti ateityje“, – dėmesį atkreipia Diana Stomienė.
Kaip kitą svarbų prioritetą ji įvardija kultūros eksporto skatinimą. „Tikrai labai mažai finansų yra skiriama eksportui, viskas daugiau skirta vidaus rinkai – taip, tai yra labai svarbu, tačiau jeigu mes norime išeiti į užsienio kultūros rinkas, turi keistis pats požiūris. Mes galėtume pozicionuoti savo valstybę būtent labiau per kultūrą. Tam turėtų būti kuriama visa ekosistema. Reikia tarpsektorinio bendradarbiavimo, pavyzdžiui, kad Kultūros ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengtų bendrą kultūros eksporto programą“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, taip pat svarbu yra ugdyti kultūros vartotoją ir šį tikslą integruoti į švietimo programas: „Vis dėlto manau, kad kultūros ir švietimo sektoriai turėtų labiau bendradarbiauti. Taip pat turėtų būti daugiau meninio ugdymo valandų bendrojo lavinimo mokyklose. Kita problema: dalis ryškių menininkų, norinčių mokyti vaikus ir pasidalinti patirtimi, to daryti negali, nes yra būtina pedagogo kvalifikacija.“
Gintarė Masteikaitė išskiria, kad esminė problema, kurią reikia spręsti, yra ta, jog valstybės kultūros politika formuojama ir finansiniai poreikiai skaičiuojami, remiantis tik vienos kultūros dalies – valstybinių įstaigų, bet ne viso lauko – statistika, poreikiais, interesais bei galimybėmis. „Taip silpninami ne tik Nepriklausomoje Lietuvoje susikūrusio sektoriaus, bet ir visos visuomenės kūrybiniai gebėjimai, šalies tarptautinis konkurencingumas bei įtaka šių laikų pasaulyje“, – mąsto pašnekovė.
Tuo tarpu Mykolas Natalevičius teigia, kad šiuo metu aktualiausia problema – COVID-19 pandemija. „Aišku, kad dar bent metus gyvensime neapibrėžtumo sąlygomis. Svarbu, kad būtų palaikomas ryšys su meno kūrėjais ir juos atstovaujančiomis institucijomis, taip siekiant palaikyti tuos, kuriems pagalbos reikės labiausiai“, – sako kompozitorius. Anot jo, svarbiu taps ir Vyriausybės patvirtinto Ateities ekonomikos DNR plano kultūros srityje įgyvendinimas.
„Svarbu, kad investuotume ambicingai ir orientuotumėmės į drąsą, inovacijas ir neapsiribotume kosmetiniais infrastruktūros atnaujinimais ar skylių kamšymais. Tikiuosi, kad šūkis „Duoti Lietuvai jėgos“ išsipildys ir mes orientuosimės į aukščiausius rezultatus, o ne į praeities nuoskaudas ar dar neišsipildžiusias svajones, – sako Mykolas Natalevičius. – Jei mes galvosime, ką daryti ir kaip investuoti lėšas, kad Lietuvos kultūra būtų penkis kartus labiau žinoma pasaulyje kultūros srityje, tai ir turėsime tą jėgą“.
Iš naujo ministro tikisi sektoriaus suvokimo ir įsiklausymo
Kol kas tiek TS-LKD, tiek Laisvės partijos lyderiai nenoriai šneka, kokių ministerijų portfelių pageidautų ir kokias kandidatūras į ministrus, tarp jų ir kultūros, galėtų pasiūlyti. Vienintelis Liberalų sąjūdis dar rinkiminės kampanijos metu įvardijo galimą kandidatą į kultūros ministro poziciją, tai – Kauno miesto mero patarėjas Simonas Kairys.
Tiesa, į viešumą buvo iškilę svarstymų, kad TS-LKD gretose vienais realiausių kandidatų kultūros ministro pozicijai užimti galėtų tapti Seimo nariai prof. Vytautas Juozapaitis arba Vytautas Kernagis, tačiau Ingrida Šimonytė to nepatvirtino. Pašnekovų pasiteiravome, kokius kriterijus būsimo ministro ar ministrės kandidatūrai keltų patys kultūros lauko atstovai.
Lietuvos šokio informacijos centro direktorė mano, kad Kultūros ministeriją kuruoti ir atsakomybę už kultūros sritį turėtų prisiimti tie, kurie sulaukė didžiausio rinkėjų pasitikėjimo. Ministerija, kaip atsitikdavo anksčiau, neturėtų būti paskirta tiems, „kam liko“. „Ne veltui Ingrida Šimonytė yra sakiusi, jog esam tik tiek, kiek yra kultūros. Toks žingsnis galėtų suteikti šiai ministerijai taip trūkstamo solidumo, prestižo ir svarbos“, – kalba Gintarė Masteikaitė.
Anot jos, jeigu būsimi valdantieji iš tikrųjų išdrįstų prisiimti atsakomybę už kultūrą, tokiu atveju ir ministro poziciją turėtų užimti atitinkamo kalibro asmuo. „Tikrai nematau šioje pozicijoje žmogaus, kuris per paskutinius ketverius metus Kultūros politikoje nebuvo matomas, kuris neturi platesnio kultūros bendruomenės palaikymo – Dainų šventės ir kiti renginiai nesiskaito. Kaip pasikeistų Kultūros ministerijos pozicija ir prestižas, jeigu jai imtųsi vadovauti partijos primininkas?“ – retoriškai klausia ir provokuoja Lietuvos šokio informacijos centro direktorė.
Kompozitorių sąjungos pirmininkas iš būsimo kultūros ministro, kaip ir bet kurio Vyriausybės atstovo, tikisi gebėjimo išklausyti ir praktinio sektoriaus suvokimo. „Šioje kadencijoje bus nelengva dirbti dėl pandemijos, tačiau šiuo metu itin svarbu, kad visi kultūros srityje dirbame dėl vieno tikslo“, – kalba Mykolas Natalevičius.
Diana Stomienė primena, kad ir anksčiau yra buvę, jog paskyrus gerą kūrėją jis negali pateisinti lūkesčių, nes paprasčiausiai neturi vadovavimo patirties. Todėl, anot jos, labai svarbu, kokia asmenybė bus pasirinkta – nuo jos viskas ir priklausys.
„Svarbu, kiek žmogus domisi įvairiomis kultūros sritimis, ar domisi literatūra, teatru, muzika, paveldu, galų gale istorija. Koks jo išsilavinimas, kiek plačiai gali matyti visą lauką. Blogai, jeigu būtų pasirinktas žmogus, angažuotas tik į vieną sritį. Kitas dalykas: ar tai telkianti, ar, sakykim, šiek tiek skaldanti asmenybė. Tai turi būti telkiantis žmogus, bendraujantis su kultūros bendruomenėmis, aišku, turintis poziciją ir gebantis ją bei vertas sektoriaus idėjas, klausimus apginti pačioje Vyriausybėje ir Seime“, – vardija šiuolaikinės meno mugės „ArtVilnius“ vadovė.