Galerija „Meno niša“ gruodžio 19 d., antradienį, 18 val. kviečia į paskutinės šių metų parodos atidarymą. Galerijoje bus pristatyta vienos aktyviausių Lietuvos metalo menininkių Šarūnės Vaitkutės autorinės juvelyrikos ekspozicija „Širdis“.
„Širdis kartais ekstremaliose mano kelionėse yra tapusi kelrodžiu ženklu“.
ŠARŪNĖ VAITKUTĖ
Menininkė jau daugiau nei 10 metų aktyviai kuria ir dalyvauja parodose ne tik Lietuvoje. Jos biografijoje – laimėjimai tarptautiniuose konkursuose, daugybė dalyvavimų grupinėse parodose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Italijoje.
Š.Vaitkutė turi unikalų stilių, originalią meninę kalbą ir stilistiką, kurią žiūrovas atpažįsta iš karto. Naujausioje menininkės parodoje bus pristatyti papuošalai, kuriuose susijungia emalis, auksas, sidabras – viskas autorės ir žiūrovų širdžių džiaugsmui.
Menotyrininkė Jurgita Ludavičienė teigia, kad Š. Vaitkutė visuomet buvo ir yra poetė – tik ne todėl, kad būtų kada nors pastebėta kurianti eiles. Menininkės kūriniai persmelkti savitos poezijos, kuri suvokiama be žodžių.
„Š. Vaitkutė širdis mato visur. Tai ir ženklai, rodantys kelią kelionėje, radus širdies formos akmenį. Tai ir sakralūs votai, skirti kabinti ant sienos ir išreiškiantys dėkingumą. Tai ir nuo kalnų masyvo atskilęs riedulys, ir tos pačios formos egzotiško augalo lapelis.
Visi jie kalba apie tą patį – laukimą, meilę, žinojimą, kad viskas bus gerai. Todėl širdies formos, gimusios tolimose ir kartais pavojingose kelionėse, regėtos svajonėse, matytos vidiniu žvilgsniu dabar atkartojamos papuošaluose, skirtuose nešioti prie širdies“, – apie menininkės naujus kūrinius pasakoja J. Ludavičienė.
Šarūnė Vaitkutė. Organizatorių nuotr.
Š. Vaitkutė galerijos „Meno niša“ erdvėse ruošia išskirtinę ekspoziciją, ant medžių šakų menininkė sukomponuos pakabukus, žiedus, seges ir votus. Paroda veiks iki ateinančių metų sausio 12 dienos.
Specialiai VOX ART menininkė Šarūnė Vaitkutė pasakoja apie parodą ir širdies simboliką.
– Papasakokite, kaip gimė parodos idėja?
Širdies simbolis man artimas jau seniai – ir savo prasme, ir forma, ir paprastumu, ir kartu talpumu. Pirminė parodos idėja užgimė kelionėse. Aš nuolat matau natūraliai gamtos sukurtas širdis – ar tai būtų uola, ar akmuo, ar ežeras, ar krentantis šešėlis.
Širdis kartais ekstremaliose mano kelionėse yra tapusi kelrodžiu ženklu, išvedančių iš gyvenimo trapumą primenančių situacijų. Paroda „Širdis“ yra kelionė širdžių keliu – eksonuoju skirtingose pasaulio pusėse rastų širdžių fotografijas, įkvėpusias kūniškoms formoms – tai pakabukai, žiedai ir votai, skirti ne kūnui, o erdvei – kaip dėkingumo ženklai.
– Ar parodoje žiūrovai pamatys tik širdies formos juvelyrinius dirbinius ar bus ir kitų formų, kitokios simbolikos?
Parodoje eksponuoju ne tik širdies formos papuošalus – yra segės ir žiedai be tiesioginės simbolikos, mano manymu, papildantys visumą.
– Galbūt dalis žmonių pasakytų, kad širdis, meilė gan banalios temos. Ką jums simbolizuoja širdies forma?
Turbūt daugumą paprastų, esminių ir fundamentalių dalykų pasiveja šleifas, kuris nuo savo per dažno atkartojimo, per didelio supaprastinimo ir eksploatavimo bet kur ir bet kada įgauna banalumo atspalvio. Aš tikiu, kad tikrosios dalykų vertės tai nekeičia.
Širdis nuo seniausių laikų turėjo ir turi savo vietą tiek religijoje, tiek mene, tiek dvasinių vertybių simbolikoje, tiek kasdienybėje. Man šis simbolis – artimas, jis mane lydi visur, tai – meilė, taika, savęs klausymas, gyvenimas taip, kaip iš tiesų noriu, ištikimybė sau ir savo širdies vertybėms, priminimas, kad kiekvienas žmogus yra vertas meilės, kad tai, kas nutinka mūsų gyvenime, nėra nei blogai, nei gerai, kad visa tai yra tam, kad išmoktume labiau mylėti.
– Kokiam žmogui, jūsų įsivaizdavimu, geriausiai tiktų šioje parodoje pristatomi dirbiniai?
Aš jaučiu, kad mano papuošalai tiktų moteriai, kuri yra atvira arba nori tokia būti, kuri mėgsta subtilumą, paprastumą. Ji yra drąsi būti savita ir gyvenimą priima Širdimi.
