Virtualūs turai ne tik kompensuoja žiūrovų praradimą galerijose ir muziejuose

Pandemija šiais metais padiktavo spartesnį vizualiųjų menų turinio skaitmenizavimą ir prieinamumą internetinėmis priemonėmis. Tiesa, šis procesas aktyviai vyko ir iki koronaviruso pradžios, o keičiantis vartotojų įpročiams bei toliau išliekant sunkiai prognozuojamai situacijai, rinkos dalyviai daugiau investuoja į virtualią erdvę.

Dalinai ar visiškai į skaitmeninę erdvę, nenorėdamos visai atšaukti suplanuotų renginių, persikėlė net didžiausios pasaulyje meno mugės ar bienalės.

Skaitmenizacija vykta jau kurį laiką

Vieną pirmųjų Lietuvoje iš sistemingų kultūros skaitmenizavimo procesų galime laikyti beveik prieš 15 metų Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos pradėtą kurti integralią virtualią informacinę sistemą – epaveldas.lt. Ši sistema veikia ir yra plėtojama iki šių dienų, lankytojai gali susipažinti su dokumentiniu paveldu, muziejinėmis vertybėmis, literatūros kūriniais bei muzikos įrašais.

2010 metais Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pradėjo vystyti panašią platformą, tačiau skirtą tik šalies muziejams – „Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema“ (limis.lt). Reikšmingas sistemos plėtros etapas prasidėjo 2018 metais, kai užsibrėžta modernizuoti bei sukurti inovatyvių paslaugų bei įrankių vartotojams susipažinti su muziejinėmis vertybėmis. Šioje sistemoje lankytojai gali peržiūrėti ir rasti daugiau informacijos apie Lietuvos muziejų eksponatus, aplankyti virtualias parodas.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus administruoja ir dar keletą internetinių portalų, kuriuose galima susipažinti su įvairių šalies muziejų virtualiomis parodomis ir turais – emuziejai.lt bei muziejai.lt.

Nors kultūros paveldo, muziejinių vertybių skaitmenizavimas iš tiesų vystomas jau seniai, sudaromos sąlygos susipažinti su įvairių muziejų eksponatais, peržiūrėti virtualias parodas, o paskutiniaisiais metais ir pasivaikščioti virtualiais 3D turais, tenka konstatuoti, kad sukurtos įvairios sistemos ir portalai, per ne lyg sudėtinga navigacija, paieška, atskirais atvejais – ir nepatrauklus dizainas, nepakankama sklaida, sudaro ryškius barjerus plačiai naudotis publikuojamu turiniu. Regis, bent dalį minimų akivaizdžių trūkumų operatyviai pašalinti ir prisitaikyti prie kintančios situacijos nepaskatino net sudėtinga šių metų padėtis.

Manytina, kad prie lankstumo trūkumo ryškia dalimi prisideda tai, kad įstaigos, vystančios centralizuotas skaitmeninimo ir informacijos platformas, kaip ir šalies bibliotekos bei didžioji dalis muziejų yra valstybiniai.

Parodė, kad prisitaikyti galima

Visai kita situacija su nevalstybiniais ir privačiais muziejais, galerijomis ir iniciatyvomis. Siekdamos neprarasti aktualumo, žiūrovų susidomėjimo ir ryšio, pasinaudodamos ir užsienio organizacijų patirtimi bei metodais, įdėjo daug daugiau pastangų, norėdamos kompensuoti fizinius veiklos apribojimus ir pasikeitusius vartojimo įpročius.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – MO muziejus. Nuo pat muziejaus ištakų – Modernaus meno centro – veikloje virtualiai ir patraukliai buvo pristatoma visa įstaigos valdoma kolekcija, pristatoma kita vizualaus meno asmenybių ir istorijos informacija. Nenuostabu, kad vos prasidėjus pandemijai, muziejus reagavo į besikeičiančią situaciją: pristatė parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ virtualų turą, netrukus ir edukacinį ciklą #PamMOkos,  vėliau pakvietė į „MOlimpiadą“ – virtualias Lietuvos meno žaidynes.

Per šiuos metus MO muziejus atnaujino ir savo internetinį puslapį, kuriame sukūrė tinklaraštį, pasiūlė klausytis tinklalaidės bei intensyviai rengė įvairiausio pobūdžio turinį. Sekdamas ryškiausių pasaulyje kultūros įstaigų pavyzdžiais ir siekdamas išlaikyti kuo glaudesnį ryšį su lankytojais, muziejus išnaudojo įvairias priemones.

Įvertino virtualių turų naudą

Pandemijos metu viso pasaulio galerijos ir meno renginiai pradėjo ieškoti naujų būdų eksponuoti meno kūrinius. Dalinai ar visiškai į skaitmeninę erdvę, nenorėdamos visai atšaukti suplanuotų renginių, persikėlė net didžiausios pasaulyje meno mugės ar bienalės. Mažų mažiausiai jos užtikrino galimybę po muges pasivaikščioti virtualiai. 

Sekdama šias tendencijas pirmą kartą sukurti virtualų turą nusprendė ir ką tik vykusios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ organizatorių komanda. Toks sprendimas iškart susilaukė mugės dalyvių ir lankytojų dėmesio bei palaikymo.

„Be jokios abejonės, pandemija daugelio mugių organizatorius privertė pasitelkti vis daugiau technologijų. Galimybė virtualiai susipažinti su meno kūriniais, kai apribotas mūsų visų judėjimas, tampa būtinybe. Virtualūs mugių turai išpopuliarėjo palyginti neseniai, šiais metais pasaulio meno rinkoje pirmą kartą pradėtos organizuoti net ir vien virtualios meno mugės. Jos vyksta ne tik internete, bet ir specialiai sukurtuose skaitmeniniuose pasauliuose. Įsigyti meno kūrinį juose galima tiesiog sėdint prie kompiuterio ekrano“, – pristatydama virtualų turą po „ArtVilnius‘20“, kalbėjo mugės vadovė Diana Stomienė.

Nors visi sutaria, kad virtualus turas, kad ir koks detalus bei kokybiškas, nepakeis gyvo apsilankymo parodoje, tačiau toks sprendimas ne vien suteikia galimybę pažiūrėti parodą karantino metu. Kultūros produktų virtualizacija prisideda ir prie atskirties mažinimo bei meno edukacijos ir kultūros vartotojų plėtros.

Tikrai ne visi turi galimybę atvykti į Vilnių, kuriame yra didžiausia šiuolaikinio meno koncentracija, pristatomos tarptautinės ir ypač svarbios parodos. Galimybė po jas pasivaikščioti bent virtualiai net atokiausioje Lietuvos gyvenvietėje, turint kompiuterį ar išmanųjį telefoną, neribotai praplečia kultūros auditoriją ir naikina kultūrinę-socialinę atskirtį.

Žiūrint kitu masteliu, kultūros turinio virtualizacija sudaro galimybes nesunkiai susipažinti su Lietuvos menininkų darbais kitų šalių žiūrovams ar meno rinkos profesionalams. Tai iš dalies sprendžia ir Lietuvos kultūros tarptautiškumo, eksporto problemas. Tereikia tinkamai iškomunikuoti tarptautinei auditorijai apie galimybę susipažinti su meno darbais internete ir jau pristatome Lietuvos meno pasaulyje – nuo Niujorko iki Sidnėjaus.

Toliau išliekant koronaviruso plitimo pavojui bei su tuo susijusiems didesniems ar mažesniems ribojimams, ateityje vizualaus meno sektorius, tikėtina, vis labiau atsivers skaitmeninei erdvei. Nustojusios kovoti su besikeičiančia realybe, kultūros ir meno įstaigos daugiau investuos į turinį ir patirtis virtualioje erdvėje. Juolab, kad viešoje erdvėje vis garsiau kalbama, kad mes sugrįšime ne į „senąją“, bet į „naująją“ realybę, kurioje gali galioji visai kitos taisyklės ir vartotojų įpročiai.