Asociatyvi nuotrauka. © Xresch / Pixabay
Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas – nauja švietimo ir kultūros sistemų sinergijos galimybė, pagerinsianti kultūrinės edukacijos paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos mokiniams. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis įgyvendinamas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas kuriamas naudojant blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją.
Šios technologijos taikymas bibliotekos veikloje įgalintų saugų žmogaus žmogui (angl. peer-to-peer) knygų dalijimąsi taip efektyvinant bibliotekos veiklą.
Andrius Adamonis
Kaip skelbia Kultūros ministerija, šią technologiją galima apibrėžti kaip bendrą duomenų bazę, skaitmeninį registrą, finansinių operacijų, išsaugotų keliuose kompiuteriuose skirtingose vietose, archyvą. Šios technologijos vystymą Lietuva kartu su kitomis suinteresuotomis Europos Sąjungos valstybėmis sustiprino 2018 m., prisijungdama prie Europos Komisijos iniciatyvų ir pasirašydama bendradarbiavimo deklaracijas trijose srityse, viena jų – blokų grandinės technologijos.
Blokų grandinės pagrindu planuojama sukurti administravimo platformą, kuria pirmiausia numatyta naudotis teikiant Kultūros paso paslaugas. Šiuo metu suskaičiuojama apie 1250 aktyvių Kultūros paso paslaugų tiekėjų, kurie siūlo per 2700 kultūrinės edukacijos paslaugų. Administravimo platforma palengvins kultūrinės edukacijos paslaugų užsakymą ir apskaitą. Kiekvienas Lietuvos mokinys turės virtualią piniginę su valstybės skiriamomis lėšomis Kultūros paso paslaugoms. Visa paslaugų užsakymo ir atsiskaitymo už jas apskaita bus paremta blokų grandinės technologija.
Pasak technologijų specialisto Andriaus Adamonio, švietimo srityje blokų grandinės technologija turi labai plačias taikymo galimybes, ji aktyviai analizuojama visame pasaulyje, o pažangiausiose valstybėse jau egzistuoja ribota apimtimi veikiantys produktai.
„Technologijos taikymo galimybės švietimo sektoriuje iš esmės neribotos – nuo vaikų registracijos į darželius iki mokymosi pasiekimų, kursų bei universiteto diplomų saugojimo blokų grandinėje. Šios technologijos taikymas įvairiose švietimo sektoriaus srityse padeda efektyvinti egzistuojančius procesus, pavyzdžiui, universiteto diplomų tikrinimo procesas naudojant blokų grandinės technologiją gali būti atliekamas gerokai efektyviau – vietoj kelių dienų per kelias sekundes. Kitas pavyzdys – šios technologijos taikymas bibliotekos veikloje įgalintų saugų žmogaus žmogui (angl. peer-to-peer) knygų dalijimąsi taip efektyvinant bibliotekos veiklą“, – pasakoja A. Adamonis.
Technologijų specialisto teigimu, švietimo sektorius yra labai platus ir neapsiriboja tiesiog pamokų lankymu ir universitetų diplomais, apima ir neformalųjį ugdymą, kultūrines edukacijas. Tai didelė ekosistema, kurią skaitmenizuojant susiduriama su tradiciniais skaitmenizavimo iššūkiais: duomenų vientisumu ir nepaneigiamumu, prieinamumu realiu laiku, efektyvumu bei valdymu. Visus šiuos skaitmenizacijos iššūkius sprendžia blokų grandinės technologija.
Blokų grandinės technologijų panaudojimas Nacionalinės bibliotekos projekte nacionaliniu mastu padės sukurti kultūrinės edukacijos sistemą ir užtikrinti priemones, kurios leis nuosekliai įgyvendinti kultūrinės edukacijos tikslus. Svarbiausi jų – ugdyti būtinas ateities žmogaus savybes, skatinti mokinių kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, padėti ugdyti įgūdžius, kurie stiprina motyvaciją siekti išsikeltų tikslų, yra svarbūs mokinių gerovei, mokymuisi, bendrumo jausmui, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir būsimoms įsidarbinimo galimybėms arba gebėjimui pradėti verslą. Numatoma, kad ateityje šis blokų grandinės panaudojimas bus pritaikytas ir kitiems švietimo bei kultūros projektams.
Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektą planuojama užbaigti kitų metų vasarą.
Komentuokite