Lietuvos dizaino prizas „Geras dizainas“ – kasmetinis nacionalinis konkursas, skirtas atrasti ir pažymėti svarbiausiems pastarųjų metų Lietuvos dizaino pasiekimams: šalyje kuriančių dizainerių bei įmonių darbams.
„Per šešerius metus sulaukta daugiau nei 800 paraiškų, nugalėtojų darbų pagrindu komplektuotos lietuviško dizaino parodos užsienyje.“
Audronė Drungilaitė
Pirmą kartą surengtas 2012 metais, šiemet konkursas vyks jau septintą kartą. Norinčius dalyvauti 2018 metų konkurse, iki vasario 1 dienos organizatoriai kviečia pildyti elektronines dalyvių paraiškas tinklapyje www.dizainoprizas.lt.
Darbus konkursui galima teikti dešimtyje kategorijų. Taip pat papildomas prizas bus skiriamas ir publikos favoritui, kuris renkamas internetinio anoniminio balsavimo būdu.
Konkursui pateiktus darbus kaip ir kasmet vertins tarptautinė įvairių dizaino sričių profesionalų komisija. Kiekvienoje kategorijoje komisija nominuos tris darbus, iš kurių vienas, surinkęs daugiausiai komisijos balų, bus apdovanotas konkurso prizu, o kiti du – diplomais.
Paraiškas konkursui gali teikti Lietuvoje dirbantys dizaineriai (bet kurios šalies piliečiai) bei Lietuvoje veikiančios įmonės. Bus vertinami per dvejus metus iki konkurso (2016 – 2017) užbaigti (sukurti arba įvesti į rinką) darbai. Dalyvavimas konkurse yra nemokamas. Konkurso dalyvis, pateikdamas darbą konkursui, įsipareigoja suteikti galimybę jį nemokamai eksponuoti nugalėtojų parodose Lietuvoje ir užsienyje.
2017 m. „Geras dizainas“ sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus – vertinimui pateikti net 254 unikalūs darbai, iš kurių daugiausiai – vizualinio identiteto kategorijai. Nugalėtojų apdovanojimų ceremonija šiais metais vyks gegužės 7 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Po apdovanojimų ceremonijos bibliotekos erdvėse duris atvers ir nugalėtojų darbų paroda, kurią vėliau ketinama pristatyti ir kituose Lietuvos miestuose.
„Šis konkursas yra iniciatyva, kilusi iš dizainerių bendruomenės, kuomet Lietuvoje trūko kasmetinius dizainerių ir verslo sektoriaus kolaboracijas apžvelgiančio konkurso. Per šešerius metus sulaukta daugiau nei 800 paraiškų, kurias vertino tik tarptautinė komisija, apdovanojimus teikė Prezidentė, viceministrai ir užsienio šalių kuratoriai, nugalėtojų darbų pagrindu komplektuotos lietuviško dizaino parodos užsienyje.
Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, tad labai kviečiu visus originalių idėjų savininkus teikti paraiškas ir tikiuosi, kad šiemet konkursas sulauks dar daugiau visuomenės dėmesio” – teigė projekto organizatorė Audronė Drungilaitė.
Kaip papildoma konkurso sklaidos priemonė kasmet išleidžiamas ir nugalėtojų darbų katalogas. Naujausias leidinys, apžvelgiantis 2017 metų konkurso nugalėtojus, bus pristatytas informacinio renginio metu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos III a. Renginių erdvėje sausio 16 d. 18:30 val.
Kalbamės su projekto organizatore, Lietuvos dizaino forumo vykdančiąja direktore Audrone Drungilaite.
– Kokie yra konkurso tikslai, misija – tiesiog atrinkti geriausius ar visgi daug platesni?
Tikslai yra daug didesni, nei tik susirinkti, išrinkti geriausius ir juos pristatyti. Šis konkursas yra puiki priemonė atskleisti geruosius dizaino sektoriaus pavyzdžius, pristatyti tendencijas ir paskatinti dizainą naudoti kaip įrankį pridėtinei vertei kurti. „Geras dizainas“ yra inciatyva, kilusi iš bendruomenės, vienijanti dizaino sektoriaus atstovus ir edukuojanti plačiąją visuomenę.
– Konkursas šiemet vyks jau 7-us metus. Kaip per tuos metus keitėsi dizainą kuriančiųjų ir visuomenės susidomėjimas šiuo projektu?
Pirmiausia, konkursas pakito išaugusiu pareiškėjų skaičiumi. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais buvo pateikta vos daugiau nei 50 paraiškų, o praėjusiais metais – daugiau nei 250. Keitėsi ir apdovanojimų vietos: nuo gana neformalios aplinkos Technikos ir energetikos muziejuje iki Prezidentūros, Ministerijos ir Nacionalinio muziejaus. Auga ir geriausių darbų ekspozicijos lankytojų skaičius. Pernai parodą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje aplankė daugiau, nei 5 tūkst. žmonių.
Paradoksalu, tačiau konkurso mastams augant, šiemet netekome ilgamečio Lietuvos kultūros tarybos finansavimo, tačiau siekiame išlikti optimistiški, ieškome alternatyvių finansavimo šaltinių. Kviečiame visas susinteresuotas institucijas ir įmones prisijungti prie tolimesnės konkurso raidos.
– Ar jau yra žinoma, kas sudarys šių metų darbus vertinsiančią komisiją?
Komisijos narius visuomet atskleidžiame po vertinimo procedūros. Kaip ir kasmet, sieksime išlaikyti tarptautinę komisijos sudėtį.
– Kokią naudą gauna dalyvaujantieji ir, žinoma, laimėjusieji konkursą?
Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, todėl pagrindinis prizas – viešumas: spaudos dėmesys, viešinimas Lietuvos dizaino forumo kanalais, publikacija spausdintame kataloge, galimybė dalyvauti tarptautiniuose renginiuose ir kituose projektuose. Taip pat, tai puiki proga būti pastebėtiems ekspertų iš užsienio, kurie vertina paraiškas.
Prisipažinsiu, aš pati kelis metus truputį kompleksavau, kad Lietuvos dizaino prizo laimėtojams neskiriamos piniginės premijos. Požiūris pasikeitė tuomet, kai teko sudalyvauti Danijos dizaino apdovanojimuose ir pabendrauti su organizatoriais. Čia nugalėtojai taip pat negauna finansinių prizų, nes kaip teigė organizatoriai, sėkmingas dizaino įmones motyvuoti galėtų tik sąlyginai didelė suma, o viešumas šiais laikais yra neįkainojamas. Taip pat nustebino šį pavasarį atlikta Lietuvos dizaino prizo dalyvių apklausa, kurią užpildė daugiau nei 70 dalyvių. Jie teigė, kad konkurse dalyvauja ne dėl pinigų.
– Jūs stebite geriausius dizainus, jų kūrėjus. Gal galėtumėte pateikti savo įžvalgas, kuo išskirtinis lietuviškas dizainas, kas jam būdinga, kokios paskutiniųjų metų tendencijos?
2017 metais, pagal išskirtą dešimtį kategorijų, matome tendenciją, kad šalyje produktyviausiai dirba grafinio dizaino srities specialistai – daugiau, nei ketvirtadalį visų paraiškų sudarė grafinio dizaino darbai, mažiausiai paraiškų sulaukta paslaugų dizaino srityje. Jaučiama medienos pramonės įtaka, vyrauja tautiniai motyvai, neutralus koloritas, natūralios medžiagos, stiprėja dėmesys ekologiškiems dizaino sprendimams.
Komentuokite