M. K. Čiurlionio dailės muziejaus virtualus turas.
Iki karantino, praturtinant mokymo procesą, buvo įprasta mokinius vesti į teatrą, kiną, koncertus, įvairius meno ir kultūros edukacinius renginius. Pavasarį užsidarius mokykloms ir ugdymo procesą perkėlus į skaitmeninę erdvę, mokytojams kilo nemažas iššūkis, kaip pamokas praturtinti kultūriniais potyriais. Pedagogai atrado platų virtualių galimybių spektrą, kuriuo žada naudotis ir ateityje.
Visada maloniau nagrinėti internetinius tinklalapius lietuvių kalba, tačiau kai kurio turinio rasti nepavyksta.
Birutė Drukteinienė
Klaipėdietė lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė Birutė Drukteinienė patvirtino, kad pandemijos metu, vedant pamokas nuotoliniu būdu, iš tiesų atsirado poreikis daugiau pasinaudoti kultūros ir meno ištekliais internete, nors ir įprastose pamokose jais naudodavosi gana dažnai.
„Kad nebūtų nuobodu dažniau pasiūlydavau pasinaudoti sukurta kokia nors vienai ar kitai temai internetine priemone. Pavyzdžiui, analizuojant Anos Frank „Dienoraštį“, mokiniai savarankiškai peržiūrėjo Youtube esančią medžiagą iš Anos šeimos gyvenimo Olandijoje. Nagrinėdami tremčių temos literatūros kūrinius, mokiniai peržiūrėjo ne vieną projekto „Misija Sibiras“ nufilmuotą medžiagą“, – pasakoja B. Drukteinienė.
Anot jos, atrasti kultūros ir meno turinį, pavyzdžių skaitmeninėje erdvėje tikrai nėra sudėtinga – tai palengvina mokytojo darbą ir tampa patenkinamu pakaitalu, kai kultūros renginiuose mokiniai negali lankytis gyvai: „Naudojomės ir skaitmenine biblioteka, ir mokymosi svetaine Šaltiniai.lt, platus pasirinkimas LRT Mediatekoje. Visada maloniau nagrinėti internetinius tinklalapius lietuvių kalba, tačiau kai kurio turinio rasti nepavyksta, todėl, kaip minėjau, naršome Youtube ir kitų tarptautinių turinio platformų klodus.“
Lietuvos kino centras savo iniciatyva taip pat pasistengė, kad mokytojai legaliai nuotoliniu būdu galėtų mokiniams pristatyti lietuvišką kiną. Balandžio mėnesį LKC inicijavo projektą „Nuotolinės kino klasikos pamokos“, skirtą mokytojams, dėstantiems 5-12 klasių moksleiviams. Buvo pasiūlyta žiūrėti Arūno Žebriūno filmus „Gražuolė“, ir „Velnio nuotaka“, Algirdo Aramino juostą „Maža išpažintis“ bei Raimundo Banionio „Vaikai iš Amerikos viešbučio“.
Priemonė buvo tokia sėkminga, kad netrukus Lietuvos kino centras, projektą palaikius kūrėjams, pasiūlė dar 10 filmų. Pamokas papildė garsusis Giedrės Beinoriūtės filmas „Balkonas“, Mindaugo Survilos „Stebuklų laukas“, mažiesiems skirtas Antano Skučo „Grybų karas“. Taip pat režisierių Ronaldo Buožio ir Roko Darulio dokumentinis filmas „Rūta“, Jūratės Samulionytės filmas „Laikinai“, režisierių Urtės Oettinger ir Johan Oettinger lėlinė animacija „Nuopuolis“ bei kiti. Visi programoje rodomi filmai galėjo būti taikomi literatūros, dorinio, pilietinio ugdymo, užsienio kalbų, istorijos, psichologijos, meninio ugdymo pamokose.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje dirbanti dailės mokytoja Evelina Karčauskienė sako, kad virtualūs lobynai yra didžiulė pagalba mokytojo darbui nuotoliniu būdu. Anot jos, nuotolinis mokymas privertė išmokti naudotis technologijomis, taip pat praplėtė virtualių tinklapių akiratį – anksčiau tai nebuvo labai aktualu ir naudojama retai.
„Tinklapius naudoju ir pavyzdžiams parodyti. Mokiniai jau lankėsi tokiuose virtualiuose muziejuose kaip „Virtual Fine Art Gallery“ ar „Louvre“. Naudojuosi ir Youtube – ne tik ieškant medžiagos ar pavyzdžių pamokai, bet ir pati kuriu vaizdo įrašus su instrukcijomis ar pavyzdžiais, kaip pasigaminti gėlę iš popieriaus ir panašiai.
VOXART.lt ne kartą rašė apie pasaulio ir Lietuvos muziejų bei galerijų skaitmeninį turinį, kuriais gali pasinaudoti ir mokytojai. Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokytoja Jūratė Kokštaitė papasakojo, kad karantino metu su mokiniais lankėsi ne vienoje virtualiose parodoje pasaulio ir Lietuvos muziejuose. „Pateikiu nuorodas, mokiniai savarankiškai lankosi savo laisvu laiku, o vėliau pamokų metu aptariame parodas. Labai patogu naudoti virtualias MO muziejaus pamokas (#menasnaMO). Ir anksčiau, dar iki nuotolinio mokymo, su mokiniais pamokų metu peržiūrėdavome, išklausydavome virtualius turus po naujas parodas MO muziejuje, o vėliau apsilankydavome gyvai. Mokiniai tada jau daug žino apie parodą, atpažįsta meno kūrinius“, – pasakoja dailės mokytoja.
Jos manymu, kai kurie mokiniai, gavę pasaulio ir Lietuvos dailės muziejų nuorodas, įpras ir patys lankytis savarankiškai virtualiose parodose, ieškoti reikalingos informacijos. Įkvėpti profesionalių pavyzdžių, pasakoja J. Kokštaitė, jie ir patys susikūrė savo gimnazijos virtualią galeriją. Čia lankytis, rašyti komentarus ir įvertinti gali Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokytojai ir mokiniai.
Muzikos pamokas apima ne tik koncertų lankymas ar muzikavimas. Įvairios praktinės užduotys, klausos, ritmikos lavinimas ir visa kita atliekama klasėje kartu su mokytoju. Per pirmąją pandemijos bangą, mokyklai persikėlus į namus, kilo nemažai iššūkių. Tačiau juos padeda spręsti naujosios technologijos ir įvairios modernios aplikacijos.
Vilniaus Maironio progimnazijos muzikos mokytoja metodininkė, savo patirtį išsamiai pristatanti ir asmeninėje svetainėje Jurgitosmuzika.lt, Jurgita Turlienė, dalindamasi mintimis, kaip pandemija pakeitė ir dar pakeis mokymosi procesą, mokytojo darbą, sako, kad niekada nereikia liautis ieškoti naujovių ir drąsiai viską išbandyti.
Jos teigimu, kuo daugiau įvairesnės veiklos išbandys mokytojas, supažindins mokinius, tuo lengviau bus susiklosčius tokioms netikėtoms situacijoms, kokią turime šiandien. „Reikia būti atviriems naujovėms, nepamiršti įgytos patirties dirbant nuotoliu. Pamoka klasėje jau nebus tokia pati kaip iki karantino. Visi grįšime pasikeitę, ūgtelėję. Tikiu, kad mokytojai užtikrins efektyvesnį mokymo procesą, lankstesnį veiklos organizavimą, dažniau į pamokas įsileis informacines technologijas“, – sako J. Turlienė.
Ji džiaugiasi, kad technologijas pamokų metu mokiniai naudojo jau prieš karantiną, todėl tai leido sklandžiau pereiti ir prie nuotolinio darbo, ir ne taip sutrikdė mokymosi procesą: „Dažną pamoką mokiniai naudojosi planšetėmis – mokėsi natas penklinėje, klaviatūroje, lavino ritmo pojūtį, kūrė muziką. 1–4 klasių mokiniai mokėsi natas naudodamiesi programėlėmis „Learn music notes“ ir „Note Works“. Tai puiki pagalba muzikos mokytojams, nes vaikai žaidybiniu būdu įsimena natas ne tik penklinėje, bet ir klaviatūroje.“
„Puikus ritmo treniruoklis yra programėlė „Rhythm trainer“. Joje įvairaus sudėtingumo užduotys, tad veiklos ras ir pradinukai, ir vyresniųjų klasių mokiniai. Šias programėles naudojame ir dabar, dirbdami nuotoliniu būdu. Dar viena svarbi veikla pamokoje – muzikos komponavimas. Džiaugiuosi, kad jau nuo antros klasės mokiniai pamokose išbandę muzikos kūrimo programėlę „Song Maker“, kurią galima įsidiegti į bet kurį išmanųjį įrenginį. Kurdami muziką naudojame ne natas, o jau paruoštus garso gabaliukus. Smagumas tas, kad reikia suderinti keletą tiek ritmiškai, tiek tembriškai skirtingų takelių, juos miksuoti. Gautą rezultatą galima išsisaugoti ir panaudoti kad ir telefono skambučio melodijai. Čia veiklos randa ir mažieji, ir patys vyriausi mano mokiniai. Džiugina tai, kad besimokydami nuotoliu, vyresniųjų klasių mokiniai patys ėmėsi ieškoti muzikos komponavimo programėlių. Šiandien jau gaunu pirmus pavyzdžius sukurtus su „GroovePad“ ar „Music Jam“, – išsamiai supažindina Jurgita Turlienė.
Komentuokite