Edukacija „Neatpažintas neskraidantis objektas arba nežinomybės nelaboratorija“
2021-04-25 | 12:00 – 13:00
Kviečiame dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Neatpažintas neskraidantis objektas arba nežinomybės nelaboratorija“! Tiesioginės transliacijos iš Vilniaus Jaunimo teatro metu dalyvius balandžio 24, 25 d. kviečiame drauge su režisiere Saule Norkute ir scenografe Šarūne Pečiukonyte tapti nežinomybės laboratorijos tyrėjais (nuotoliniu būdu – zoom interneto platformoje). Dalyvių tyrimo objektas — tai didelė keista pilka dėžė, netikėtai atsidūrusi teatre. Edukacinio užsiėmimo metu pasitelkę įvairius įvietinto teatro kūrimo principus mėginsime ieškoti atsakymų į klausimus: kas šią dėžę teatre paliko? Koks turinys joje slepiasi? Kokius naujus metodus turime išrasti nežinomybei tyrinėti? Kokios istorijos gimsta jungiant iš pažiūros atsietas dalis, ir t.t. Ką susitikimas su nežinomybe atskleidžia mums apie mus pačius? Nukreipę žvilgsnį į šį nežinomą objektą ir jame besislepiantį turinį, dalyviai po truputį įgis įrankių ir sužinos naujų būdų, kaip tyrinėti nežinomybę savyje bei artimoje aplinkoje. Mes iššūkį vaizduotei ir pabandys nežinomybei suteikti ne baisaus, griaunančio ir nesuprantamo monstro/jausmo formą, o pasižiūrėti į ją kaip į atvirą galimybę, kuri kviečia tirti, kurti ir augti. Režisierė Saulė Norkutė ir scenografė Šarūnė Pečiukonytė 2020 m. drauge su Lietuvos mokyklų penktų – septintų klasių moksleiviais ir jų mokytojais surengė edukacinį projektą „Susitikimas nežinomoje teritorijoje“, jo metu visa komanda domėjosi, kaip mes kalbame apie nežinomybę ir kokiomis saugiomis priemonėmis ją galima tyrinėti. Vienas pagrindinių šio projekto veikėjų – vaizduotė. Komanda domėjosi ir mokėsi kūrybingai tyrinėti nežinomus dalykus, naudotis nuotolinėmis galimybėmis, žadinti vaizduotę. Šį edukacinį užsiėmimą menininkės parengė pagal „Susitikimo nežinomoje teritorijoje“ metu drauge su moksleiviais ir mokytojais sukauptą patirtį. Užsiėmimo trukmė: nuo 45 iki 60 min. Grupė: iki 20 asm. (arba klasė su mokytoja/u) Amžius: užsiėmimas skirtas 9–12 metų vaikams Data: balandžio 24 d. 15.00, balandžio 25 d. 12 val. Vieta: zoom interneto platforma SVARBU! Būtina registracija: prašom užpildyti registracijos formą ČIA
Kviečiame dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Neatpažintas neskraidantis objektas arba nežinomybės nelaboratorija“!
Tiesioginės transliacijos iš Vilniaus Jaunimo teatro metu dalyvius balandžio 24, 25 d. kviečiame drauge su režisiere Saule Norkute ir scenografe Šarūne Pečiukonyte tapti nežinomybės laboratorijos tyrėjais (nuotoliniu būdu – zoom interneto platformoje).
Dalyvių tyrimo objektas — tai didelė keista pilka dėžė, netikėtai atsidūrusi teatre. Edukacinio užsiėmimo metu pasitelkę įvairius įvietinto teatro kūrimo principus mėginsime ieškoti atsakymų į klausimus: kas šią dėžę teatre paliko? Koks turinys joje slepiasi? Kokius naujus metodus turime išrasti nežinomybei tyrinėti? Kokios istorijos gimsta jungiant iš pažiūros atsietas dalis, ir t.t. Ką susitikimas su nežinomybe atskleidžia mums apie mus pačius?
Nukreipę žvilgsnį į šį nežinomą objektą ir jame besislepiantį turinį, dalyviai po truputį įgis įrankių ir sužinos naujų būdų, kaip tyrinėti nežinomybę savyje bei artimoje aplinkoje. Mes iššūkį vaizduotei ir pabandys nežinomybei suteikti ne baisaus, griaunančio ir nesuprantamo monstro/jausmo formą, o pasižiūrėti į ją kaip į atvirą galimybę, kuri kviečia tirti, kurti ir augti.
Režisierė Saulė Norkutė ir scenografė Šarūnė Pečiukonytė 2020 m. drauge su Lietuvos mokyklų penktų – septintų klasių moksleiviais ir jų mokytojais surengė edukacinį projektą „Susitikimas nežinomoje teritorijoje“, jo metu visa komanda domėjosi, kaip mes kalbame apie nežinomybę ir kokiomis saugiomis priemonėmis ją galima tyrinėti. Vienas pagrindinių šio projekto veikėjų – vaizduotė. Komanda domėjosi ir mokėsi kūrybingai tyrinėti nežinomus dalykus, naudotis nuotolinėmis galimybėmis, žadinti vaizduotę. Šį edukacinį užsiėmimą menininkės parengė pagal „Susitikimo nežinomoje teritorijoje“ metu drauge su moksleiviais ir mokytojais sukauptą patirtį.
Užsiėmimo trukmė: nuo 45 iki 60 min.
Grupė: iki 20 asm. (arba klasė su mokytoja/u)
Amžius: užsiėmimas skirtas 9–12 metų vaikams
Data: balandžio 24 d. 15.00, balandžio 25 d. 12 val.
Vieta: zoom interneto platforma
SVARBU! Būtina registracija: prašom užpildyti registracijos formą ČIA
Improvizacinės muzikos saksofonų kvartetas „Katarsis4“ penktadienį išleidžia pirmąjį live albumą pavadinimu „Live at the underground water reservoir“, kurį pristatys grupės YouTube kanale transliacijos metu.
Kaip teigia atlikėjai, Liepkalnio vandens saugykloje įrašytas albumas – naujas žingsnis kūryboje, unikali pastato akustika suteikė naujų idėjų, todėl albumas naujas ir visiems girdėjusiems kvarteto kūrybą, ir patiems atlikėjams. Albumą, įrašytą Liepkalnio vandens saugykloje, sudaro pilnas koncerto, įvykusio 2019 metų rudenį, įrašas. Šį albumą kvartetas kartu su muzikos įrašų leidykla „NoBusiness Records“ pristatys kompaktinės ir vinilinės plokštelės formatu.
Kovo 26 d. (penktadienį) 19 val., albumo išleidimo proga, „Katarsis4“ kviečia klausytojus į grupės YouTube kanalą, kuriame transliuos albume įrašyto koncerto Liepkalnio vandens saugykloje vaizdo įrašą.
Albumo leidybą remia asociacija LATGA.
Koncerto įrašo transliacija ČIA.
Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.
Albumą įsigyti galima įsigyti ČIA.
„Auksiniams scenos kryžiams“, profesionaliojo scenos meno premijoms už 2020 m. spektaklį nominuoti net trys jo kūrėjai: režisierė Eglė Švedkauskaitė – kaip jauna menininkė, aktorė Viktorija Kuodytė – už pagrindinį moters vaidmenį, aktorius Matas Dirginčius – už pagrindinį vyro vaidmenį (kartu ir už vaidmenį K. Lupos spektaklyje „Austerlicas“). Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma viena ryškiausių šiandieninės Rusijos jaunosios kartos dramaturgė Asia Vološina. Jos pjesė Žmogus iš žuvies parašyta 2016 m. ir įtraukta į debiutinį pjesių rinkinį Miršta choras. Keturios pjesės apie Rusiją (2018). Premjera įvyko Maskvos dailės teatre (MCHAT) 2018 m. Režisieriaus J. Butusovo spektaklis tapo vienu iš Rusijos teatro sezono įvykių. Šiandien A. Vološinos pjesės statomos didžiuosiuose Maskvos, Sankt Peterburgo bei kitų Rusijos miestų teatruose, verčiamos į užsienio kalbas.
„Nenoriu kalbėti apie vieną atvejį, noriu kalbėti apie Rusijos mirtį ir metafizinius dalykus, keisčiausias hipotezes ir galimybes. Noriu kalbėti apie susinaikinimą ir apie tai, kiek tai gali tęstis“ – taip dramaturgė Asia Vološina apibūdina savo kūrybą. Jos pjesėse šiuolaikinės Rusijos realijos persipina su priešrevoliucine istorine atmintimi, o personažų kalboje skamba aliuzijos į Osipo Mandelštamo, Josifo Brodskio kūrybą. Iš kitų jos bendraamžių rusų literatų A.Vološina išsiskiria ir iki kraštutinumo apnuoginta tekstų intonacija, ir kūryboje reflektuojamu kultūros bagažu. Jos herojai – idealistai, besijaučiantys svetimšaliai savo gimtinėje. Jie karštligiškai ieško savęs tarp nebeegzistuojančios praeities ir nepakeliamos dabarties. Jie siekia atrasti ryšį su tėvyne, su kitu žmogumi, bet lieka vieniši su prisiminimais apie prarastą rojų, kaip tą sniegą Karvannaja gatvėje, atkeliavusį iš Michailo Bulgakovo kūrybos.
Spektaklio režisierė Eglė Švedkauskaitė: „Žmogus iš žuvies – lingvistinis labirintas, naktį išsiveržiančių išpažinčių tinklas, iškalbamas moterų lūpomis ir išgirstamas vyrų ausimis. Tai gan retas atvejis dramaturgijoje. Pristatyti Asios Vološinos pjesę man reiškia pakviesti žiūrovą į išsitempusį laiką, kurio rėmuose skleidžiasi nerimas. Dėl savęs, dėl savo kūno, dėl savo vaiko, dėl šalies ir ateities. Tai proga įsigilinti į laisvės sąvoką – kas tai yra nedemokratinėje aplinkoje? Mano nepaklusnumas ar nesipriešinimas? Ar susitaikymas ir cinizmas, nukreiptas į pūvančią santvarką, nėra savęs įkalinimo forma? O priklausomybė nuo iliuzijų ir neišsipildančių troškimų, bejėgystė, nedrąsa imtis veiksmų ir vilties laukimas – visa tai juk irgi apynasris laisvei, galbūt dar ankštesnis nei tas, kurį žmogui uždeda sistemos ir ideologijos. Realybė (ir valstybė) šioje pjesėje – opresyvi, ji ateina į namus, kuriuos pjesės personažai naiviai laiko pakankamai tvirta barikada, ir pasiima tai, ką nori. Bet jei tu atsitveri savo bute nuo kasdienybės, ar nedarai paslaugos pačiai sistemai? Tu atsitrauki. Suvokęs savo stovėjimo mitinge absurdiškumą, skubi į saugų citatų ir svajonių pasaulį namuose. Nevaldomos agresijos, kurią propaguoja šiandieninė Rusija, akivaizdoje įžūlu taip klausti, bet „Žmogus iš žuvies“ leidžia pasvarstyti: kokia prasmė eiti į aikštes, kai eilinio piketo scenarijų žinai atmintinai? Jeigu nuojauta vis garsiau kužda, kad turi reikalą su mirusia šalimi, kurios kūnas atšalo dar iki tau gimstant?“
Pagal Asios Vološinos pjesę „Žmogus iš žuvies“
Režisierė Eglė Švedkauskaitė
Pjesę iš rusų kalbos vertė Marius Burokas
Dramaturgė Asia Vološina
Vaidina: Matas Dirginčius, Ieva Kaniušaitė, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė
Režisieriaus asistentė Justina Mykolaitytė
Dailininkė Ona Juciūtė
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė
Koprodiuseris Volksbühne Berlin
Bilietą įsigykite ir spektaklį stebėkite platformoje TIKETA.lt
Bilietą galite įsigyti iki kovo 28 d. 19 val. Įsigijus bilietą, į savo el. paštą gausite vaizdo transliacijos nuorodą. Ją taip pat galėsite rasti savo TIKETA paskyroje. Aktyvavus bilietą, vaizdo įrašą galėsite peržiūrėti per 4 val. (tačiau ne ilgiau nei iki transliacijos pabaigos laiko). Vaizdo įrašas bus pasiekiamas nuo kovo 28 d. nuo 19 h iki 23 h.
Rašytojas Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) sukūrė labai savitą, keistą pasaką, kupiną švelnaus humoro, taip pat nuoširdžių draugystės, ištikimybės, meilės jausmų. Knygos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas, kuris mėgo žaisti su varlėmis slėpynių, kuklioje lietuviškoje pievelėje sutinka ir pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys paslepia rugiagėlę po akmeniu, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių, beždžionėlių, begemotuką ir kitokių veikėjų, išklauso jų gyvenimo istorijas, kai ko juos pamoko. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui, Dominykas grįžta į Lietuvą, nes iš po akmens vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Gimimo dieną savajai rugiagėlei Dominykas dovanoja vardą – Svajonė.
Vytauto V. Landsbergio knygos vaikams pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis. Autoriaus tekstas sukuria labai savitą, poetišką atmosferą, mažąjį skaitytoją verčia šypsotis ir kartu mąstyti apie esmingus gyvenimo reiškinius, svarbias moralines vertybes.
Įsiklausydami į unikalų autoriaus tekstą, spektaklio kūrėjai sceninėje „Arklio Dominyko” versijoje išsaugo absurdo stilistiką, kurią netikėtai gali keisti, papildyti dvasinės, sakralinės temos, melodramą – anekdotas, detektyvą – mistiniai siužeto posūkiai ar kelionės į egzotiškus kraštus. Jaunimo teatro spektaklis „Arklio Dominyko meilė“ skatina vaikus žaismingai mąstyti, kūrybiškai ir optimistiškai vertinti pasaulio ir Lietuvos istoriją, kultūrą, religiją.
Carlosas Murilo (Carlos Murillo) yra amerikiečių dramaturgas, kurio darbai statomi ir jo gimtinėje, ir užsienio šalyse. Tuo metu, kai nerašo pjesių, C. Murillo dirba dėstytoju, yra labai mylimas savo studentų. Be to, vadovauja DePaul universiteto Teatro mokyklos pjesių rašymo skyriui. C. Murillo pjesės išsiskiria tuo, jog jų veikėjai autoriaus dažnai įtraukiami į nepaprastus, kraupius, baugius, pavojingus įvykius.
Režisierius – Albertas Vidžiūnas
Scenografas – Artūras Šimonis
Dainų autorius – Gediminas Storpirštis
Vaidina: Gedimininas Storpirštis ir Neringa Varnelytė
Bilietus įsigykite ir renginį stebėkite platformoje TIKETA.lt
Bilietą galite įsigyti iki kovo 20 d. 12h. Įsigijus bilietą, į savo el. paštą gausite vaizdo transliacijos nuorodą. Ją taip pat galėsite rasti savo TIKETA paskyroje. Aktyvavus bilietą, vaizdo įrašą galėsite peržiūrėti per 4 val. (tačiau ne ilgiau nei iki transliacijos pabaigos laiko), kiek norite kartų. Vaizdo įrašas bus pasiekiamas nuo kovo 20 d. nuo 12 iki 16 h.
Gyva legenda tapęs Romos imperatorius ir paskutinis žymus stoicizmo filosofijos atstovas Markas Aurelijus po mirties paliko filosofinių užrašų rinkinį „Sau pačiam“. Jį rašė II a. viduryje dalyvaudamas karo žygiuose Romos imperiją apėmusios raupų pandemjos metu. Markui Aurelijui teko neišpasakytai sunki užduotis – visuotinį siaubą keliančios mirtinos ligos akivaizdoje išsaugoti valstybę, kariuomenę, visuomenės moralę ir gerovę. XVII a. britų istorikas Edwardas Gibbonas savo garsiojoje knygoje apie Romos imperijos žlugimą „Decline and Fall of the Roman Empire“ Marko Aurelijaus valdymo metus įvardino kaip „pasaulio istorijos laikotarpį, kai žmonija buvo laimingiausia ir turtingiausia“. Bet dar gerokai anksčiau, III a. Romos senatorius ir istorikas Dionas Kasijus imperiją valdant Aurelijui pavadino „auksine karalyste“, kuri pagirtinai atlaikė „išskirtinius sunkumus“.
„Sau pačiam“ – tai intymus pokalbis su savimi akistatoje su fatališka gyvenimo tikrove. Tai – apmąstymai apie žmogaus gyvenimo prasmę, ieškant jos per pareigą kitam žmogui, ir susitaikymą su neišvengiamu išėjimu. Nedidelėje knygelėje dienoraščio forma Markui Aurelijui pavyko įvardinti virš kasdienybės rūpesčių pakylantį žmogaus santykį su pasauliu, jo gyvenimo veiklos kryptingumo ir kantrybės susidūrus su sunkumais svarbą. Stebėtina, kad vadovaudamas tuometinei milžiniškai Romos imperijai, Aurelijus vengė šlovinimo, save patį mokė santūrumo ir kuklumo, nuolat primindamas sau apie visa ko laikinumą.
Aktorė Viktorija Kuodytė niekada negalvojo kurti monospektaklio, bet Marko Aurelijaus knyga ją tam įkvėpė. „Vieną naktį turėjau labai keistą susitikimą su šiuo autoriumi. Šalia manęs gulėjo mano keturiolikos metų dukra, aš skaičiau tą knygutę ir ji paprašė paskaityti garsiai. Dukra klausė ir jai labai patiko, buvo aišku ir net „faina“. Dar paklausė ir paskui užmigo. Norėčiau, kad spektaklio žiūrovas iš jo išsineštų tai, ką ir mano dukra. Marko Aurelijaus mintis galima pajusti pojūčiais, jis atpažįstamas per juos. Jo mintys lengvos, bet esminės. Būtent tą lengvumo jausmą galėtų išsinešti, o vėliau galėtų užmigti. Žmogus užmiega, nes nusiramina, o nusiraminti galima kažkuo patikėjus. Tada žmogus gali negalvoti, kaip bus rytoj, bent jau šiandieną užbaigti jis gali ramiai“ – sako aktorė.
V. Kuodytei spektaklį padedantis kurti Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga sako, jog pasiūlymas šiai aktorei scenoje perskaityti Marko Aurelijaus tekstus nebuvo atsitiktinis: „Galvojau, kaip atidaryti teatro sceną po karantino. Be kitų autorių kūrinių, perskaičiau Marko Aurelijaus „Sau pačiam“, kurį buvau skaitęs studijų laikais. Supratau, kad tai būtų tinkamiausias tekstas, ir geriausiai jį pristatytų Viktorija. Parengiau jai inscenizacijos pasiūlymą ir per trumpą laiką surepetavome skaitymą. Po jo kartu nutarėm, kad skaitymas galėtų tapti mažu spektakliu. Net nevadinčiau spektakliu. Tai labiau performansas režisuoto skaitymo formoje. Būtent tokia forma geriausiai tinka asketiškam ir skaidriam Marko Aurelijaus tekstui. Manau, šiandien jis gali būti aktualus ne tik atskiram asmeniui, bet ir visuomenei, apie kurią Markas Aurelijus daug mąstė. Šis darbas turi aiškią motyvaciją, ją jaučia aktorė ir, tikiuosi, supras žiūrovas“.
Režisierius – Audronis Liuga
Aktorė – Viktorija Kuodytė
Premjera – 2020 m. liepos 3 d.
_____________
Spektaklio bilietai ir transliacija: TIKETA.lt
Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma viena ryškiausių šiandieninės Rusijos jaunosios kartos dramaturgė Asia Vološina. Jos pjesė Žmogus iš žuvies parašyta 2016 m. ir įtraukta į debiutinį pjesių rinkinį Miršta choras. Keturios pjesės apie Rusiją (2018). Premjera įvyko Maskvos dailės teatre (MCHAT) 2018 m. Režisieriaus J. Butusovo spektaklis tapo vienu iš Rusijos teatro sezono įvykių. Šiandien A. Vološinos pjesės statomos didžiuosiuose Maskvos, Sankt Peterburgo bei kitų Rusijos miestų teatruose, verčiamos į užsienio kalbas.
„Nenoriu kalbėti apie vieną atvejį, noriu kalbėti apie Rusijos mirtį ir metafizinius dalykus, keisčiausias hipotezes ir galimybes. Noriu kalbėti apie susinaikinimą ir apie tai, kiek tai gali tęstis“ – taip dramaturgė Asia Vološina apibūdina savo kūrybą. Jos pjesėse šiuolaikinės Rusijos realijos persipina su priešrevoliucine istorine atmintimi, o personažų kalboje skamba aliuzijos į Osipo Mandelštamo, Josifo Brodskio kūrybą. Iš kitų jos bendraamžių rusų literatų A.Vološina išsiskiria ir iki kraštutinumo apnuoginta tekstų intonacija, ir kūryboje reflektuojamu kultūros bagažu. Jos herojai – idealistai, besijaučiantys svetimšaliai savo gimtinėje. Jie karštligiškai ieško savęs tarp nebeegzistuojančios praeities ir nepakeliamos dabarties. Jie siekia atrasti ryšį su tėvyne, su kitu žmogumi, bet lieka vieniši su prisiminimais apie prarastą rojų, kaip tą sniegą Karvannaja gatvėje, atkeliavusį iš Michailo Bulgakovo kūrybos.
Spektaklio režisierė Eglė Švedkauskaitė: „Žmogus iš žuvies – lingvistinis labirintas, naktį išsiveržiančių išpažinčių tinklas, iškalbamas moterų lūpomis ir išgirstamas vyrų ausimis. Tai gan retas atvejis dramaturgijoje. Pristatyti Asios Vološinos pjesę man reiškia pakviesti žiūrovą į išsitempusį laiką, kurio rėmuose skleidžiasi nerimas. Dėl savęs, dėl savo kūno, dėl savo vaiko, dėl šalies ir ateities. Tai proga įsigilinti į laisvės sąvoką – kas tai yra nedemokratinėje aplinkoje? Mano nepaklusnumas ar nesipriešinimas? Ar susitaikymas ir cinizmas, nukreiptas į pūvančią santvarką, nėra savęs įkalinimo forma? O priklausomybė nuo iliuzijų ir neišsipildančių troškimų, bejėgystė, nedrąsa imtis veiksmų ir vilties laukimas – visa tai juk irgi apynasris laisvei, galbūt dar ankštesnis nei tas, kurį žmogui uždeda sistemos ir ideologijos.
Realybė (ir valstybė) šioje pjesėje – opresyvi, ji ateina į namus, kuriuos pjesės personažai naiviai laiko pakankamai tvirta barikada, ir pasiima tai, ką nori. Bet jei tu atsitveri savo bute nuo kasdienybės, ar nedarai paslaugos pačiai sistemai? Tu atsitrauki. Suvokęs savo stovėjimo mitinge absurdiškumą, skubi į saugų citatų ir svajonių pasaulį namuose. Nevaldomos agresijos, kurią propaguoja šiandieninė Rusija, akivaizdoje įžūlu taip klausti, bet „Žmogus iš žuvies“ leidžia pasvarstyti: kokia prasmė eiti į aikštes, kai eilinio piketo scenarijų žinai atmintinai? Jeigu nuojauta vis garsiau kužda, kad turi reikalą su mirusia šalimi, kurios kūnas atšalo dar iki tau gimstant?“
Pagal Asios Vološinos pjesę „Žmogus iš žuvies“
Režisierė Eglė Švedkauskaitė
Pjesę iš rusų kalbos vertė Marius Burokas
Dramaturgė Asia Vološina
Vaidina: Matas Dirginčius, Ieva Kaniušaitė, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė
Režisieriaus asistentė Justina Mykolaitytė
Dailininkė Ona Juciūtė
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė
Koprodiuseris Volksbühne Berlin
Valstybinis jaunimo teatras
Rašytojas Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) sukūrė labai savitą, keistą pasaką, kupiną švelnaus humoro, taip pat nuoširdžių draugystės, ištikimybės, meilės jausmų. Knygos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas, kuris mėgo žaisti su varlėmis slėpynių, kuklioje lietuviškoje pievelėje sutinka ir pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys paslepia rugiagėlę po akmeniu, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių, beždžionėlių, begemotuką ir kitokių veikėjų, išklauso jų gyvenimo istorijas, kai ko juos pamoko. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui, Dominykas grįžta į Lietuvą, nes iš po akmens vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Gimimo dieną savajai rugiagėlei Dominykas dovanoja vardą – Svajonė.
Vytauto V. Landsbergio knygos vaikams pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis. Autoriaus tekstas sukuria labai savitą, poetišką atmosferą, mažąjį skaitytoją verčia šypsotis ir kartu mąstyti apie esmingus gyvenimo reiškinius, svarbias moralines vertybes.
Įsiklausydami į unikalų autoriaus tekstą, spektaklio kūrėjai sceninėje „Arklio Dominyko” versijoje išsaugo absurdo stilistiką, kurią netikėtai gali keisti, papildyti dvasinės, sakralinės temos, melodramą – anekdotas, detektyvą – mistiniai siužeto posūkiai ar kelionės į egzotiškus kraštus. Jaunimo teatro spektaklis „Arklio Dominyko meilė“ skatina vaikus žaismingai mąstyti, kūrybiškai ir optimistiškai vertinti pasaulio ir Lietuvos istoriją, kultūrą, religiją.
Carlosas Murilo (Carlos Murillo) yra amerikiečių dramaturgas, kurio darbai statomi ir jo gimtinėje, ir užsienio šalyse. Tuo metu, kai nerašo pjesių, C. Murillo dirba dėstytoju, yra labai mylimas savo studentų. Be to, vadovauja DePaul universiteto Teatro mokyklos pjesių rašymo skyriui. C. Murillo pjesės išsiskiria tuo, jog jų veikėjai autoriaus dažnai įtraukiami į nepaprastus, kraupius, baugius, pavojingus įvykius.
Režisierius – Albertas Vidžiūnas
Scenografas – Artūras Šimonis
Dainų autorius – Gediminas Storpirštis
Vaidina: Gedimininas Storpirštis ir Neringa Varnelytė
Valstybinis jaunimo teatras
„The Rooster Gallery“ drauge su „Skalvijos“ kino centru kviečia į paskutinę sezono parodą „Atvėrimai“.
Tradicine tapusi, metų pabaigą ir artėjantį didžiųjų žiemos švenčių sezoną žyminti paroda, tarsi kasmetinis galerijos ir jos menininkų veiklos apibendrinimas, šiemet dėl pandemijos ribojimų įgaus netradicinį formatą – paroda eksponuojama „Skalvijos“ kino centro languose specialiai įrengtose konstrukcijose. Šiai parodai įrengtas apšvietimas veiks ir nakties metu, tad ekspoziciją galima apžiūrėti nesibūriuojant, pasivaikščiojimo gryname ore metu arba tiesiog pro automobilio langą.
Šiemetiniai iššūkiai paskatino kūrėjus permąstyti atvirumo sąvoką ir skirtingus jos aspektus. Tad ekspozicijoje aktualizuojamos įvairios atvirumo formos ir galimybės: nuo fizinio erdvių atvėrimo, parodų atidarymo iki kūrinio atvirumo idėjos ir atsivėrimo kūrybinei bendrystei. Individualiais rakursais ši tema interpretuojama ir kiekvieno menininko kūryboje, apimdama tiek meninės raiškos formas, tiek psichologinius, socialinius, kultūrinius aspektus. Atveriami ir asmeniniai išgyvenimai, ir bendrosios, universalios patirtys. Greta eksponuojami menininkų darbai ne tik kuria atskirus naratyvus, bet susijungia į bendrą pasakojimų tinklą. O atsiverdami miesto ir jo architektūros aplinkoje, įtraukia į šį pokalbį ir praeivius.
Dalyvaujantys menininkai: Raminta Blaževičiūtė, Tomas Daukša, Eglė Karpavičiūtė, Vytautas Kumža, Alina Melnikova, Auksė Miliukaitė, Eglė Norkutė, Vita Opolskytė, Andrius Zakarauskas.
Parodos architektūra: Ūla Žebrauskaitė ir Viktorija Rimkutė.
Paroda kino centro languose veiks iki sausio 31 dienos kasdien nuo 12 valandos dienos iki 1 valandos nakties.
„The Rooster Gallery“ parodų ciklą remia Lietuvos kultūros taryba bei Vilniaus miesto savivaldybė.
Aštuoni Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros magistrantai kviečia į parodos #FAMM.MA2020.doc atidarymą birželio 25 d. 18.00 val., kuriame patys suks vinilus (Local Girls).
Kadangi pagrindinis magistro programos tikslas yra vykdyti meninį tyrimą įvairiose veiklos zonose, todėl ir parodoje pamatysite, kaip dažnai jos išeina ir už įprastinių menininko sampratos ribų. Parodos pavadinimas nurodo į tekstinio formato failą, kuriame telpa ir teorinė meninio tyrimo dalis, ir kūrybinis projektas. Tuo pačiu bandoma apžaisti situaciją per menininko kaip darbuotojo problematiką.
Kas nutinka, kai menininkas tampa savo parodos atidarymo vakarėlio didžėjumi, kokteilių plakėju ir svečių linksmintoju, plakato dizaineriu, dokumentuotoju, logistikos vadybininku, staliumi, o visų pirma ir tyrėju. Kaip atrodo menininko materialus ir nematerialus darbas?
Parodoje bus rodomos ir grojamos fotografijos, cianotipijos, projekcijos, instaliacijos, „ready-made“, transpozicijos, performansai, interaktyvūs žaidimai, radijo laidos ir nauji muzikos albumai.
Jaunus kūrėjus domina šv. Menininkas bei tikėjimo ir meno bendruomenių paraštės, judėjimo, iškritimo, atsiskyrimo, darbo ir biurokratijos estetikos, fotografinio liudijimo reliatyvumo bei aparatiškumo, darbo po darbo valandų temos.
Menininkai: Marija Černiavskaitė, Dominyka Čiplytė, Ernestas Tatlauskas, Lidija Kaleinikovaitė, Šarūnas Kvietkus, Martynas Norvaišas, Ekvilina Milaševičiūtė, Kotryna Briedytė.
Paroda veikia birželio 26–liepos 15 d., trečiadieniais–penktadieniais 15:00-20:00 valandomis galerijoje „Atletika“.
Parodą organizuoja Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedra ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. Parodos dalinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
FAMM.MA = Fotografijos, Animacijos ir Medijų meno magistro baigiamieji darbai. Magistro programos vadovas Nacionalinės premijos laureatas prof. Artūras Raila.
Vieši darbų gynimai vyks birželio 25 d. 10.00-16.30 val. galerijoje „Atletika“ kultūros komplekse SODAS 2123 (Vitebsko g. 21, Vilnius).
Orakulas
Kviečiu užsukti į svečius.
Braukiant pirštais per šnabždantį šaltinį.
Nuskynus ramunę užuosti paskutinį atodūsį: myli ar nemyli.
Prakandus sausainį atrasti atsakymą, kurio ieškojai.
Laukiu sukdamasi ratu. (Sama)
Susitinkame studijoje
su spalvom ar be jų.
Dygstant, augant, pūvant, mirštant.
Ieškant, kur prasidedi
ar baigies.
Užčiuopus dalinuosi.
„The Rooster Gallery“ kviečia į Auksės Miliukaitės tapybos parodą „Orakulas“. Naujausių menininkės darbų ekspozicijoje metamas iššūkis įprastam vizualiniam tapybos vartojimui, kviečiant pasitelkti ir kitus pojūčius – uoslę, klausą, skonį, lytėjimą – po vieną, įvairiomis kombinacijomis ar visus kartu. Referuodama į misticizmo praktikas, tapytoja provokuoja meno kūrinius išjausti, išgyventi, patirti naujai, išlaisvinti savo intuiciją ir vidinį žinojimą. Tuomet klausimus pakeičia atsakymai. Arba atvirkščiai.
Bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, paroda vyks Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 24, įėjimas vidiniame Radvilų rūmų kieme).
Parodos atidarymas 2020.06.18, 18.00 (Radvilų rūmų kiemelyje). Paroda veiks iki 2020.07.19.
Galerijos lankymo laikas: V 16.00–19.00, VI 16.00–19.00, VII 14.00–17.00. Dėl apsilankymo kitu metu galima susitarti el. paštu (info@roostergallery.eu) arba telefonu +370 629 07226
Baigiamojoje bakalauro darbų parodoje galerijoje „Atletika“ 15 jaunųjų menininkų dėlioja savo pozicijas išplėstiniuose animacijos, fotografijos, medijų meno ir šiuolaikinio meno laukuose. Visi jie baigia ketverių metų studijas Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje (VDA FMMK) ir viešai pristato savo kūrinius ar meninius tyrimus.
Vieni savo kūriniais plečia suvokimo ribas ir pasitelkia įvairias XR („eXpanded Reality“ = išplėstinės realybės“) strategijas: VR ir AR, kiti perkuria tradicinės ir 3D animacijos sampratas ar linijos pėdsaką ir judesį, treti dirba su rastais tekstais bei jų poetiškumu. Tarp post-internetinių instaliacijų parodoje galite rasti meninio tyrimo apie fotografijos ribas pėdsakų, netikėtai skambančių ir vėliau gal net persekiosiančių garsų ir meno sistemą perkonstruojančių performansų.
Vien paminėjus keletą darbų temų užtenka pamatyti kas tvinksi jaunų menininkų dėmesio centre. Vienos temos įtraukia ar net sunepatogina žiūrovą („Binauralinis ASMR išskirtinis dėmesys ŠNABŽDANT“), kitos kritiškai permąsto medijų vartojimą („Lervinis subjektas“: vaizdų kiekybės įkaitas) ar šiuolaikinio meno tendencijas („Post-internetinis būvis: slampinėjimai po nejaukos slėnį“), trečios tyrinėja kalbos galimybes („Kalba kaip portretas. Vogti žodžiai“) ir medijų ribas („Atsitiktiniai fotografijos aparatai: šešėlio tapimas medija“ ar „Dirbtinis intelektas ir jo kūrybiškumo galimybės“)o ketvirtos galiausiai reaguoja į ekstremalios padėties situaciją, pasiūlydamos anti-išsisaugojimo instrumentarijų per sociopoetinį žinyną.
Menininkai: Agnė Masilionytė, Agnė Poškutė, Augustė Bendžinskaitė, Domantė Bakelytė, Dominyka Balaišytė, Gabija Pernavaitė, Gailė Cijūnaitytė, Gertrūda Nemčauskaitė, Gintarė Rapševičiūtė, Jaunius Načiučenka, Nidas Kaniušas, Osvalda Mickutė, Paula Julija Savaja, Paulius Žižliauskas, Tatjana Frenkel
Vieši darbų gynimai vyks birželio 15 d. 10.00-16.00 val. ir 16 d. 10-12.30 val.
Atidarymas birželio 11 d. 18 val.
Paroda veikia birželio 12-13 ir 18-20 dienomis 15.00-20.00 valandomis LTMKS galerijoje „Atletika“, kultūros komplekse SODAS 2123, Vitebsko g. 21, Vilnius.
Parodą organizuoja Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedra ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. Parodos dalinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
FAMM.BA = Fotografijos, Animacijos ir Medijų meno bakalauro baigiamieji darbai.
VDA FMMK vykdomos Animacijos bakalauro bei ir Fotografijos ir medijos meno bakalauro ir magistro programos. Daugiau www.vda.lt
www.letmekoo.lt/atletika
Baigiamojoje bakalauro darbų parodoje galerijoje „Atletika“ 15 jaunųjų menininkų dėlioja savo pozicijas išplėstiniuose animacijos, fotografijos, medijų meno ir šiuolaikinio meno laukuose. Visi jie baigia ketverių metų studijas Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje (VDA FMMK) ir viešai pristato savo kūrinius ar meninius tyrimus.
Vieni savo kūriniais plečia suvokimo ribas ir pasitelkia įvairias XR („eXpanded Reality“ = išplėstinės realybės“) strategijas: VR ir AR, kiti perkuria tradicinės ir 3D animacijos sampratas ar linijos pėdsaką ir judesį, treti dirba su rastais tekstais bei jų poetiškumu. Tarp post-internetinių instaliacijų parodoje galite rasti meninio tyrimo apie fotografijos ribas pėdsakų, netikėtai skambančių ir vėliau gal net persekiosiančių garsų ir meno sistemą perkonstruojančių performansų.
Vien paminėjus keletą darbų temų užtenka pamatyti kas tvinksi jaunų menininkų dėmesio centre. Vienos temos įtraukia ar net sunepatogina žiūrovą („Binauralinis ASMR išskirtinis dėmesys ŠNABŽDANT“), kitos kritiškai permąsto medijų vartojimą („Lervinis subjektas“: vaizdų kiekybės įkaitas) ar šiuolaikinio meno tendencijas („Post-internetinis būvis: slampinėjimai po nejaukos slėnį“), trečios tyrinėja kalbos galimybes („Kalba kaip portretas. Vogti žodžiai“) ir medijų ribas („Atsitiktiniai fotografijos aparatai: šešėlio tapimas medija“ ar „Dirbtinis intelektas ir jo kūrybiškumo galimybės“)o ketvirtos galiausiai reaguoja į ekstremalios padėties situaciją, pasiūlydamos anti-išsisaugojimo instrumentarijų per sociopoetinį žinyną.
Menininkai: Agnė Masilionytė, Agnė Poškutė, Augustė Bendžinskaitė, Domantė Bakelytė, Dominyka Balaišytė, Gabija Pernavaitė, Gailė Cijūnaitytė, Gertrūda Nemčauskaitė, Gintarė Rapševičiūtė, Jaunius Načiučenka, Nidas Kaniušas, Osvalda Mickutė, Paula Julija Savaja, Paulius Žižliauskas, Tatjana Frenkel
Vieši darbų gynimai vyks birželio 15 d. 10.00-16.00 val. ir 16 d. 10-12.30 val.
Atidarymas birželio 11 d. 18 val.
Paroda veikia birželio 12-13 ir 18-20 dienomis 15.00-20.00 valandomis LTMKS galerijoje „Atletika“, kultūros komplekse SODAS 2123, Vitebsko g. 21, Vilnius.
Parodą organizuoja Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedra ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. Parodos dalinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
FAMM.BA = Fotografijos, Animacijos ir Medijų meno bakalauro baigiamieji darbai.
VDA FMMK vykdomos Animacijos bakalauro bei ir Fotografijos ir medijos meno bakalauro ir magistro programos.
Daugiau:
www.vda.lt
www.letmekoo.lt/atletika
Kino susitikimai – virtualių susitikimų ciklas, kurių metų kalbėsimės su skirtingų kino profesijų atstovais. Jeigu jus domina, ką daro kino operatorius, garso režisierius, prodiuseris ir kiti – Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka kartu su kino mokykla Youngblood siūlo dalyvauti ir susipažinti su kino kūrimo užkulisiais bei skirtingų profesijų subtilybėmis! Kiekvieną savaitę, trečiadieniais, kviesime nemokamai žiūrėti filmus online, o ketvirtadieniais prisijungti ir stebėti gyvus pokalbius su svečiais.
Balandžio 8 d., trečiadienį, kviečiame nemokamai žiūrėti režisieriaus Armo Rudaičio dokumentinį filmą „Misija Sibiras ’19. Paliesti tremtį“.
Filmą žiūrėti galima ČIA.
Už tūkstančių kilometrų plytinčiose Kazachstano stepėse slypi dalis lietuvių istorijos. Daugelis ten ištremtų mūsų tautiečių taip ir negrįžo į tėvynę ir amžiams liko ilsėtis svetimame krašte. Tačiau ką daryti, kad ta istorijos dalis nebūtų užmiršta, kaip prie jos prisiliesti ir ją išsaugoti, kai net nežinai, kur ieškoti savų?
Režisierius – Armas Rudaitis
Kompozitorius – Aurimas Vilkišius
Garso režisierius – Justas Levickas
Animatorius – Vykintas Labanauskas
Spalvų korekcija – Kostas Radlinskas.
Pirmasis susitikimas su režisieriumi ir montuotoju Armu Rudaičiu.
Kviečiame nemokamai žiūrėti jo kurtą filmą „Misija Sibiras ’19. Paliesti tremtį“.
Filmą žiūrėti galima čia: https://bit.ly/2V5uAeb
Armas baigė vaizdo režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jau ne vienerius metus dirba montažo režisieriumi įvairiuose kino projektuose, laidų bei tiesioginių transliacijų režisieriumi LRT televizijoje. Su Armu kalbėsime apie montažą, darbą televizijoje ir kine bei aptarsime jo naujausią darbą „Misija Sibiras ’19. Paliesti tremtį“, kurį jis filmavo, režisavo ir montavo.
Žinute, komentaruose arba gyvos transliacijos metu užduokite jums rūpimus klausimus!
Renginio transliacija balandžio 9 d. 18 val.: Facebook renginyje
Kino susitikimai – virtualių susitikimų ciklas, kurių metų kalbėsimės su skirtingų kino profesijų atstovais. Jeigu jus domina, ką daro kino operatorius, garso režisierius, prodiuseris ir kiti – Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka kartu su kino mokykla Youngblood siūlo dalyvauti ir susipažinti su kino kūrimo užkulisiais bei skirtingų profesijų subtilybėmis! Kiekvieną savaitę, trečiadieniais, kviesime nemokamai žiūrėti filmus online, o ketvirtadieniais prisijungti ir stebėti gyvus pokalbius su svečiais.
Renginio transliacija balandžio 9 d. 18 val.: Facebook renginyje
Kino susitikimai – virtualių susitikimų ciklas, kurių metų kalbėsimės su skirtingų kino profesijų atstovais. Jeigu jus domina, ką daro kino operatorius, garso režisierius, prodiuseris ir kiti – Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka kartu su kino mokykla Youngblood siūlo dalyvauti ir susipažinti su kino kūrimo užkulisiais bei skirtingų profesijų subtilybėmis! Kiekvieną savaitę, trečiadieniais, kviesime nemokamai žiūrėti filmus online, o ketvirtadieniais prisijungti ir stebėti gyvus pokalbius su svečiais.
Šiuo metu, gyvendami karantino sąlygomis, patiriame įvairiausių jausmų. Vieniems galbūt įprasta dirbti iš namų, būti su savimi, kitiems itin vieniša ir neramu dėl vyraujančios nežinomybės. Dauguma balansuoja tarp vieno ir kito, juk gyvenime nebūna vien juoda ir balta. Vis dėlto, gali nutikti ir taip, kad sunkumų tiek, kad žmogus pradeda galvoti apie savižudybę. Ir tai irgi yra normalu.
Kviečiame balandžio 9 d. 18:30 val. pasižiūrėti filmą „Senas šautuvas“, gvildenantį savižudybės ir kitas šiuo metu mums aktualias visiems temas. O 19:30 val. visų lauksime tiesioginėje (LIVE) diskusijoje, kurį vyks filmo Facebook’o puslapio paskyroje. Diskusijos metu paliesime savižudybės ir alkoholizmo temas, pakalbėsime, kas padeda, kai išgyvename finansinius sunkumus ir vienišumo jausmą. Kartu bandysime ieškoti atsakymų į klausimus, kaip išbūti šį naują, kupiną iššūkių, nežinomybės ir baimės laikotarpį.
Filmo peržiūra nemokama. Nuoroda bus aktyvi nuo 18:30 val. vieną valandą. Ja pasidalinsime Facebook renginio puslapyje peržiūros ir diskusijos dieną.
Diskusijoje dalyvaus filmo režisierius ir scenarijaus autorius Jokūbas Vilius Tūras, aktorius Šarūnas Zenkevičius, viena iš filmo prodiuserių ir idėjos bendraautorių Viktorija Akavickaitė bei savižudybių prevencijos specialistė Viktorija Andreikėnaitė.
Labai lauksime jūsų klausimų, minčių bei pasidalinimų tiesioginės transliacijos metu!
Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ koncertas „Trimitas in Folk“ – tai kūrybinis eksperimentas, kuriame susijungia liaudies dainų poetika, vingri melodika, autentiškai stilistikai artimas Loretos Sungailienės atlikimas su meistriškomis „Trimito“ bei trombonininko Vytauto Pilibavičiaus džiazo bei šiuolaikinės muzikos interpretacijomis.
Vytautas Pilibavičius – daugelio šios programos kompozicijų autorius. Jis yra trombono virtuozas, dirigentas bei kompozitorius, savo improvizacijomis bei originaliais kūriniais stebinantis klausytojus Lietuvoje ir užsienyje.
Etnomuzikologė, televizijos laidų vedėja Loreta Sungailienė žinoma ne tik kaip liaudies dainų tyrinėtoja, atlikėja, bet ir kaip įvairių šiuolaikinio folkloro projektų („Folkšokas“, „Sutartinės party“, „ZAP.4 elementai“ ir kt.) dalyvė.
Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ – visų laikų žinomiausias Lietuvos pučiamųjų orkestras, grojantis klasikinius, šiuolaikinius, sakralinius, estradinius, džiazo kūrinius, šiame koncerte pasineria į iš šaknų kylančią muziką ir išaudžia naują spalvingą modernios lietuviškos muzikos audinį.
PROGRAMOJE – originalios Vytauto Pilibavičiaus kompozicijos ir jo aranžuotos lietuvių liaudies – kalendorinės, darbo, šeimos, karo – dainos iš įvairių Lietuvos regionų, taip pat džiazo improvizacijos lietuvių folkloro motyvais.
Dirigentas Ugnius Vaiginis
Daininkė Loreta Sungailienė
Trombonininkas Vytautas Pilibavičius
Koncerto trukmė: 1 val.
Koncerto nuoroda bus paskelbta artėjant numatytai datai „Trimito“ interneto puslapyje ir Facebook paskyroje. Nuoroda bus aktyvi balandžio 18 d. nuo 18 iki 22 val.
Koncerto nuoroda bus paskelbta artėjant numatytai datai „Trimito“ interneto puslapyje ir Facebook paskyroje. Nuoroda bus aktyvi balandžio 18 d. nuo 18 iki 22 val.
Tai Lietuvoje analogų neturinti koncertinė programa, kai vienoje scenoje susitinka klarnetas, vibrafonas ir pučiamųjų orkestras. Vibrafonas ir klarnetas, atradę vienas kitą svingo eros saulėtekyje, tapo vienu subtiliausių ir reikšmingiausių muzikinių duetų, diktavusių madas įvairių epochų muzikos interpretacijoms.
Benny Goodman muzika atgims naujaisiais laikais valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ aranžuotėse. Kartu pasirodys solistai Marius Šinkūnas (vibrafonas) – respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, tobulinęsis ir koncertavęs Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, ir Ąžuolas Paulauskas (klarnetas) – išskirtinis muzikantas, kompozitorius, multiinstrumentalistas ir dainininkas.
Benny Goodman gimė 1909 m. Čikagoje, JAV, jo tėvai – išeiviai iš senojo žemyno miestų – Kauno ir Varšuvos. Gausi ir muzikali Goodman šeima leido nevaržomai skleistis Benny talentui, jis jau vaikystėje demonstravo išskirtinį svingo ir ritmo pojūtį. 1924–1934 m. grojo B. Meroffo, B. Pollacko, R. Nicholso, B. Beiderbecke’o, H. Carmichaelio, J. Teagardeno džiazo orkestruose. 1934 m. Čikagoje subūrė bigbendą (jame grojo ir aranžavo kūrinius F. Hendersonas, B. Carteris). Nuo 1935 m. koncertavo ir su mažais ansambliais (trio, kvartetu, sekstetu), sudarytais iš savo bigbendo muzikantų. 1938 m. jo orkestras pirmasis iš džiazo kolektyvų koncertavo Carnegie Hall Niujorke. Nuo 1938 m. atliko ir kamerinę muziką. B. Goodman orkestrui sukūrė kūrinių B. Bartókas (Kontrastai), A. Coplandas ir P. Hindemithas (koncertai klarnetui su orkestru). 1955 m. B. Goodman subūrė naują bigbendą, su juo filmavosi ir koncertavo visoje Europoje. Jo bigbendui būdingos išplėtotos solinės improvizacijos turėjo didelę įtaką džiazo muzikos raidai.
PROGRAMOJE – Benny Goodman kūrinių aranžuotės pučiamųjų orkestrui, džiazo standartai.
Koncerto trukmė: 1 val.
Koncerto nuoroda bus paskelbta artėjant numatytai datai „Trimito“ interneto puslapyje ir Facebook paskyroje. Nuoroda bus aktyvi balandžio 11 d. nuo 18 iki 22 val.
Koncerto nuoroda bus paskelbta artėjant numatytai datai „Trimito“ interneto puslapyje ir Facebook paskyroje. Nuoroda bus aktyvi balandžio 11 d. nuo 18 iki 22 val.
Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimito“ ir tarptautinę šlovę pelniusio perkusijos kolektyvo „Giunter Percussion“ jungtinis koncertas „Drum&Brass“ džiugins žanrų įvairove. Koncertas – gaivus džiaugsmas naujų skambesių išsiilgusioms klausytojų ausims: turtinga mušamųjų instrumentų tembrų paletė susijungia su pučiamųjų garsais, sukurdama netikėčiausius sąskambius ir lydėdama į egzotiškas garsines keliones.
Pirmą kartą su „Trimitu“ bendrą programą parengęs „Giunter Percussion“ – jau 24 metus gyvuojantis, pirmasis Lietuvoje perkusijos ansamblis, grojantis klasikinę, modernią, liaudies, populiariąją ir džiazo muziką.
Koncerte skamba įvairių stilių muzika, kurioje mušamieji darniai ir kartu stebinančiai jungiasi su pučiamųjų orkestru – paruoškite ausis maloniems siurprizams! Vaizduotę neabejotinai sužadins itin kinematografiškas Davido R. Gillinghamo „Concertino 4 perkusininkams ir pučiamųjų ansambliui“, o drauge svajoti apie tolimus kraštus kvies Marco Fordo „Stubernic Fantasy“ – muzikinė kelionė į Lotynų Ameriką. Uždegančia šio regiono aistra alsuojantis kūrinys vedžios po egzotiškąsias Gvatemalą ir Nikaragvą – pasakojimai apie jose grojančius marimbos ansamblius kompozitorių įkvėpė šiai energingai fantazijai. Egzotikos dvelksmą tęs afrikiečių folkloro kūrinys „Wenda Kanawa“, o mistikos gūsį įneš Nathano Daughtrey kompozicija „Black Rainbow“ – slėpiningosios Mėnulio vaivorykštės muzikinis „atvaizdas“. Kūrinys „Black Rainbow“ ypač ekspresyviai atskleidžia ypatingą pučiamųjų ir mušamųjų spalvingumą ir šiuose instrumentuose glūdinčią energiją. Ne mažiau intriguoja ir lietuvių kompozitoriaus Lino Rimšos specialiai „Giunter Percussion“ parašytas kūrinys „March&Drum“ (2019) – galingą pučiamųjų orkestro ir mušamųjų sąjungą vainikuojantis maršas.
Koncerto trukmė: 1 val. 20 min.
KONCERTO NUORODA: ČIA. Nuoroda bus aktyvi tik balandžio 4 d. nuo 18 iki 22 val.
PROGRAMA: DAVID R. GILLINGHAM „Concertino“ MARK FORD „Stubernic Fantasy“ Afrikos folkloras „Wenda Kanawa“ NATHAN DAUGHTERY „Black Rainbow“ LINAS RIMŠA „March&Drum“ Dirigentas Ugnius Vaiginis Perkusininkų ansamblis „Giunter Percussion“
KONCERTO NUORODA: ČIA. Nuoroda bus aktyvi tik balandžio 4 d. nuo 18 iki 22 val.
PROGRAMA: DAVID R. GILLINGHAM „Concertino“ MARK FORD „Stubernic Fantasy“ Afrikos folkloras „Wenda Kanawa“ NATHAN DAUGHTERY „Black Rainbow“ LINAS RIMŠA „March&Drum“ Dirigentas Ugnius Vaiginis Perkusininkų ansamblis „Giunter Percussion“
Spektaklis bus transliuojamas Klaipėdos dramos teatro interneto svetainėje ir teatro feisbuko paskyroje.
S. Mrožeko pjesė „Petro Ohėjaus kankinystė“ – puikus klasikinės absurdo teatro estetikos pavyzdys. Tai siurrealistinis farsas, koketuojantis su kičo kultūra, demaskuojantis ir provokuojantis. Gal net pranašiškas – tai, kas šeštajame dešimtmetyje atrodė absurdiškai ir kėlė juoką, mūsų dienomis tapo įprastu reiškiniu – televiziniu realybės šou. Tačiau pjesė – toli gražu ne tik apie tai. Petras Ohėjus ir jo šeima – patys paprasčiausi eiliniai piliečiai, gyvenantys gana pilkai ir nuobodžiai. Nieko neišsiskiriantys iš daugumos, stumiantys dienas įprastoje buities rutinoje. Kol vieną gražią dieną tas jų gyvenimas staiga ima ir pasikeičia – pačiu radikaliausiu būdu. Dėl tam tikros priežasties – kol kas palikime tai paslaptyje – jų gyvenimas ima dominti visus iš eilės: valdininkus, mokslininkus, žurnalistus, pramogų verslo atstovus, šiaip mėgėjus paspoksoti į kitus pro rakto skylutę… Privati Ohėjų erdvė staiga tampa vieša, ir aplink ją ima formuotis ištisa industrija. Visi iš eilės ima nurodinėti, kaip jiems gyventi, kaip elgtis ir ką galvoti. Namuose nuolat klega mokinukų ekskursijos, šmirinėja reporteriai, slampinėja kažin kokie ypač svarbūs valdininkai, o visą šitą balaganą nebyliu žvilgsniu stebi iš Sibiro atvykęs Medžiotojas – senas profesionalas, įgudęs spręsti problemas savais metodais. Ore pakvimpa paraku…
S. Mrožeko pjesė „Petro Ohėjaus kankinystė“ – puikus klasikinės absurdo teatro estetikos pavyzdys. Tai siurrealistinis farsas, koketuojantis su kičo kultūra, demaskuojantis ir provokuojantis. Gal net pranašiškas – tai, kas šeštajame dešimtmetyje atrodė absurdiškai ir kėlė juoką, mūsų dienomis tapo įprastu reiškiniu – televiziniu realybės šou. Tačiau pjesė – toli gražu ne tik apie tai. Petras Ohėjus ir jo šeima – patys paprasčiausi eiliniai piliečiai, gyvenantys gana pilkai ir nuobodžiai. Nieko neišsiskiriantys iš daugumos, stumiantys dienas įprastoje buities rutinoje. Kol vieną gražią dieną tas jų gyvenimas staiga ima ir pasikeičia – pačiu radikaliausiu būdu. Dėl tam tikros priežasties – kol kas palikime tai paslaptyje – jų gyvenimas ima dominti visus iš eilės: valdininkus, mokslininkus, žurnalistus, pramogų verslo atstovus, šiaip mėgėjus paspoksoti į kitus pro rakto skylutę… Privati Ohėjų erdvė staiga tampa vieša, ir aplink ją ima formuotis ištisa industrija. Visi iš eilės ima nurodinėti, kaip jiems gyventi, kaip elgtis ir ką galvoti. Namuose nuolat klega mokinukų ekskursijos, šmirinėja reporteriai, slampinėja kažin kokie ypač svarbūs valdininkai, o visą šitą balaganą nebyliu žvilgsniu stebi iš Sibiro atvykęs Medžiotojas – senas profesionalas, įgudęs spręsti problemas savais metodais. Ore pakvimpa paraku…
Autorius Sławomir Mrożek
Iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė
Režisierius Darius Rabašauskas
Scenografė Anželika Šulcaitė
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Skulptorius Algimantas Kensminas
Animacijos autorius Giedrius Svirskis
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Vaidina:
Ohėjus – Mikalojus Urbonas
Ohėjienė, jo žmona – Sigutė Gaudušytė
Jasius Ohėjus, jo mažametis sūnus – Ričardas Bartašius
Vyresnysis sūnus – Donatas Švirėnas
Dukra – Renata Idzelytė
Valdininkas – Arnoldas Eisimantas
Mokesčių rinkėjas – Linas Lukošius
Mokslininkas – Vaidas Jočys
Trupės vadovas – Liudas Vyšniauskas
Protokolo sekretorius – Jonas Baranauskas
Senas medžiotojas – Edvardas Brazys
SKAITYKITE: Klaipėdos dramos teatro balandžio videorepertuaras ir kitos naujienos žiūrovams
SKAITYKITE: Klaipėdos dramos teatro balandžio videorepertuaras ir kitos naujienos žiūrovams