Atsiprašome, galimi laikini mobiliosios versijos sutrikimai.

A. ir P. Galaunių namuose paroda apie Kauną – tarpukario mados centrą

Reklama

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose (Vydūno al. 2) – dar vienas tarpukario gyvenimo būdo skerspjūvis. Šį kartą verčiame mados skiltį ir nuo vasario 20 d. kviečiame lankytojus pasigrožėti Laikinosios sostinės inteligentijos apdarais ir aksesuarais atnaujintoje parodoje „Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu”. 

Laisvės alėja virto savotišku laikinosios sostinės mados centru, kur kūrėsi dešimtys drabužių siuvyklų ir skrybėlių dirbtuvių, savo mados etalonu laikę Paryžiaus madą.

Jau kuris laikas juntamas ypatingas visuomenės dėmesys tarpukario gyvensenai, laikotarpiui, apipintam nostalgiškais prisiminimais, didelių užmojų, laikinosios sostinės veržlaus kilimo istorijomis ir pasakojimais. Kaune, Lietuvos Art Deco lopšyje, mada buvo vienas svarbių kasdienio gyvenimo aspektų ir aktuali ne tik moterims, bet dažnai ir stipriosios lyties atstovams.

Emancipacija, lygiateisiškumas, veiklumas – tai dalykai, charakterizuojantys XX a. trečiojo dešimtmečio miesto moteris, ypač Kauno, turėjusio didelius siekius lygiuotis į Vakarų Europos sostines. Spartesnis gyvenimo būdas, išsilaisvinimas nuo stereotipų, naujos visuomeninės ir politinės veiklos sritys po Pirmojo pasaulinio karo padiktavo ir daug pokyčių madoje. Juos sekė ir laikinosios sostinės damos, vartydamos žurnalus, atsivežtus iš Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos, nors ir vietinėje spaudoje nestigo publikacijų aktualiomis mados temomis. 

Laisvės alėja virto savotišku laikinosios sostinės mados centru, kur kūrėsi dešimtys drabužių siuvyklų ir skrybėlių dirbtuvių, savo mados etalonu laikę Paryžiaus madą. Tyrinėtojai teigia, kad ypatingai kaunietės buvo reiklios mados užsakovės, siūdinusios savo apdarus pagal spaudoje nusižiūrėtus modelius.

Apie tai kalba ir charakteringi parodoje eksponuojamų suknelių, skrybėlaičių siluetai, įvairios kasdienės bei švenčių aprangos detalės, priklausiusios žinomoms Kauno ponioms Adelei Galaunienei, Marijonai Rakauskaitei, Anelei Tūbelytei –Zikarienei, Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, Elenai Žalinkevičaitei-Petrauskienei. 

Ekspozicijoje taip pat skiriamas dėmesys grožio priemonių industrijai: muilas, kvepalai, pudra, skaistalai ar net priklijuojamos blakstienos, – moteriškų kerų atributai, be kurių neapsiėjo dažna tarpukario ponia ar panelė. Daug nedidelių, bet intriguojančių smulkmenų, atrastų Kauno miesto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir privačiuose rinkiniuose praskleis kontrastingą tarpukario damų ir džentelmenų grožio ir mados pasaulį, kurį parodoje reikšmingai papildo ir vaizduojamosios dailės kūriniai.

Šį kartą – jie ir svarbūs ikonografiniai šaltiniai išsamioms tarpukario Kauno mados studijoms. Kajetono Sklėriaus, Marcės Katiliūtės, Jono Šileikos, Adalberto Staneikos, Prano Domšaičio darbuose – visa plejada portretų, peizažų, išsamiai pasakojančių istoriją „Apie rėdymosi meną tarpukariu”.

Nuoširdžiai dėkojame Kauno  miesto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skyrių ir padalinių kolegoms, antikvarui Gintui Mekioniui, „Antikvarui Kaune”, Vilmai Srėbaliūtei-Kernazickienei  ir kitiems privatiems asmenims, mielai sutikusiems paskolinti eksponatus šiai parodai.

Komentuokite