Vyriausybė nori išplėsti GPM paramos gavėjų sąrašą: ar tai tikrai duos naudos kultūrai?

R. Bliškevičius, S. Kairys, G. Giedraitytė. © VOXART.lt koliažas

Žiniasklaidoje pasirodžius publikacijoms apie Vyriausybės planus išplėsti Gyventojų pajamų mokesčio dalies, galimos skirti paramai, gavėjų sąrašą, kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad taip visuomenė būtų labiau įtrauka į kultūros finansavimo mechanizmus. Tačiau kultūros atstovams tai kelia abejonių.

Įtraukdami dar vieną žaidėją į gavėjų sąrašą, lyg ir sudarysim savotišką konkurencinę kovą.

Goda Giedraitytė

XVIII-tos Vyriausybės programoje tarp kitų siekių ir planų kultūros sektoriuje rašoma, kad „analizuosime galimybes šalies gyventojams prisidėti prie kultūros ir medijų rėmimo fondų finansuojamų projektų, skiriant savo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.“

Šiuo metu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Lietuvos gyventojai gali paskirti iki 1,2 proc. nuo mokamos sumos paramą teisę gauti turintiems juridiniams asmenims – viešosioms įstaigoms, asociacijoms, biudžetinėms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams, bendrijoms, religinėms bendruomenėms ir kt. 0,6 proc. dalį galima skirti politinėms partijoms ar profesinėms sąjungoms. Nuo 2017 metų 1,2 proc. paramą gali gauti ir fiziniai asmenys, turinys meno kūrėjo ir paramos gavėjo statusą.

Simonas Kairys. © Liberalų sąjūdis

Prisidėtų prie visuomenės įsitraukimo

Galimybė tiesiogiai GPM dalį skirti kultūros ir medijų rėmimo fondams, kaip komentare portalui VOXART.lt teigia kultūros ministras Simonas Kairys, prisidėtų prie didesnio atvirumo, aktyvesnio visuomenės įsitraukimo ir platesnių finansinių galimybių. Anot ministro, šiuo metu dėliojamas LR Vyriausybės programos priemonių planas, kuriame taip pat bus užbrėžtos kryptys, kada ir kokiais konkrečiais būdais bus sprendžiamas šis klausimas.

„Priminsiu, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuriuo Kultūros rėmimo fondo įstatymo 5 straipsnio nuostatos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, kultūros ir medijų rėmimo fondai turės keistis ir apie tai turėsime iš esmės diskutuoti. Vyriausybės programos punkte 4.1.4. suformuluotu pasiūlymu siekiama gyventojams išplėsti galimybes remti savo mokesčio nuo GPM dalimi ne tik pasirinktas organizacijas ar kūrėjus, bet ir kultūros bei medijų rėmimo fondus. Šia nuostata siekiama patį rėmimo procesą padaryti atviresnį, aktyviau įtraukti į jį visuomenę, skatinti mecenavimo kultūrą. Pavyzdžiui, galbūt fonde galėtų atsirasti atskira programa būtent pačių gyventojų skiriamos mokesčio dalies nuo GPM finansuojamiems projektams. Tokiu atveju visuomenė galėtų aktyviau įsitraukti į rėmimo veiklas, domėtis kultūros ir medijų finansavimo mechanizmais, stebėti procesus“, – teigia Simonas Kairys.

Vis dėlto, jau pagal dabar galiojančius įstatymus gyventojai savo GPM dalį be ribojimų gali skirti paramą skirstantiems kultūros ir medijų fondams. Pavyzdžiui, pagrindinės kultūros ir žiniasklaidos projektus finansuojančios institucijų – Lietuvos kultūros taryba bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas – lėšas gali sudaryti ir parama. Todėl papildomas reglamentavimas galimai būtų labiau komunikacinė priemonė ir nesukurtų realaus pokyčio. Kartu tai sukurtų informacinę konkurenciją kultūrinę veiklą vykdančioms organizacijoms ar menininkams tiesiogiai gauti paramą. Tokiu būdu tik stiprinama kultūros ir meno priklausomybė nuo valstybės.

Goda Giedraitytė. „Plartforma“ atidarymas, 2019. © E. Sabaliauskaitė.

Gali būti ir naudos, ir žalos

Tokiai pozicijai iš dalies pritaria ir kalbinti kultūros lauko atstovai. Menininkų grupės „Žuvies akis“, Šeiko šokio teatro prodiuserė Goda Giedraitytė sako, kad tokiame pasiūlyme mato kelis aspektus.

„Viena vertus, labai gerai, kad ieškoma naujų formų pritraukti lėšas į fondus, ypatingai po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nes vienaip ar kitaip reikia šią keblią situaciją spręsti. Taip galėtų būtų praplečiamos piliečių galimybės dalyvauti kultūros ir medijų lauko finansavime. Klausimas, kiek tai būtų jiems patrauklu?“ – svarsto Goda Giedraitytė.

Antra vertus, pašnekovė stebisi, kodėl apskritai ieškoma naujų finansavimo fondams modelių: „Kodėl Vyriausybė negali pagaliau priimti, kad kultūra yra prioritetas ir užtikrinti saugų finansavimą fondams, o tai reiškia ir kūrėjams?“

Taip pat, pastebi Goda Giedraitytė, daugelis kūrybinių organizacijų, meno kūrėjai, vadinasi, tie subjektai, kurie ir yra tikslinė fondų pareiškėjų grupė, jau dabar gali sulaukti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. „Įtraukdami dar vieną žaidėją į gavėjų sąrašą, lyg ir sudarysim savotišką konkurencinę kovą. Spėčiau, kad patiems menininkams patraukliau paramą yra gauti tiesiogiai nei rengiant paraišką fondui. Tad reiktų labai įvertinti, ar naujas žaidėjas tame pačiame pinigų krepšelyje netaps skriauda kūrėjui dėl sumažėsiančių galimybių“, – kalba prodiuserė.

Goda Giedraitytė pripažįsta, kad norint visavertiškai įvertinti šį siūlymą, reikėtų susipažinti su numatytu tokios priemonės įgyvendinimo veiksmų planu – kaip tai veiktų teisiškai, į kuriuos fondus galiausiai būtų orientuotasi: „Ir kitų sričių fondai sulaukė kritinių Konstitucinio Teismo išvadų. Jei leis vieniems, tada kodėl kitiems ne? Žiūrėk, ir plečiasi sąrašas.“

„Galiausiai, būtų įdomu susipažinti su statistika, kiek procentų nuo dabar paramai skiriamų gyventojų pajamų mokesčio atitenka kūrėjams ar kultūrinėms NVO. Kažkodėl įtariu, kad kalbame apie labai nedidelį procentą, tad ar tokios priemonės įvedimas galėtų reikšmingai prisidėti prie kultūros sektoriaus finansavimo didinimo, gerokai abejočiau“, – mąsto Goda Giedraitytė.

Robertas Bliškevičius. © Tomas Terekas

Jau dabar menininkai priklausomi nuo valstybinio finansavimo

Vienareikšmio atsakymo, ar tokia Vyriausybės iniciatyva būtų labiau naudinga ar sukeltų problemų, neturi ir atlikėjas, Chordos styginių kvarteto narys bei šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalio „Muzikos ruduo“ vadovas Robertas Bliškevičius.

Jo teigimu, bet kuri iniciatyva, siekianti pagerinti kultūros sektoriaus finansavimą turėtų būti sveikintina. „Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir turėtume pasidžiaugti, nes pagal Vyriausybės programą tai prisidėtų prie meno paramos ne tik finansiškai, bet ir tarsi turėtų paskatinti visuomenę domėtis kultūra ar jos finansavimo mechanizmais. Bet ar iš tikrųjų taip bus?“ – klausia Robertas Bliškevičius.

Jei toks pasiūlymas būtų įgyvendintas, kaip sako atlikėjas, žmogus gautų alternatyvą – jam nereikės galvoti, ką remti: „Čia atsiranda pavojus, jog individualūs kūrėjai ar mažos organizacijos gali ir prarasti dalį rėmimo, o jiems bet kokia, net ir simboliška, parama visada yra vertinga. Jau dabar matome, jog daug menininkų savo kūrybinius planus sieja tik su valstybiniu finansavimu ir jo negavę dažnai net nepradeda savo kūrybinės veiklos ar kokio atskiro projekto, nes alternatyvių finansavimo šaltinių praktiškai nėra.“

Robertas Bliškevičius pažymi, kad negalima sakyti, jog rėmėjų Lietuvoje nėra. Tačiau, jo nuomone, tie – didieji – rėmėjai ieško jau garantuotų ir didelę auditoriją turinčių meno projektų, kur jie gautų didesnę savo paramos reprezentaciją. „Taip yra todėl, jog ir bendra valstybinė kultūros politika yra reprezentacinė ir silpnai orientuota į bendrą kultūrinį lauką ir bendrą visuomenės kultūrinę brandą. Deklaracijose lyg ir viskas tvarkoje, taip pat daug gerų ir pozityvių procesų jau vyksta, jie padeda edukuoti ne tik visuomenę, bet ir politinių sprendimų sistemą, bet beveik neturime vieno svarbaus faktoriaus – tikros filantropijos ir mecenatystės kultūros kaip alternatyvaus ir nepriklausomo finansavimo galimybės“, – svarsto festivalio vadovas.

„Radvila Darius, Vytauto“. © Martynas Aleksa

GPM paramos dalis kultūrai – labai maža

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą statistiką, 2020 metais (nuo 2019 m. sumokėtų mokesčių) 470 tūkst. gyventojų paramai skyrė 20,1 mln. eurų. Organizacijoms ir paramos gavėjams skirta 18,5 mln. eurų. Politinės partijos sulaukė 1,1 mln. paramos, profsąjungos ir jų susivienijimai – 547 tūkst. eurų. Tiesa, parama, palyginus su ankstesniais metais, nežymiai sumažėjo – 2019-aisiais (nuo 2018 m. sumokėtų mokesčių) 20,5 mln. eurų skyrė 519 tūkst. gyventojų.

2019 metų gruodžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje buvo 1,84 mln. mokesčių mokėtojų. Todėl matome, kad GPM dalį paramai skiria vos 26 proc. mokesčius mokančių gyventojų.

2020 metais per 1012 individualių meno kūrėjų sulaukė 4181 gyventojų paramos, kurie jiems paskyrė 205 tūkst. eurų. Palyginus su 2019 metais, tiek skyrusių paramą (4140), tiek jos gavėjų (953) skaičius šiais metais augo. Tačiau bendra paramos suma mažėjo: 2019-aisiais apskaičiuota suma siekė 217 tūkst. eurų.

Norėdami sužinoti, kokia GPM dalis tenka būtent kultūros veiklą vykdančioms organizacijoms, VOXART.lt paprašė Valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintos informacijos. Atsižvelgdami į ekonominės veiklos pobūdį – „Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla“ bei „Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla“ – galime gan tiksliai atskirti organizacijas, veikiančias kultūros ir meno lauke.

Pagal gautus duomenis, 1494 kultūros organizacijų 2020 m. sulaukė 639 tūkst. eurų paramos. Ją paskyrė per 16 870 gyventojų. Tai sudaro vos 0,03 proc. nuo visos šiais metais skirtos GMP paramos. 2019 metais paramą gavusių kultūros organizacijų skaičius buvo beveik toks pat. Skirta suma buvo didesnė ir sudarė 688 tūkst. eurų, paramą skyrė 18 500 gyventojų. 

  • 12
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments