Valstybės pagalba: kokiomis priemonėmis galės pasinaudoti kultūros sektorius?

© Unsplash.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams bei sektoriams patiriantiems ekonominių sunkumų dėl susidariusios situacijos. Pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui. Apžvelgiame Vyriausybės gelbėjimo paketo dalis, aktualias kultūros, meno ir kūrybinių industrijų įmonėms bei kūrėjams. Taip pat pateikiame kitą sektoriui naudingą informaciją.

Kultūros ministerija supranta situacijos rimtumą ir deda visas pastangas, kad koronaviruso sukelti padariniai kultūros sričiai ir čia dirbantiems žmonėms būtų kuo labiau sumažinti.

Mindaugas Kvietkauskas

Parama darbo vietų išsaugojimui

Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. 

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Valstybės subsidijų dydžiai:

  • 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali mėnesio alga.
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali mėnesio alga, tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu. Į šių sektorių sąrašą pakliūna ir didžioji dalis nevalstybinių kultūros ir meno įtaigų. Visą draudžiamų veiklų karantino metu sąrašas pateikiamas Vyriausybės nutarime.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad subsidija negalės pasinaudoti valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ar bendrijos ir asociacijos. 

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Išmoka dirbantiems savarankiškai

Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.  

Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį.

Išplės Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą

Vyriausybės patvirtintame Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo priemonių plane taip pat numatytos priemonės, skirtos sumažinti padarinius kultūros sričiai, teigia Kultūros ministerija.

Plane numatyta išplėsti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą – skirti ir apmokėti kūrybines prastovas meno kūrėjams, dėl ekstremalios situacijos negalintiems iš savo veiklos gauti pajamų, ir skirti šiam tikslui įgyvendinti papildomų lėšų. Tai numatantį teisės akto projektą Kultūros ministerija Vyriausybei pateikė trečiadienį.

Kūrybinė prastova – laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių laikinai neturi sąlygų meno kūrybai ir (ar) jos rezultatų sklaidai ir neturi pajamų iš kūrybinės, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokama per kūrybinę prastovą meno kūrėjui iš Programos lėšų.

Meno kūrėjas, siekdamas iš Programos lėšų gauti kūrybinės prastovos išmoką, pateikia Kultūros ministerijai laisvos formos prašymą. Daugiau informacijos rasite Kultūros ministerijos internetiniame puslapyje.

„Kultūros ministerija supranta situacijos rimtumą ir deda visas pastangas, kad koronaviruso sukelti padariniai kultūros sričiai ir čia dirbantiems žmonėms būtų kuo labiau sumažinti. Įvertinsime visus aspektus ir kartu su Vyriausybe priimsime reikiamus sprendimus“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Kultūros ministerija savo valdymo srityje taip pat sprendžia dėl papildomų priemonių taikymo siekiant sumažinti koronaviruso ir karantino padarinius kultūros srityje.

Vykdantiems projetus iš ES fondų lėšų

Europos Sąjungos fondų lėšų administravimo sistema, reaguodama į COVID-19 ir įgyvendindama Vyriausybės priimtą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą ruošiasi sparčiam lėšų panaudojimui ir lankstesniam procedūrų taikymui.

Finansų ministerija rengia Laikinąją tvarką, apibrėšiančią palengvinimus projektų įgyvendinimui tol, kol šalyje bus sudėtinga situacija dėl COVID-19. Ši tvarka artimiausią savaitę bus paskelbta ir www.esinvesticijos.lt svetainėje. Vyriausybės nutarimu ketinama skirti daugiau finansavimo COVID-19 labiausiai paveiktoms sritims – sveikatos ir socialinei apsaugai bei verslo likvidumui užtikrinti.

Taip pat Europos Komisija rengia teisės aktų pakeitimus, kuriais vadovaujantis šalims narėms bus užtikrintas lankstumas perskirstyti lėšas bei suteiktos platesnės galimybės naudoti Europos regioninės plėtros fondo investicijas.

Kilus klausimų dėl projektų vykdymo, raginama bendrų sprendimų pirmiausia ieškokti kreipiantis į projektą prižiūrinčios agentūros projektų vadovą. Apie tai, kokie dokumentai ir sprendimai bus priimti projektų vykdytojai bus nuolat informuojami.

Lietuvos kultūros taryba. © Vytenis Budrys / LKT (šaltinis: Facebook)

Kultūros taryba: gali būti peržiūrimi sutarčių vykdymo įsipareigojimai

VOXART.lt jau rašė apie paskelbtą Lietuvos kultūros tarybos sprendimą, kad aplinkybės, susijusios su koronaviruso (COVID-19) plitimu ir pakoregavusios įstaigų, organizacijų, taip pat individualių ir edukacinių stipendijų gavėjų veiklos planus, gali būti laikomos force majeure (nenugalima jėga). Dėl to gali būti peržiūrimi sutarčių vykdymo įsipareigojimai.

Daugiau skaitykite: Mindaugas Bundza: Lietuvos kultūros taryba dėmesį kreips į įvairias objektyvias aplinkybes

Kita pagalba ir informacija darbdaviams bei darbuotojams

MOKYMOSI STIPENDIJA BEDARBIAMS. Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklose, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.

PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme  buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

DIDESNĖ LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ VYKDYDAMI PROFESINES FUNKCIJAS. Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“). 

Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tokią išmoką gauti galės, pavyzdžiui, ir vaistininkai, kasinininkai, socialiniai darbuotojai ir panašiai. Kiekvienu atveju „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį. 

ILGESNĖ LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI. Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmoka galės trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA SENELIAMS, PRIŽIŪRINTIEMS ANŪKUS. Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, priešmokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio vaiko su negalia iki 21 metų priežiūrai.

Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai.Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba kaarantinas. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS ŽMONES SU NEGALIA. Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas. 

Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS SENOLIUS. Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA SERGANTIEMS SUNKIOMIS LĖTINĖMIS LIGOMIS. Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

NUŠALINIMAS NUO DARBO. Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

  • 25
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments