Technologijos taps nauju iššūkiu kultūrai, tačiau atvers ir naujas galimybes

© Marvin Meyer / Unsplash

Skaitmeninės technologijos daro didelę įtaką mūsų ekonomikai ir visuomenei. Tą puikiai galėjome įsitikinti būtent šiemet. Ankstesnes tris pramonines revoliucijas paskatino vandens ir garo energija, elektros energija ir pastaruoju metu – elektronika ir informacinės technologijos. Dabar artėja didelio poveikio, skaitmeninių technologijų (pvz., dirbtinis intelektas ir kvantinis skaičiavimas) banga, kuriai būdingas duomenų naudojimas, neatsiejamas nuo technologinės plėtros. Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai ištrins ir ribas tarp fizinės ir skaitmeninės plotmės.

Remiantis atlikta analize, vartotojų ir įmonių skaitmeninis persiorientavimas krizės įkarščio metu per kelias savaites viršijo penkerių metų laikotarpį.

„Shaping the Digital Tranformation in Europe“

Pandemija paspartino vystymąsi

Akivaizdu, kad tie sektoriai, kurie sugebės žengti koja kojon su inovacijomis, neatsiliks kasdieninėje veikloje, diegdami technologinius, skaitmeninius sprendimus, sugebės išlikti konkurencingais ir kurti tokią pat ar net didesnę ekonominę ir kitokią pridėtinę vertę nei iki tol. Tą patį galima pasakyti ir apie atskiras įmones. Šiuo atveju, kalbame apie kūrybos sektorių ir jame veikiančias organizacijas. 

Europos komisijos užsakytoje ir rugsėjį publikuotoje studijoje „Shaping the Digital Tranformation in Europe“ (lt. „Europos skaitmeninės transformacijos formavimas“) teigiama, kad visuotinė COVID-19 pandemija ir kilusi ekonomikos krizė atkreipė dėmesį į skaitmenines technologijas ir pabrėžė būtinybę imtis veiksmų.

„Socialinio atstumo laikymasis pagreitino skaitmeninių paslaugų plėtrą ir įsisavinimą precedento neturinčiu tempu. Remiantis atlikta analize, vartotojų ir įmonių skaitmeninis persiorientavimas krizės įkarščio metu per kelias savaites viršijo penkerių metų laikotarpį. Didelė dalis darbuotojų visoje Europoje perėjo dirbti nuotoliniu būdu, išaugo elektroninė komercija ir siuntimo programėlių naudojimas, milijonai mokinių ir studentų tęsė studijas internetu, o vyriausybės greitai sukūrė naujas skaitmenines paslaugas. <…> Didžioji dalis šių pokyčių, naujų paslaugų, patirties ir skaitmeninių įgūdžių išliks ir po pandemijos“, – rašoma studijos pagrindu parengtoje ataskaitoje.

© Timothy Muza / Unsplash

Kas aktualiausia kultūros sričiai?

Kultūros ir kūrybinių industrijų srityje skaitmeninės technologijos, jų diegimas ar plėtra taip pat šiais metais tapo ir veiklos ramsčiu ar, galima sakyti, garantu, ir taktiniu tikslu. Vis dėlto, didžioji dalis kūrybinio sektoriaus iki šiol nebuvo tarp tų sričių, kuriuose būtų buvę nuosekliai diegiamos technologinės ar skaitmeninės inovacijos, ypač Lietuvoje. Todėl siekiant, kad Europos ir pasaulio mastu prasidedanti skaitmeninė revoliucija nepaliktų šio sektoriaus tolimame užnugaryje, reikia dėti daug didesnes pastangas.

Tai svarbu pirmiausiai todėl, kad mūsų šalyje vis dar sprendžiame globalias kultūros svarbos, jos kasdienio vartojimo problemas. Technologinė pažanga glaudžiai susijusi su tuo, kaip vartotojai gauna informaciją, komunikuoja ir susisieja su prekių ar paslaugų teikėjais, šiuo atveju – kultūros organizacijomis, siūlančiomis kūrybinį turinį. Todėl ne mažėjant, o blogiausiu atveju didėjant pleištui tarp technologinių ir skaitmeninių kultūros vartotojų kasdieninių įpročių ir organizacijų technologinių ir skaitmeninių sprendimų taikymo veikloje, kultūros vartojimas gali pasukti ne augančia, bet krentančia kreive.

Kol kas mes kalbame tik apie ledkalnio viršūnę. Kaip pateikiama ir anksčiau minėtoje studijoje, technologinė pažanga ir skaitmenizacija, į kurią turėtų būti orientuojamasi ir investuojama visais lygmenimis, apima įvairias kryptis. Daugumoje iš jų vystoma pažanga gali būti aktuali ir kultūros sričiai. Ataskaitoje nurodoma keliolika aukšto poveikio technologinių sričių, kurios ateityje formuos ekonomiką ir visuomenę. Aptarkime, kuo vienos ar kitos technologijos gali būti reikšmingos kūrybos sektoriui.

„Pabėgimas“. © Apeirono teatras

Dirbtinis intelektas. Ši, dar tik pradėjusi vystytis sritis, taip pat gali būti naudinga kultūroje. Įsivaizduokime filmą ar spektaklį realiu laiku verčiamą iš vienos kalbos į kitą. Asmeniniai virtualūs asistentai, rekomenduojantys kultūros renginį pagal vartotojo įpročius, pomėgius. Dirbtinis intelektas ar „besimokančios mašinos“ taip pat galėtų palengvinti kultūros organizatorių procesus – padėtų pasirinkti komunikavimo su auditoriją strategijas ir priemones, planuoti organizacijos veiklą į tolimą perspektyvą, prognozuodamas įvairiausias išorines ir vidines įtakas. Galbūt net pateikti vertinimą, kiek vienas ar kitas kūrybos produktas gali būti sėkmingas? Nors vienos dirbtinio intelekto praktinio panaudojimo vizijos gali atrodyti gana realios, bet sunkiai pasiekiamos dėl investicijų dydžio, kitos – itin tolimos, tačiau šioje srityje jau dabar diegiamos inovacijos skatina galvoti, kaip jas galima pritaikyti kultūros srityje.

Didieji duomenys ir jų analizė. Jau dabar pradedama kalbėti apie platesnių duomenų ir tyrimų poreikį kultūros sektoriuje. Vis dėlto, kalbėti apie didžiųjų duomenų surinkimą, tuo labiau analizę ir jos išvadų pritaikymą praktikoje dar anksti. Tam, kad galėtume panaudoti kompleksinius duomenis plačia apimtimi, pirmiausia turėtume sukurti infrastruktūrą jų surinkimui. Ar tai būtų pavienė organizacija, ar valstybė – dar nesame sukūrę efektyvių, technologijomis grįstų metodų rinkti informaciją. Atsirandantys pavieniai technologiniai įrankiai leidžia prognozuoti, kad tokių duomenų poreikis yra jaučiamas ir pradedame eiti teisinga linkme. Vis dėlto, reikėtų galvoti, kaip galima iš įvairių organizacijų, sričių duomenis rinkti automatizuotai, taip pat juos padaryti prieinamais visiems. Bet kokie strateginiai sprendimai įvairiu lygiu ilgainiui neišvengiamai bus priimami vadovaujantis surinktais duomenimis – ar tai darytų duomenų analitikas, ar dirbtinis intelektas. Tą galime matyti jau kitose srityse, pavyzdžiui, verslo marketinge ir komunikacijoje, kur bet koks sprendimas dažniausiai priimamas tik ištyrus poreikius. 

Kompiuterija, internetas ir infrastruktūra. Šias kelias sritis sujungėme į vieną bendrą, kaip galinčias turėti vieningą įtaką kultūros sektoriui. Tai – kvantiniai ir didelio našumo kompiuterinės operacijos, taip pat įrenginius sujungiančios technologijos, naujos kartos internetas ir tam pritaikyta infrastruktūra. Visa tai leidžia greičiau ir didesnėmis apimtimis apdoroti didelius duomenų kiekius, juos perduoti ir jas manipuliuoti. Tai susiję ir su kultūra: vis didėjančios kokybės nuotraukos, vaizdo įrašai ir kitas turinys reikalauja ir daugiau resursų, o vartotojai kuo toliau tuo labiau bus nelinkę susidurti su apribojimais, nulemtais nepakankamu technologiniu išsivystymu. Kitaip tariant, viena sekundė, laukiant kol „užsikraus“ filmas telefone ar internetinė meno platforma, gali tapti lemiama. Tam turi ruoštis ir į šias naujas technologijas investuoti ir kultūros organizacijos. Ne, superkomiuterio įsigyti nereikės, tačiau ir naudojimasis jau sukurtomis galimybėmis kainuoja.

Skaitmeninės platformos. Į šią technologiją galime žvelgti iš kelių perspektyvų. Viena iš jų – platformos, leidžiančios kaupti duomenis (debesija). Kita – platesnio požiūrio – virtualūs pasauliai, leidžiantys sujungti skirtingas realybes, galintys sužaidybinti kultūrinės patirties procesus ar eksperimentuoti su realiais produktas skaitmeninėje plotmėje. Galime į tai žvelgti ir dar plačiau, suprasdami skaitmeninę platformą, kaip virtualų kultūros organizacijos variantą, tokių organizacijų virtualius tinklus. 

Virtuali ir papildyta realybė. Jos taikymo galimybės apima ne tik organizacinius, bet ir kultūros turinio aspektus, todėl neabejotinai jau ir dabar daro stiprią įtaką kultūrai ir menui, ypač dabar. Vis dėlto, Lietuvoje ši sritis akivaizdžiai tik vystymosi pradžios stadijoje. Tik dabar, susirūpinta platesniu turinio skaitmenizavimu, jo pateikimo virtualioje erdvėje kokybe. Kartu tik pastaraisiais metais kūrėjai pradėjo eksperimentuoti su virtualios technologijos galimybėmis kūrybinėje veikloje. Natūralu, tam reikia nemažai išteklių, glaudaus bendradarbiavimo su technologijų įmonėmis ar mokslo centrais. Tam, žinoma, reikia investicijų ir kantrybės. Inovacijos šioje srityje, tikriausiai, greičiausiai pradės skverbtis į kultūros sektorių ir tam reikia būti pasiruošus.

Puikiai žinome iš paplitusios praktikos, kad net paprasčiausių IT sprendimų diegimas pareikalauja didelių finansinių išteklių.

Technologinis pasirengimas ir investicijos

Ataskaitoje pristatomo tyrimo duomenimis, 35% Europos įmonių teigia, kad jų technologiniai pajėgumai trukdo pasinaudoti išvystytų skaitmeninių technologijų suteikiamomis naudomis. bendrai žiūrint, kultūros sektoriuje naujųjų technologijų naudojimas įprastai atsilieka nuo kitų sektorių, todėl galime numanyti, kad technologinės kliūtys čia yra dar didesnės.

Puikiai žinome iš paplitusios praktikos, kad net paprasčiausių IT sprendimų diegimas pareikalauja didelių finansinių išteklių. Sektoriui, kuris didžiąja dalimi laikosi iš valstybinės paramos, yra itin sudėtinga plėtoti technologines inovacijas. Todėl šią problematiką reikia aptarti įvairiais lygmenimis, ieškant būtų užtikrinti tvarų sektoriaus prisitaikymą prie skaitmeninio amžiaus. 

Taip pat svarbu, kad vykstant skaitmeninei transformacijai kultūros sektoriuje, būtų sudaromos kuo vienodesnės sąlygos įvairioms kultūros sritims bei valstybinėms ir nevalstybinėms įstaigoms. Europos komisijai pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad ši transformacija yra susijusi ir su geresnių demokratinių procesų užtikrinimu. Todėl nevienodų sąlygų sudarymas tam tikrus kultūros sektorius ar jo dalyvius galėtų palikti „buvusiame amžiuje“ ir suardyti demokratinius lygybės principus.

Ši tema ypač jauti kalbant apie kultūros valstybinio, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus balansą: kylančios diskusijos, net tam tikras susipriešinimas kultūros lauke nukreipia dėmesį nuo tikrosios problemos ir tikslo – viso sektoriaus greitesnės pažangos. 

  • 1
    Share
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments