Teatras „Menas“ kūrėjus kviečia išsiveržti iš koronaviruso informacinio lauko

Globalios, su COVID-19 siejamos aktualijos, paliko nuošalyje visa kita: buvusius, vykusius ar prasidėjusius prieš karantiną, esamus įvykius, kurie nėra susiję su virusu. Pasaulinė pandemija akivaizdžiai sumažino esamą informacinės regos lauką – gaunama vis mažiau bendresnės, skirtingos žinias apimančios informacijos.

Panevėžio teatras „Menas“ į šių dienų skaudulius bandys pažvelgti plačiai atmerktomis akimis ir, pasitelkdami vakarų šalyse itin populiarų meninio tyrimo modelį, kelti klausimus apie tai, kas liko pandemijos paraštėse. 

Teatre – ne vien spektakliai 

„Mes gyvename rūpesčių sklidinoje kasdienybėje ir nors kiekvienam individui jo rūpesčiai yra svarbiausi, gyvename vienoje Žemėje, visi esame sistemos sudedamoji dalis, todėl turime bent dalį atsakomybės prieš žmoniją, gyvūniją ir gamtą prisiimti kiekvienas. Tai padaryti nėra sudėtinga – tereikia į savo kasdienybę įterpti pasidomėjimą politika, socialinėmis problemomis, ekologinėmis katastrofomis, paieškoti gerų, sektinų pavyzdžių bandant surasti darną, teisingumą, gerovę – bent trumpam pastumti asmeninę buitį į šalį“, – sako vienas iš projekto sumanytojų, teatro vadovas Anupras Jucius. 

„ROOM–19“ – unikalus meninis, kūrybinis ir edukacinis kultūrinis renginys, siekiantis palaikyti nepriklausomus menininkus bei kultūros puoselėjimą ekstremaliomis sąlygomis. Teatro vadovas pasakoja, jog toks pavadinimas kilo nuo dar praėjusiais metais prasidėjusios SARS-COV-2 epidemijos, sukeliančios COVID-19 ligą bei būtinybės saviizoliuotis namuose karantino metu. Be to, atkreipia dėmesį, ir pats teatras yra įsikūręs Vasario 16-osios g. 19. 

„Pavadinimas apima vienutę, celę, kurioje individualiai ar grupelėmis žmonės leido laiką, domėjosi, mąstė, galbūt užsiėmė savišvieta ar net kūryba, teatro adresą ir pažymi metus, kuriais prasidėjo virsmas“, – paaiškina A. Jucius. 

Projekto dalyviai yra kviečiami kurti ir reflektuoti aktualiais politiniais, socialiniais, humanitariniais klausimais, kurie šiuo metu lieka COVID-19 šešėlyje, panaudojant skirtingas menines išraiškas. Tokiu būdu bus siekiama praplėsti bei paįvairinti Panevėžio miesto kultūrinį lauką, pagerinti menininkų ne tik emocinę, bet ir finansinę gerovę. 

A. Jucius sako, jog projektas bus trumpas, itin koncentruotas, bet paliesiantis bent kelias aktualias temas, o galbūt netgi taps savotišku tramplinu aktualioms diskusijoms ar panašiems projektams ateityje. „Norime vis labiau atverti teatrą „Menas“, suteikti galimybes pasirodyti kūrėjams ir praturtinti mus bei žiūrovą savo talentu, idėjomis. Teatre neturi būti vien spektakliai: jis turi būti gyvas, skirtingų meno sričių kupinas organizmas, užuovėja įvairią patirtį ir nuomonę turintiems žmonėms“, – patikina. 

Kultūra – vaistai nuo pandemijos padarinių 

Karantino metu nukentėjo didelė dalis kūrėjų ir kultūros įstaigų – ne išimtis ir teatras „Menas“. Dėl šalyje paskelbtų suvaržymų teatras prarado nemažai žiūrovų, todėl šis projektas – atspirties taškas, siekiant juos iš naujo prisijaukinti, susigrąžinti. 

Teatro vadovas sako, jog šiuo metu teatras gyvena išlikimo paieškose: „Yra tam tikri amortizuojantys finansiniai mechanizmai, tačiau tai – gana laikina, o ilgalaikėje perspektyvoje, manau, jog laukia dar nemažai sunkumų. Nors galvojame apie sezono pradžią, tačiau nenuspėjamai ir neorganizuotai keičiantis nurodymams, negalime visko suplanuoti, todėl bandome būti lankstūs, stengiamės išlaikyti žiūrovą, užsiimame įvairiomis auditorijai nemokamai prieinamomis veiklomis ir tikimės, galbūt ir būsiu naivus, jog vėliau tie patys žmonės mus palaikys.“

Vis daugiau ir daugiau menininkų jau dabar savo darbuose analizuoja koronaviruso poveikį žmonėms bei juos supančiai aplinkai ir yra tikėtina, jog šį tendencija ateityje tik augs. 

Net Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja atsakingiems valstybių vadovams atkreipti dėmesį į žmogaus psichologinę būklę, nuovargio lygį, išaugusių depresijos kamuojamų žmonių skaičių. Tendencingas žmonijos psichologinės sveikatos blogėjimas buvo tiesiogiai įtakotas dėl pasikeitusio gyvenimo ritmo bei išgyvenamos baimės dėl visame pasaulyje kilusios sunkiai valdomos pandemijos. 

Projekto rengėjai įsitikinę: kultūra ir vieši renginiai, kurių metu yra vadovaujamasi nustatytomis rekomendacijomis, yra svarbi žmogaus savigarbos ir kolektyvinės gerovės, vidinės ramybės dalis. Projekto autoriai tikisi, jog intensyvus, plataus meninio spektro bei pristatymo galimybių kultūrinis projektas bus patraukli alternatyva uždariems, riboto žiūrovų skaičiaus renginiams.

Kas, jeigu ne virusas? 

Pasak teatro meno vadovės Monikos Klimaitės, projekto vykdymo metu teatras improvizuotomis kūrybinėmis įsčiomis taps įvairių sričių menininkams iš visos Lietuvos – į savo erdves organizatoriai žada priimti šokio, dailės, scenografijos, architektūros, teatro, kino, muzikos ir kitų meno sričių profesionalus. 

Laimė kurti teatre ir savo kūrybinį potencialą viešai parodyti miesto gyventojams bei svečiams nusišypsos 12 komisijos atrinktų  įvairių sričių menininkų. „Kūrybinė projekto tema arba kitaip tema, kuri turėtų vienyti kūrėjų darbus, yra tai, kas lieka už COVID-19 matymo ir mąstymo lauko“, – atkreipia dėmesį M. Klimaitė. 

Anot meno vadovės, projekto vizija kilo dar tada, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, tad didžiausias projekto dėmesys yra skirtas vienam objektui – pasaulį užvaldžiusiai koronavirusinei pandemijai. M. Klimaitė sako, jog norėjosi sukurti tokį teminį lauką, kuris leistų atitrūkti nuo taip plačiai eskaluojamos temos ir plačiai atvertų akis bei padėtų suvokti, jog pasaulyje egzistuoja ir kitos, ne vien su pandemija susijusios, realijos, kurių nedera ignoruoti. 

Taip pirminę idėją organiškai papildė kvietimas kūrėjams atlikti meninį tyrimą pasirinkta tema. Pavyzdžiui, kelti klausimus apie Brazilijos politiką visuomenės atžvilgiu, diskutuoti apie Izraelio – Palestinos arba Honkongo aneksijas, įvairias konspiracijos teorijas, ne vieną lietuvį palietusį Jungtinės Karalystės „Brexit“, Baltarusijos gyventojų pasipriešinimą sistemai, Švedijos senelių namų ar Nyderlandų šermuonėlių ūkių situacijas, o taip pat – medžioklės Lietuvoje įstatymų pataisas ar „Fuck the police“ šūksnius laidantį Lietuvos jaunimą. 

„Gyvename įdomiame laikotarpyje ir tai sakau suvokdamas katastrofines viso to pasekmes bei liūdėdamas dėl viruso nusineštų gyvybių. Tai laikas, kuomet nemaža dalis niekšiškos visuomenės, valdančiųjų struktūrų parodė savo tikruosius veidus ir žmonės galėjo susipažinti su tam tikrų asmenų neįgalumu eiti užimamas pareigas. Amerikoje protestai tęsiasi nuo gegužės, Honkongas buvo aneksuotas, Baltarusija šio metu kenčia, bet ja be galo tikiu. Galbūt esu naivus, bet norisi linkėti teisingumo, demokratijos ir kad nenustotų siekti, taikiai kovoti, net jeigu ir šis taikus protestas jau pareikalavo ir dar nemažiau pareikalaus ateityje“, – neslepia susirūpinimo teatro vadovas.

Pasak meno vadovės, nė vienas pasirodymas nebus neaptartas – planuojama po kiekvieno iš jų žiūrovus įtraukti į aktyvią diskusiją su savo sričių profesionalais: psichologais, politologais, sociologais ir panašiai. Tokiu būdu bus siekiama reflektuoti ir mokslinėmis žiniomis papildyti menininko pasirinktos temos rezultatą, gilintis į temos aktualumą, jos objektyvumą ir skatinti kritinį mąstymą. 

„Visi darbai bus kuriami ir pristatomi taip, kad galėtų funkcionuoti net ir karantino metu. Tam įgyvendinti bus ieškomos naujos formos ir pateikimai“, – sako M. Klimaitė. 

Pasirodymai bus pristatomi saugumo reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis – lauke arba transliuojant virtualioje erdvėje. „Nors užtikriname visas įmanomas saugos priemones teatre, žiūrovams gali būti nejauku lankytis renginiuose vykstančiuose uždarose patalpose, tad bandome keisti formatą: einame į gatves, kiemus, skverus“, – antrina A. Jucius. 

Renginyje kviečiami dalyvauti visi nepriklausomi profesionalūs menininkai. Registruotis galima iki rugsėjo 15 dienos, anketą rasite ČIA

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, visi renginiai – nemokami.