Tarp „Druskomanijos“ pirmų kartų – po 30 metų sugrįžęs festivalio žurnalas

„Druskomanijos“ žurnalas. © Organizatorių nuotr.

Kaip gimė kūrinys oro balionui ir kokie išradingi buvo bilietai-sumuštiniai? Kokie jausmai karantino metu apima prisimenant vakarėlius? Kas vyko „Druskomanijos“ festivalių ir balių užkulisiuose? Apie tai ir dar daugiau rašo naujasis šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“ žurnalas.

Pasakojama ir apie iš koncertų salių išlaisvintus skambesius, džiazuojantį jaunimą, šiuolaikinę choro muziką ir pirmajį filmą apie festivalį.

„Druskomanijos“ žurnalas

Šviežia energija, kokybe ir intriguojančiu turiniu sproginėjantis leidinys atgaivina prieš 30 metų gyvavusią tradiciją: 1987–1990 m. buvo leidžiamas Jaunimo kamerinės muzikos dienų („Druskomanijos“ ištakų) leidinys „Jauna muzika“. Vakar Vilniaus kavinėse ir baruose pradėtas nemokamai platinti žurnalas gimė iš noro sukurti kokybišką leidinį apie muziką, atspindintį festivalio dvasią ir kryptį.

Žurnalo autoriai – žinomi Lietuvos muzikologai, žurnalistai, tinklaraštininkai, atlikėjai. Skirtingose sferose veikiančių profesionalų tekstai susijungė į temiškai įvairų, jaunatvišką ir stilingą leidinį, kuriame šalia jau minėtų temų pasakojama ir apie iš koncertų salių išlaisvintus skambesius, džiazuojantį jaunimą, šiuolaikinę choro muziką ir pirmajį filmą apie festivalį „Druskomanija“.

P. Nalivaikaitė ir J. Pranulytė. © Emilija Vin

Žurnalo pradžioje, prieš visus tekstus, savo pirmais kartais ir asmeninėmis patirtimis dalinasi festivalio vadovė Juta Pranulytė ir žurnalo redaktorė Paulina Sofija Nalivaikaitė. Pirmosios „Druskomanijos“, mąstymą pakeitusios patirtys, muzikos pamokos, koncertai, žurnale aptariami pirmi kartai ir kokiais pirmais kartais apdovanojo karantinas – viena kitos klausinėjo dvi „Druskomanijos“ komandos narės.

„Druskomanijos“ pirmi kartai, arba Fantazijos vakarėlis“ – tai muzikologo ir kompozitoriaus Lino Paulauskio keturios mikroistorijos apie festivalyje (ir seniai, ir nelabai) vykusius pirmus kartus. Koks buvo sukurtas įspūdingiausias sumuštinis-bilietas į koncertą? Kokią dainą uždainavo jauni kompozitoriai ir muzikologai, per liūtį važiuodami geltonu PAZ autobusu? Kodėl Druskininkuose buvo „karantinuota“ gatvė ir kaip gimė kūrinys oro balionui? Intriguojančią „Druskomanijos“ pirmų kartų kolekciją autentiškais pasakojimais atskleidžia L. Paulauskis. 

„Druskomanijos“ žurnalas. © Organizatorių nuotr.

„Druskomaniją“ galima vadinti festivaliu, apie kurį rašomo knygos ir kuriami filmai. Šiemet „Skalvijoje“ festivalio metu įvyks Gintaro Sodeikos filmo „Steamboat“ premjera. Šiuose „video dienoraščiuose“ ilgametis festivalių liudininkas, kompozitorius G. Sodeika praskleidžia „Druskomanijos“ fenomeno šydą. Kaip, kodėl, kada filmas gimė, „Druskomanijos“ patirtys, pamokos, kuriozai ir… festivalio ezoterika – apie tai tekste „Ekspedicija į nepažintąją žemę“ ištikimas festivalio lankytojas pasakojo žurnalo redaktorei P. S. Nalivaikaitei.

Žurnalistas Ugnius Babinskas tekste „Iš koncertų salių išlaisvinti skambesiai: gamtos objektai, miestų erdvės ir kalėjimų salės“ pasakoja apie įvietintos muzikos praktikas. Nuo Ludovico Einaudi grojimo ant ledo luito Arkties vandenyne iki Donato Katkaus dirigavimo ekskavatoriams, nuo garsinių patyrimų buvusiame Vilniaus gete iki muzikavimo kalėjimuose – tekste atveriamos netikėčiausios muzikinės patirtys konkrečioms erdvėms.

Daina Dubauskaitė. © Lukas Mykolaitis

„Viskas turėjo būti kitaip!“ apgailestauja naktinio gyvenimo tinklaraštininkė Daina Dubauskaitė. Šis žurnalo tekstas ypatingas tuo, kad pirminė jo idėja apsivertė užklupus karantinui. Kaip apie naktinį gyvenimą rašyti, kai jis nebevyksta? Nostalgija jaunystės prisiminimams ir apmaudus praradimo jausmas persmelkęs D. Dubauskaitės tekstą. „Jei šis tekstas išvys dienos šviesą, vadinasi, viskas gerai. Vėl taip“, – rašo autorė straipsnio pabaigoje. Viskas geriau. Tik ar kada nors viskas vėl bus visiškai taip, o ne kitaip?..

Muzikos žurnalistas Vitalijus Gailius neria į daugiasluoksnį jaunosios kartos džiazavimą. „Atvira ir eksperimentuojanti jaunoji (ne)džiazo karta“ pasakoja apie lietuviškos džiazo tradicijos (ne)tąsą, naujuosius combo – džiazas + elektronika / klasika / rokas /kt., jaunųjų džiazistų aktyvumą socialiniuose tinkluose ir patirtis užsienyje. „Koks gi Lietuvos džiazo jaunimas – ar sokratiškai linkęs į prabangą ir negerbiantis vyresniųjų, ar paaugliškai maištingas, o galbūt rafinuotas ir perdėm solidus?“, klausia V. Gailius. Visi atsakymai – jo tekste.

Sheep Got Waxed. © Rytis Šeškaitis

Feministinį pasakojimą pateikia pianistė Marta Finkelštein. Jos tekste „Tūkstantis ir šeši feminizmai“ atsiskleidžia „feminizmo“ sąvokos fragmentacija, konkrečiomis istorijomis iliustruotas moterų kelias link lyčių lygybės („Turiu gimdą ir turiu smegenis – ir abi jos veikia!“, – Pat Schroeder) ir moterų padėtis akademinės muzikos pasaulyje. Taip pat straipsnyje M. Finkelštein trumpai pristato savo kuruojamą ir „Druskomanijoje“ skambėsiantį projektą „Nymphology“, kuriame trys kompoitorės ir trys atlikėjos skleis savo skirtingus moteriškus pasakojimus.

„Norma nenukrypti nuo normos: koks tas lietuviškos chorinės muzikos šiuolaikiškumas?“, klausia muzikologė Rasa Murauskaitė. Straipsnyje autorė žvalgosi po šiandienos choro muzikos praktikas Lietuvoje. Veržlūs impulsai, inovatyvūs projektai ir konservatyvus tradicionalizmas – visa tai sudaro lietuvių choro muzikos lauką, kurio būdingus pavyzdžius ir aptaria R. Murauskaitė.

„Druskomanijos“ žurnalas. © Organizatorių nuotr.

„Druskomanijos“ žurnalo ieškokite Vilniuje: kavinėse „16i“, „Strange Love“, „RoseHip Vegan Bistro“, baruose „Elektrit“, „Dėvėti“, „Špunka“ (Etmonų g.), „Bukowski“, „Jamaika“, „Čingis“, ŠMC „Vėjai“, lauko bibliotekėlėse Lazdynų Pelėdos skvere ir prie Antakalnio g. 22 bei kitose vietose.

  • 204
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments