Laikas namuose – puiki proga atrasti ar geriau susipažinti su šiuolaikine ir populiariąja mūsų šalies kompozitorių muzika, jos stiliais bei ryškiausiais kūriniais. Lietuvos muzikos informacijos centras ragina įsijungti jų grotuvą ir klausytis muzikos rinktinių bei teminių grojaraščių.
Dabartinė kultūros terpė dažnai orientuota į trumpalaikį dėmesį ir lengvai pasiekiamą malonumą, todėl vis vertingesni tampa tokie kūrybiniai aktai, kuriais siekiama gelmės ir daugiaprasmiškumo.
Neilas Luckas
Puslapyje mic.lt šiuo metu galima rasti ir nemokamai klausytis 4 albumų ir tiek pat teminių grojaraščių. Grotuve pristatomi sklaidos ir skatinimo serijų „Note Lithuania“ ir „Zoom In“, šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“ jubiliejui skirti albumai. Teminiuose grojaraščiuose „Avangardo pamokos“, „Minimalizmo kraštovaizdžiai“ ir „Eksperimentų trajektorijos“ turėsite galimybę patyrinėti lietuvių muziką, jos tendencijas ir kryptis nuo XX a. 7-ojo deš. iki XXI a. pradžios. Naujausiame grojaraštyje „Alter ego: tie patys kompozitoriai skirtingos muzikos pasauliuose“ – akademinės muzikos autoriai, kurie kartu yra aktyvūs ir kitose scenose.
„Note Lithuania“ – nuolat kintanti plačiosios muzikos serija
Grotuve pristatomi du sklaidos ir skatinimo serijos „Note Lithuania“ albumai: „Folk / World 2018“ ir „Experimental / Electronic 2019“. Serija skirta lietuvių kuriamai populiariajai muzikai, alternatyvai, rokui, elektronikai, džiazui, (post)moderniam folklorui ir world kūrybai. Kiekvienais metais orientuojamasi į skirtingus muzikos žanrus.
Albume „Note Lithuania: Folk / World 2018“ išgirsite kūrinius, kuriuose lietuviškas folkloras jungiasi su elektronine muzika, džiazu, chorine faktūra. Savitai autentišką liaudies muziką perteikia grupės „Ugniavijas“, „Rana“, „OKATA“, „Uprising Tree“, „Merope“ ir kitos. Skamba multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio su Šv. Kristoforo orkestru, dainininkės ir kanklininkės Agotos Zdanavičiūtės, teatro ir kino aktoriaus, bardo Giedriaus Arbačiausko, kompozitorės Jutos Pranulytės bei kitų autorių kūriniai, kurių – iš viso 19.
Kūrinius rinktinei atrinko dr. Austė Nakienė, Dovydas Bluvšteinas, Žilvinas Švarplys, Abrahamas Brody ir Linas Paulauskis. „Stengėmes pristatyti naujus atlikėjus, nes apykaita šioje scenoje Lietuvoje yra labai maža, o pati scena turi daug klišių. Ieškojome naujų vėjų ir taip įsileidome net ir amerikietį Abrahamą Brody“, – pasakojo komisijos narys Dovydas Bluvšteinas.
Kitame šios serijos albume „Note Lithuania: Experimental / Electronic 2019“ – dėmesys Lietuvos eksperimentinės ir postindustrinės elektronikos scenai. Pristatomi 13 autorių – „Skeldos“, Daina Dieva, „Vėlių namai“, „Fume“, „NULIS:S:S:S“, „Tiese“, Patris Židelevičius, „Raguvos“, „avidja/devita“, „Distorted Noise Architect“, „Nortas“, „Unit 7“ ir Lietuvoje reziduojančio prancūzo Phil Von – kūriniai.
„Į rinktinę patekę kūriniai, mano nuomone, neša žinią, jog nacionaliniame lietuvių charakteryje užkoduota baimė rizikuoti ir eksperimentuoti nyksta – drąsiai ieškoma naujų formų, garsų, pateikimo, istorijos. Tikiu, rinktinė ne tik paskleis žinią apie talentingus Lietuvos kūrėjus užsienyje, bet ir vietos klausytojas bei radijo stotys atras dėmesio vertų vardų“, – įspūdžiais dalinasi viena iš kūrinius atrinkusios komisijos narių, „LRT Opus“ radijo laidų vedėja ir muzikos redaktorė Inga Ramoškaitė. Kūrinius į albumą atrinko: Ugnius Liogė, Jurij Dobriakov, Justinas Mikulskis, Inga Ramoškaitė ir Nerijus Damaševičius.
„Zoom In“ serijos albumuose, leidžiamuose nuo 2002 metų, pristatoma naujausia Lietuvos kompozitorių muzika. Ji – skirtingų žanrų ir apimties, parašyta įvairioms instrumentų sudėtims, o ir patys kompozitoriai atstovauja skirtingoms kūrėjų kartoms. Į tryliktąjį rinkinį pateko kūriniai, kurių premjeros nuskambėjo 2018 metais.
Albumas supažindina su šešiais kompozitoriais, kurie kaip profesionalai ėmė reikštis Lietuvai jau atkūrus nepriklausomybę. „Dabartinė kultūros terpė dažnai orientuota į trumpalaikį dėmesį ir lengvai pasiekiamą malonumą, todėl vis vertingesni tampa tokie kūrybiniai aktai, kuriais siekiama gelmės ir daugiaprasmiškumo“, – apie rinktinę rašo britų šiuolaikinės muzikos kritikas Neilas Luckas.
Pasak jo, Egidija Medekšaitė kompozicijoje „Sattva“ į vieną technoninę visumą jungia akordeono garsus ir elektroniką. Godos Marijos Gužauskaitės „Perseidai“ pagrįsti banguojančiu kvėpavimu: garsas nesustodamas juda ir, priartėjęs prie sąlyginio horizonto, kaskart nuo jo nutolsta. Kūrinio idėja gimė stebint Perseidų meteorų lietų, kurį sukelia kadaise susiformavusios kosminės dulkės, patenkančios į Žemės atmosferą ir joje sudegančios. Tam tikrą orbitą brėžia ir Ramūno Motiekaičio „Katabasis“, tačiau čia archetipinis nuolydis – tai ne tiek nevaldomas krytis, kiek nuolatinė krypties paieška.
Alberto Navicko muzika kartais vadinama „tykiai melancholiška“. Tai beveik apčiuopiamai galima pajusti klausantis jo „Vakarų saulėtekio“, kur ištaigingame ir visomis spalvomis tviskančiame garso debesyje pasigirdęs neįtikėtinai grynas Eglės Sirvydytės vokalas veda nušvitimo link. Rūta Vitkauskaitė savo kompozicijoje perkusijai ir simfoniniam orkestrui „Chrysalis“ tarsi mėgina išlukštenti instrumentų kolektyvinės pasąmonės gelmėse glūdinčius fantastiškus nežemiškos kilmės garsus. Žibuoklės Martinaitytės „Millefleur“ mėginama ieškoti prasmių, vibruojančių „kiekviename šios visatos atome“: klausytojams tarsi siūloma prisiliesti prie smulkiausių trapaus ir plonyčio pirmapradžio muzikinio peizažo detalyčių.
Teminiai grojaraščiai „Avangardo pamokos“, „Minimalizmo kraštovaizdžiai“ ir „Eksperimentų trajektorijos“ įdomūs tuo, kad apžvelgia itin platų šiuolaikinės muzikos paveikslą ir kompozitorių kūrybą nuo praeito amžiaus antros pusės. Šalia pateikti išsamūs tekstai leidžia giliau susipažinti su kompozicinėmis priemonėmis, technikomis, tendencijomis ir žanrais.
„Avangardo pamokose“ pristatoma daugiausia XX a. 7–8-ojo deš. eksploratyvios kūrybos retrospektyva, žvalganti tuo metu į privačius avangardinių komponavimo technikų „kursus“ įsitraukusių kompozitorių muziką. Neriant į šiuos garsynus mąstymą vertėtų nukreipti į istorinės, netgi socialinės muzikos klausymą, kūrybinius, kompozicinius, estetinius ar idėjinius taškus kuriam laikui nukeliant į paralelinę užribio liniją.
„Minimalizmo kraštovaizdžiai“ išryškina dvi pagrindines minimalizmo skambesio, stiliaus bei estetikos kryptis: eufonišką gamtinį, įkvepiantį „bio-“ ir „eko-“ nostalgiją bei šiurkštų industrinį, provokuojantį „urban-“ ir „techno-“ agresiją. Grojaraštyje pristatoma apie XX a. 9-ojo deš. vykusių pirmųjų lietuviškojo minimalizmo manifestacijų ir metamorfozių retrospektyva. „Nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios dalis jaunesniųjų kompozitorių mėgino daugiau ar mažiau redukuoti muzikinę medžiagą. Šio reiškinio priežasčių reikėtų ieškoti ne tik muzikoje, bet ir bendresnėje to laikotarpio meno tendencijoje į asketiškesnę ekspresiją – galbūt tai buvo savotiška reakcija į sovietinį „barokiškumą“, – apie minimalizmą lietuvių muzikoje rašo Šarūnas Nakas.
„Eksperimentų trajektorijų“ niša skirta akademinių kompozitorių elektroakustinės muzikos evoliucijai nuo XX a. 8-ojo deš. pab. iki XXI a. pr. ir su ja susijusiai kūrybai. Greta trumpos elektroakustinės muzikos istorijos čia pristatomi „instrumentinio teatro“ žanro ar jam artimų elektroakustinių kompozicijų ir performansų pavyzdžiai. Tokios rūšies kūrybos antplūdį XX a. 9-ojo deš. antroje pusėje, be abejo, paskatino tai, kad tik tuo metu Lietuvoje išnyko paskutiniai meninės raiškos suvaržymai ar tabu. Tiems provokatyviems muzikos performansams buvo pasitelkiamas teatralizuotas veiksmas ir publikos įtraukimas į jį, nestokojama paradokso, absurdo ir grotesko bruožų.
Viename iš naujausių teminių grojaraščių „Alter ego: tie patys kompozitoriai skirtingos muzikos pasauliuose“, kaip sufleruoja ir pats pavadinimas, galime susipažinti su akademinės muzikos kompozicijos išsilavinimą įgijusiais ar jo tebesiekiančiais autoriais, kurie kartu yra aktyvūs ir kitose scenose – tokiose kaip roko muzika, džiazas, klubinė elektronika, laisvoji improvizacija, liaudies ir world muzika.
Grojaraštyje pristatomi 14 kompozitorių ir jų alter ego. Tarp jų galime rasti Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ vadovą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Vaclovą Augustiną, kurio kūrybinėje veikloje sudera sakralios chorinės kompozicijos ir ekstravagantiškos roko grupės „Antis“ muzika. Kitas pavyzdys – jaunosios kartos atstovė Monika Zinkevičiūtė. Su orkestrinės muzikos kūryba jungiasi elektroninė muzika, klubų scenos ir vis ryškėjantis šioje srityje jos sceninis slapyvardis – Monikaze.
Be jau minėtų kūrėjų, grojaraštyje rasite skirtingus Giedriaus Kuprevičiaus, Antano Jasenkos, Algirdo Klovos, Lino Rimšos, Tomo Kutavičiaus, Mariaus Salyno, Ramintos Naujanytės–Bjelles, Boženos Čiurlionienės („The Skys“), Ievos Marijos Baranauskaitė („In Albedo“), Beatos Juchnevič („Deliriance“), Andriaus Šiurio („Delasferos“) ir Gailės Griciūtės („Weld Mignon“) muzikinius portretus.
Šio grojaraščio turinys atitinka 2014 m. išleistą CD rinkinį „30 Druskomanijos akimirkų“. Albumas buvo sumanytas kaip seniausio Lietuvoje rengiamo (nuo 1985 m., kasmet gegužės mėnesį) šiuolaikinės muzikos festivalio audiometraštis. Laikui bėgant, keitėsi jo pavadinimai – „Jaunimo kamerinės muzikos dienos“, „Jauna muzika“ bei „Druskomanija“ – būtent taip jau 20 metų yra žinomas šis festivalis. Visi pavadinimai savaip atspindi jaunatvišką festivalio prigimtį, nes jį rengia jaunieji Lietuvos muzikai – kompozitoriai, muzikologai, atlikėjai, muzikos renginių organizatoriai; tai visuomet buvo ir tebėra debiutuojančiųjų kartų estafetė, krūrybinė laboratorija ir mokykla.
Tad, nors festivalyje yra skambėjusi įvairių kartų kompozitorių kūryba, atrenkant kūrinius šiam rinkiniui buvo siekta įtraukti tuos lietuvių autorius, kurie priklausė jaunajai kartai tuo laiku, tuos jų kūrinius, kurie buvo svarbūs jų kūrybinėse biografijose bei pasirodė įsimintini festivalio momentai. Didesnė dalis čia pateikiamų, festivalyje skambėjusių kūrinių įrašų buvo padaryta kitu metu ir kitose vietose, nes pačiame festivalyje daugiau įrašų pradėta daryti jau dviem paskutiniaisiais dešimtmečiais.
