Suprasti pasikeitusius vartotojų įpročius internete

© John Schnobrich / Unsplash

Kultūros organizacijos ir menininkai, siekdami išlaikyti savo auditoriją besikeičiant jos vartojimo įpročiams pandemijos metu ir po to, turi galvoti ne tik, kokį turinį perkelti į skaitmeninę erdvę, bet kartu išsiaiškinti naujus poreikius bei stebėti besiformuojančias tendencijas.

85% apklaustųjų teigia, kad pirmosios pandemijos bangos metu apskritai pradėjo daugiau vartoti turinio – ir skaitmeninio, ir tradicinio.

„Global Web Index“

Primoji koronaviruso banga mums jau leidžia prognozuoti, kaip elgsis auditorija, prasidėjus antrajai bangai ir karantinams, jei tokie bus. Be to galima daryti ir tam tikras išvadas apie besikeičiančią vartotojų elgseną skaitmeninėje plotmėje. 

Štai, šių metų balandį paskelbtoje „Global Web Index“ ataskaitoje pristatoma, kaip nuo pandemijos pradžios pasikeitė skaitmeninio vartojimo įpročiai, kokios turinio pateikimo priemonės bei formos yra priimtiniausios, ar vartotojai už turinį internete yra nusiteikę mokėti ar ne. Ypač svarbu, kad šioje ataskaitoje duomenys lyginami tarp amžiaus grupių – Z (16–23 m.), Y (24–37 m.), X (38–56 m.) ir „kūdikių bumo“ („Baby Boomers“; 57–64 m.) kartų. Neretai pamirštame, kad ypač technologijų naudojimo srityje, skirtingų vartotojų amžiaus grupių įpročiai skiriasi kardinaliai ir į tai turėtume atsižvelgti, reaguodami į besikeičiančias aplinkybes.

Z karta. © Grzegorz Walczak / Unsplash

Kaip išaugo internetinių medijų vartojimas?

Kaip rodo tyrimas, 85% apklaustųjų teigia, kad pirmosios pandemijos bangos metu apskritai pradėjo daugiau vartoti turinio – ir skaitmeninio, ir tradicinio. Tai patvirtino net 90% Z ir Y kartos atstovų. 38% patvirtino, kad daugiau pradėjo žiūrėti antžeminę televiziją ir internetinius vaizdo klipus (pvz., YouTube), vos mažiau – 37% – internetinę televiziją ar internete transliuojamus filmus. Tačiau, jei palygintume, pagal amžiaus grupes, pastebėtume, kad įprastinės televizijos žiūrėjimas proporcingai didėjo atsižvelgiant į amžių: Y kartoje rodiklis išaugo tik 24%, kai tuo metu X kartoje – 45%, o „kūdikių bumo“ – 42%. 

Atvirkščia tendencija stebima, lyginant, kiek vartotojų pradėjo ar daugiau žiūrėjo internetinių vaizdo klipų. Tarp „kūdikių bumo“ kartos tai patvirtino 11% respondentų, X kartos – 35%, Y kartos – 44% ir Z kartos – net 51%. Tuo tarpu televizijos ir filmų internete žiūrėjimas labiausiai išaugo tarp tūkstantmečio (Z) kartos atstovų (41%), 38% – tarp Z ir X kartos atstovų ir mažiausiai – 21% – „kūdikių bumo“ kartoje.

Nors tradicinės televizijos žiūrėjimas ir išlieka viena populiariausių tendencijų, aiškiai galime matyti, kad tam tikrose amžiaus grupėse internete publikuojamas audiovizualinis turinys įgavo ryškesnę paklausą. Tai gali tapti svarbu kultūros organizacijoms ar menininkams, renkantis ne tik platformą, bet ir mediją, kuria norima komunikuoti su savo auditorija. Pavyzdžiui, pirmojo karantino metu viena mažiausiai išaugusių medijų – tinklalaidės. Vos 13% respondentų teigė, kad jų pradėjo klausytis daugiau: didžiausias procentas – X kartoje (20%), vos 4% – tarp „kūdikių bumo“ atstovų.

Stipriai išaugo ir muzikos transliacijų (music-streaming) paklausa: jų klausytis arba klausytis dažniau pradėjo 28% apklaustųjų. Beveik visose amžiaus grupėse ši dalis svyruoja nuo 28 iki 35 procentų, išskyrus „kūdikių bumo“ kartoje, kurioje rodiklis išaugo vos 12%.

Ne tiek, kiek galėtume tikėtis, išaugo tiesioginių vaizdo transliacijų (livestreams) žiūrėjimas. Tik 2 iš 10 respondentų teigė, kad jas pradėjo žiūrėti ar tai darė dažniau prasidėjus koronaviruso pandemijai. Pagal amžiaus grupes vartojimas išaugo: Z kartoje – 17%, Y kartoje – 30%, Z kartoje – 21%, „kūdikių bumo“ kartoje – 9%.

© Timothy Muza / Unsplash

Daugiau skaito internete, bet ne tik

Iš atlikto tyrimo galime pamatyti kaip pasikeitė skaitymo įpročiai. 29% apklaustųjų daugiau pradėjo skaityti spaudą internete. Tokia tendencija labiausiai būdinga 36% Y kartos ir 31% X kartos atstovų, šiek tiek mažiau – Z (21%) ir „kūdikių bumo“ (15%) kartų atstovams.

Palyginus, spausdintinės spaudos skaitymas išaugo mažiausiai iš visų medijų rūšių – tik 11%. Įdomu pastebėti, kad tarp skirtingų amžiaus grupių stipriai išsiskiria Y kartos atstovai (19%). Tuo tarpu knygas ir literatūrą daugiau skaityti pradėjo 19% respondentų. Šis rodiklis panašus visose amžiaus grupėse išskyrus „kūdikių bumo“ kartoje (tik 13 proc.).

Šie duomenys parodo ir bendrą, jau ne vienerius metus pastebimą tendenciją, kad internetinė žiniasklaida tampa pagrindiniu naujienų ir informacijos šaltiniu. Į tai atkreipdami dėmesį, kultūros sektorius turėtų apsvarstyti galimybes glaudžiau bendradarbiauti su įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis, publikuodami savo turinį skaitmeninėje erdvėje.

Pasirengę mokėti už turinį

Tyrimas taip pat atskleidė, kaip keitėsi vartotojų įpročiai virtualioje erdvėje, susiję su mokamo turinio vartojimu. Net 43% respondentų teigė, kad svarsto įsigyti mokamo turinio abonementą įvairiose internetinėse platformose. Natūralu, ši procentinė dalis mažėja nuo jauniausios iki vyriausios amžiaus grupės. Z kartoje tokią galimybę svarsto 57%, Y kartoje – 56%, X kartoje – 44%, o tarp „kūdikių bumo“ atstovų – tik 20%. 

Tai ypač gera žinia tiems kultūros ir meno turinio kūrėjams, kuriems dėl susidariusių karantino sąlygų vėl gali tekti atšaukti suplanuotus renginius ar stipriai riboti gyvų pasirodymų auditorijas. Taip pat ši tendencija parodo, kad ateityje skaitmeninio turinio publikavimą galima strateguoti kaip vieną iš papildomų pajamų šaltinių apskritai.

© Joshua Hanson / Unsplash

Naudinga kultūros laukui

Kadangi pandemijos laikotarpis sektoriui buvo ypač skausmingas auditorijos atžvilgiu, vienas iš siekių, pasirenkant tinkamas medijų formas, gali tapti kuo platesnis jų populiarumas ir naudojimas pasikeitusiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, organizacijai ar menininkui daug parankiau įgyvendinti projektus bendradarbiaujant su įprastos ar internetinės televizijos transliuotojais, internetinėmis žiniasklaidos priemonėmis, nei, sakykime, rengti tiesiogines turinio transliacijas ar įrašinėti tinklalaides.

Taip pat muzikos kūrėjams gera žinia ta, kad jie drąsiai gali ieškoti būdų ir formų išlaikyti savo auditoriją internete. Jų muzika bus klausoma ir už ją gerbėjai sutiks ir mokėti. 

Šiuo, mokamo turinio vartojimo, aspektu kaip minėta tendencijos yra pozityvios visose turinio srityse. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad daugiau jaunesnio amžiaus vartotojų labiau linkę susimokėti už vartojamą turinį. Todėl ypač eksperimentuojant šioje srityje, pirmiausiai, galima apmokestinti būtent šiai tikslinei auditorijai skirtus ir aktualius kultūros ir meno produktus.

Reikia nepamiršti ir iš kitos pusės rinką formuojančio veiksnio – turinio pasiūlos. Aktualus, įtraukiantis ir paveikus skaitmeninis kultūros ir meno produktas ras savo auditoriją, kad ir kokia forma jis bus sukurtas. Taip pat svarbi, žinoma, ir į tikslines auditorijas nukreipta komunikacija bei nuoseklus ir nuolatinis savo ištikimos auditorijos auginimas. 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikra auditorija gali pasižymėti kiek kitomis savybėmis ir elgsena, nei rodo bendrieji tyrimai ir apklausos. Todėl norint suprasti būtent jūsų auditorijos poreikius, visų pirmiausia reikia ją stebėti, eksperimentuoti, bendrauti. Tol, kol atrasite tiksliai tas priemones, kurios geriausiai atitiks jūsų klausytojų, žiūrovų ar skaitytojų lūkesčius. 

  • 1
    Share
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments