Spektaklyje „LILA“ – grįžimas prie teatro šaknų

Organizatorių nuotr.

Kovo 15 d. Vilniaus teatre „Lėlė“ (Arklių g. 5) vyks spektalio „LILA: Slaptas demiurgo žaidimas“ premjera. Žilvino Vingelio režisuojamas kūrinys – tai lėlių, šokio, operos ir šešėlių teatro žanrų samplaika.

Spektaklis, kaip ir pats pasaulis, nėra vienažanris. Kasdien regime tūkstančius komedijų, tragedijų, dramų, farsų bei satyrų ir visus šiuos žanrus kuriame patys.

Žilvinas Vingelis

Spektaklis tarsi alegorinis sapnas žiūrovams atvers pasaulio sutvėrimo klodus ir papasakos apie žmogų, žemę ir Dievą. Tačiau „Pradžios knyga“  − tai dalis pagrindinės siužeto linijos. Vaidinimo ašimi taps demiurgas, tarp tiesos ir klystkelių, atsitiktinumų ir paradoksų pasiklydęs veikėjas. Jo žaidimas tarp vidinio ir išorinio žmogaus pasaulių kels klausimą, kas vis dėlto yra realybė.

Režisierius ir scenarijaus autorius Žilvinas Vingelis:

„Pasiruošimas spektaklio premjerai, nepaisant nedidelių problemų, susijusias su logistika, yra gan kūrybiškas ir vitališkas. Iš chaoso į tvarką, iš tvarkos į chaosą – pastovioje dinamikoje, judėjime ir ieškojime. Ieškome pirmiausia, kas stebintų mus pačius.

Mane, kaip režisierių, įkvepia, kai komanda stengiasi nesekti išmintais keliais. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, kaip visada, yra kūrybiniai: žanrų samplaika, daugybė skirtingų menininkų bei savo srities profesionalų. Vis dėlto, visos jų kūrybinės jėgos turi susijungti viename spektaklyje. Bet visi šie iššūkiai, panašu, sprendžiasi gan sklandžiai.

Spektaklis, kaip ir pats pasaulis, nėra vienažanris. Kasdien regime tūkstančius komedijų, tragedijų, dramų, farsų bei satyrų ir visus šiuos žanrus kuriame patys. Be šio, aiškiai regimo ir mums įprasto lygmens, yra ir kitų, labiau nuo mūsų akių užsislėpusių temų. Apie jas geriausia kalbėti pritaikant archajiškus, prieš šimtus metų gimusius teatro žanrus, kaip antai, šešėlių teatras, lėlių teatras, opera ar šokis.

Mėgstu tirštą teatrą, kur temos nagrinėjamos drąsiai, nesilaikant įprastų teatrinių taisyklių, visą prasminį svorį paliekant vien dramaturgui. Šiame spektaklyje žanrų koliažu stengiamės grąžinti teatrą prie jo ištakose slypinčių šaknų, kurios dabar gali atrodyti gan šiuolaikiškai.

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments