Organizatorių nuotr.

Spalio 25 d. 18.30 val. „Menų spaustuvėje“ (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) įvyks teatro „Atviro ratas“ režisieriaus Gildo Aleksos spektaklio „Teroristas“ premjera. Spektaklis kuriamas remiantis rašytojo John Updike to paties pavadinimo romanu.

Kai bendravau su vienu prodiuseriu iš Izraelio, jis nustebo, kodėl mes turime tokią aršią nuomonę, jei neturime didelės musulmonų bendruomenės. Čia ir prasideda mūsų, kaip kultūros atstovų, misija.

Gildas Aleksa

Jau kelerius metus spaudoje pasirodantys straipsniai susilaukia ksenofobiškų reakcijų tiek iš įvairių piliečių, tiek iš politikų pasisakymų. Kaip tokia neapykantos kitam kupina reakcija atsiliepia jaunesnės kartos kasdieniuose veiksmuose?

Šį klausimą kelia John Updike romanas „Teroristas“, pasakojantis apie arabų kilmės paauglį Ahmadą skurdesniame JAV miestelyje. Išgyvenantis patyčias ir smurtą mokykloje, nesulaukęs paramos iš mamos arba mokytojų, Ahmadas gilinasi į islamo tikėjimą, kurio mokosi iš radikalių pažiūrų imamo (musulmonų šventiko). Šie mokymai turi baigtis „šventąja misija“ – Ahmadas sutinka susisprogdinti tunelyje, vedančiame į Niujorką.

Spektaklyje rodomas atpažįstamas kiekvienam paauglio gyvenimas ir sunkumai mokykloje yra neatsietas nuo laiko aktualijų – šiuolaikiniam jaunuoliui yra svarbu žinoti savo laiko problemas, nes bet kokios populistinės ar ksenofobiškos idėjos virsta paauglių bendravimo pamatu. Dažnai paaugliai kreipiasi pagalbos į religiją (spektaklyje vienaip ar kitaip aptariamos visos trys pagrindinės monoteistinės religijos), tačiau realus pasaulis ir medijos smarkiai atitolsta nuo religinių vertybių. Ir kai ieškantis paramos jaunas žmogus jos negauna niekur, mūsų laikais kyla klausimas – sprogdinti nelaimingą pasaulį, ar mėginti vis tiek jame ieškoti laimės.

Scenografiją spektakliui kūrė Renata Valčik, muziką – Jokūbas Tulaba. Vaidina Gabrielius Zapalskis, Judita Urnikytė ir Giedrius Kiela.

Spektaklio režisierius Gildas Aleksa:

Kad statysiu spektaklį remdamasis John Updike romanu „Teroristas“, žinojau įpusėjęs šią knygą skaityti. Tai vyko maždaug prieš dvejus metus. Mane patraukė abejingumo aplink vykstantiems teroristiniams išpuoliams tema. Ilgai galvojau, kaip iš labai literatūrinio ir iš stereotipų susidedančio kūrinio sukurti spektaklį, kuris atlieptų dabartinius žmones. Pavasarį pamėginome nerti į šią medžiagą ir ieškoti, per vasarą mintys susigulėjo, ir dabar neriame su tiksliu sumanymu, kuris arba pavyks, arba bus nušvilptas, bet tikrai nebus „saugus viduriukas“.

Didžiausias iššūkis, kaip minėjau, buvo pats romanas. Jo statyti tiesiogiai negalima – jau vien dėl socialinių aspektų šis romanas labai stereotipiškas: musulmonas – teroristas, juodaodis – suteneris, amerikietė – storulė, išminčius – žydas ir t. t. Prireikė nemažai laiko ištraukti iš šio romano tik tai, kas gali būti aktualu šiuolaikiniam žiūrovui (paradoksalu, kad tokia aktualia tema romanas buvo parašytas tokiu senoviniu požiūriu). Dabar į teatrinę kalbą išvertėme tai, kas man šiuo metu labiausiai opu – kodėl lietuviams taip rūpi terorizmas ir ko mes taip bijom? Juk su musulmonais susiduriame palyginus retai, o nuomonę apie juos turime labai aiškiai suformuotą. Tad tą nuomonės suformavimą ir imsim už ragų.

Auditorija, kaip ir visad mano spektakliuose, yra jaunas žmogus. Mano manymu, būtent jaunajai kartai teks „priprasti“ prie terorizmo, kaip teko ir man, gyvenant Izraelyje. Tada kyla esminis klausimas: kaip mūsų požiūris keis mūsų veiksmus? Juk suformuota nuomonė tiesiogiai susijusi su smurto išpuoliais. Visi pamename, kokia buvo reakcija, kai sužinojome apie pabėgėlius – musulmonus. Kai bendravau su vienu prodiuseriu iš Izraelio, jis nustebo, kodėl mes turime tokią aršią nuomonę, jei neturime didelės musulmonų bendruomenės. Ir štai čia ir prasideda mūsų, kaip kultūros atstovų, misija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *