Spektaklis be vaidybos: „Mano tėvas – Agamemnonas“

Spektaklis „Mano tėvas – Agamemnonas“. Organizatorių nuotr.

Vasario 11 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centro (Vokiečių g. 2, Vilnius) Kino salėje bus rodomas Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Mano tėvas – Agamemnonas“ (režisierius – Konstantinas Bogomolovas).

Šiandien publika yra pripratinta prie nuspėjamų spektaklių, o šiame pasirodyme atsitinka keistas dalykas – atrodo, kad aktoriai su žiūrovais susikeičia vietomis.

Arūnas Sakalauskas

Režisūrinės inscenizacijos pagrindu K. Bogomolovas pasirinko garsiausią Euripido tragediją – „Ifigenija Aulidėje“, tačiau spektaklyje netrūks ir kitų Graikijos tragiko dramų – „Trojietės“, „Elenos“, „Hekabės“, „Oresto“ – motyvų.

Inscenizacijos pagrindas – liūdna legenda apie tai, kaip achajai karo išvakarėse, nesulaukdami palankaus vėjo laivams plaukti, Aulidėje paaukojo deivei Artemidei savo vado Agamemnono dukterį Ifigeniją. Ši auka davė pradžią didžiajai Agamemnono šeimos tarpusavio neapykantos ir žudynių dramai, sukrėtusiai visų Agamemnono palikuonių likimus.

Spektaklio aktorius Arūnas Sakalauskas:

„Į erdvės pakeitimą iš Mažojo teatro į ŠMC Kino salę reaguoju paprastai: suprantu teatro nuogąstavimą dėl pernelyg mažo susidomėjimo, nes „Mano tėvas – Agamemnonas“ visiškai iškrenta iš repertuaro konteksto. Šį kūrinį galėčiau greičiau pavadinti ne spektakliu, o performansu, kurį reikia vienodai klausyti, skaityti ir jausti, atsiduoti jam. Čia kalbama ir veikiama ne tiesiogiai, o tarp eilučių. Viskas, kas matoma, yra visai kitaip, negu atrodo.

Šiandien publika yra pripratinta prie nuspėjamų spektaklių, o šiame pasirodyme atsitinka keistas dalykas – atrodo, kad aktoriai su žiūrovais susikeičia vietomis. Taigi žiūrovas ima jausti diskomfortą, o aš tampu salės stebėtoju. Tiesą sakant, po ilgų aktorystės metų, kai iš manęs nuolat reikalaujama emocijų ir veiksmo, „Mano tėvas – Agamemnonas“ mane patį nustebino, nes čia scenoje aš turiu tiesiog ramiai būti, kalbėti.“

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments