Šokio spektaklio „Senseless“ komanda ruošiasi premjerai Paryžiuje

Sakurako. Laimos Stasiulionytės nuotr.

Šių metų kovo 3 d. viename prestižinių Paryžiaus teatrų „Auditorium Saint-Germain“ bus pristatoma šokio teatro „Re-United Now-Here“ premjera – spektaklis „Senseless“, kurį atliks lietuvių ir prancūzų šokėjai. Rudenį tikimasi pristatyti šį spektaklį ir Lietuvoje. Spektaklis apjungia butoh, šiuolaikinį šokį, baletą bei hiphopą.

Smagiausia yra visiems dirbant kartu, tada susidaro tikra komanda, dingsta skirtumai ir visi vieni kitus įkvepia, vieni iš kitų mokosi.

Sakurako

Kuriant spektaklį „Senseless“, pasineriama į Maurice Merleau-Ponty filosofiją apie suvokimo fenomenologiją, tyrinėjamas mūsų pasaulio suvokimas per pojūčius, t. y. jutiminio pažinimo procesus (rega, klausa, skonis, uoslė ir lytėjimas).Ar kada nors esate abejoję savo tikrovės prigimtimi? Ar užduodate sau klausimą, kas yra tikra? Ar tikrovė – tai kontakto su išoriniu pasauliu sukeltų signalų per pojūčius visuma, interpretuota smegenų pagalba? Tuomet kuo skiriasi tikrovė nuo sapno? 

Choreografė Sakurako:

„Turbūt didžiausias iššūkis buvo visas organizavimas:  ypač užsispyrėliškai bandant įgyvendinti tai, kad ir mano lietuviai studentai sugebėtų prisijungti prie premjeros Paryžiuje, nors tai nebuvo numatyta ir tam nebuvo lėšų. Taip pat sudėtinga žmonėms nemokant pinigų už repeticijas, bandyti prisitaikyti prie trylikos labai užimtų asmenų tvarkaraščių, derinant rezidencijas ir repeticijas.

Visa tai yra nematomas, sunkus, bet labai reikalingas organizacinis darbas, kurį man tenka atlikti, nes kol kas nėra biudžeto pasisamdyti vadybininką.  Surinkus galutinę komandą ir suderinus organizacinius reikalus, t.y. kūrybinio darbo metu, ko gero, didžiausia užduotis yra per trumpą laiką parengti šokėjus taip, kad iš jų būtų galima reikalauti kokybės, kokios reikia spektakliui.

Taip pat iššūkis kaip choreografei – bandymas statyti spektaklį virtuliai ir sugebėti matyti bendrą vaizdą, nors iki paskutinio momento neturiu galimybės dirbti su visais kartu. Tai atrodo kaip dėlionės dėliojimas, nes su trylika šokėjų iš trijų skirtingų šokių disciplinų ir trijų valstybių yra dirbama atskirai: su šiuolaikinio baleto šokėjomis – kelios repeticijos, su hiphopo šokėjais – atskiri užsiėmimai, su butoh Vilniaus ir Paryžiaus grupėmis – dar kiti seminarai.

Iš esmės tik paskutinės rezidencijos metu viskas pradės „kristi“ į savo vietas: nuo vasario 21 d. iki pat premjeros kovo 3 d. vėl visa komanda susirenka pas mane rezidencijoje Chateau ir dabar surinkinėsime bei repetuosime spektaklį, taip pat kursiu kostiumus, šviesas bei repetuosime ir su balerinomis, ir hiphopo šokėjais visi kartu.

Kalbant apie skirtumus tarp lietuvių ir prancūzų šokėjų, galiu teigti, kad lietuviams tai nauja, įdomu, todėl jie entuziastingi, žingeidūs ir akivaizdžiai stengiasi rasti laiko tarp studijų ir darbo, kad dar su manimi seminare sudalyvautų atiduodant visą energiją.

Prancūzams butoh šokis nėra naujiena, ir šokėjai, šokantys butoh, dėl to „žinojimo“ turi šiek tiek arogantišką požiūrį. Todėl tiek su prancūzais, tiek su lietuviais darbas yra labai skirtingas, bet smagiausia yra visiems dirbant kartu, tada susidaro tikra komanda, dingsta skirtumai ir visi vieni kitus įkvepia, vieni iš kitų mokosi.“

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments