Salò susitinka su Dionisu. © Organizatorių nuotr.
VDA tekstilės galerijoje „Artifex“ nuo balandžio 27 d. pristatoma Deniso Kolomyckio paroda „Salò susitinka su Dionisu“. „Ši paroda apie susitikimą su kritika. Dažniausiai asmenine, tačiau paveikta šiuolaikinio meno lauko. Nepretenzingą pokalbį su draugais per asmenines istorijas ir pretenzinga pozicija per kūrinį“, – atskleidžia menininkas.
Tos baimės ir bjaurasties, o kartu ir žavėjimosi ar tikslingos analizės žiūrint filmą pojūtis mane grąžina į savo asmeninius suvokimus.
Denisas Kolomyckis
Parodoje eksponuojami laiškai ir objektai – elektroninės istorijos, klausimai ir atsakymai į juos bei netolygiai išeksponuoti kūriniai. Anot Deniso Kolomyckio, visi darbai kalba apie socialinį, asmeninį ar politinį elementą.
„Mano pasirinkimas akcentuoti individualias, tačiau kartu susijusias istorijas – yra sąmoningas žingsnis. Erdvė taip pat pasirinkta tikslingai, aš supratau, kad tekstilė bei perdirbimo elementai padiktuoja mano ekspoziciją ir sąlyginį veikimo principą. Tai, kad vietos nėra daug, o vienu metu erdvėje gali būti vos vienas žmogus – mano atveju yra privalumas. Tik individualiai susipažinus su darbų anotacijomis per laiškus ir individualiai stebint darbus, šios parodos formate įmanomas intymus dialogas tarp stebėtojo ir stebinčiojo“, – sako D. Kolomyckis.
Pristatydamas parodą, kaip kilo jos idėja, menininkas pasakoja istoriją. „Kai buvau paauglys pirmą kartą pamačiau Piero Passolinio filmą „Salò, arba 120 Sodomos dienų“. Buvau įbaugintas, netikėjau tuo, ką mačiau. Man patiko bjaurastis ir pamišimas, aš net akimirkai nesuvokiau, kad tai filmas, tai atrodė taip tikra. Man buvo baisu, kad kažkas drįso apie tai kalbėti ir taip drąsiai. Išgalvotas filmo naratyvas, regis, yra kur kas arčiau realybės už pačią tikrovę. Tos baimės ir bjaurasties, o kartu ir žavėjimosi ar tikslingos analizės žiūrint filmą pojūtis mane grąžina į savo asmeninius suvokimus ir galimybę drįsti kalbėti ar rodyti tai, kas vienaip ar kitaip nekonceptualu”, – kalba D. Kolomyckis.
Menininkas taip pat atskleidžia, kad jo krikšto vardas yra Dionisas: „Tad Denisas Dionisas. Babuška Sonia (Sofija) mane nusivedė į Vilniaus Šv. Konstantino ir Michailo cerkvę ir mamai nežinant pakrikštijo. Batiuška pasiėmęs už rankos apipylė vandeniu, nusivedė į ikonų užaltorį, pravedė pusračiu. Nuo to laiko iki suaugusio žmogaus kritinio suvokimo aš esu Dionisas, vyno, teatro ir malonumų Dievo palikuonis. Praktikuojantis teatrą, lėbaujantis ir besigydantis vyną, neturintis malonumų homoseksualus asketas”.
Denisas Kolomyckis – VDA Vilniaus fakulteto Skulptūros katedros studentas. 2020 m. jis tapo Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premijos laureatu, 2021 m. skirta M. K. Čiurlionio stipendija-paskata. Menininkas ypač žinomas šokio ir performanso meno lauke. Kaip jį pristatydama rašo Emilija Švobaitė, D. Kolomyckio braižas – išskirtinis plastiškumas – lemia, kad menininko kūryba beatodairiškai siejama su šokiu.
„Visgi Denisas – kūrybinis vagabundas, klajojantis po skirtingas medijas, kurio pagrindinė kūrybos vieta yra veikiau teatras nei šokis. Dėl Deniso kūrybos intensyvumo ir pozityvaus nenuoseklumo galima būtų įtarti diletantizmą, bet jis įmanomas tik tada, kai veiklą lydi pretenzija. Deniso atveju, kad ir kokie efemeriški būtų kūriniai ar vienos kūrybinės raiškos pasitelkimas, viskas lieka žaisminga pasaulio interpretacija, be pretenzijos įtikti konceptualiam ar formos kanonui. Ir meilė žmonijai, kad ir kaip banaliai, beveik kaip rinkiminis pažadas toks žodžių darinys beskambėtų, lemia, kad Denisas yra retas itin politiškas menininkas. Jis tiesiogiai kalba apie vieną didžiausių visuomenės sopulių – socialinio teisingumo stygių“, – apie Denisą Kolomyckį rašo Emilija Švobaitė.
Paroda „Salò susitinka su Dionisu“ VDA tekstilės galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) veiks iki gegužės 8 dienos.
Komentuokite