Psichoseansas su architektu Mykolu Svirskiu

Mykolas Svirsks. Artūro Morozovo nuotr.

Atsakydamas į minčių srauto klausimus, architektas Mykolas Svirskis sako, kad atsukus laiką, padėtų kitiems išvengti savo klaidų. Pašnekovas atvirauja, kokia epocha ar istorine asmenybe norėtų būti ir ko imtųsi, jei tektų atsisakyti architektūros.

Labiau už viską gyvenime myliu idėjas, manau, kad idėjų kūrimas ir jų įgyvendinimas yra pats aukščiausias lygmuo žemėje.

Mykolas Svirskis

– Jeigu būtumėte parodų salė su vienu darbu, kas joje būtų eksponuojama?

Joje būtų eksponuojama fantazija.

– Jeigu būtumėte istorinė epocha, kuri epocha būtumėte?

Ateitis.

– Jeigu būtumėte Lietuvos istorijos asmuo, kas būtumėte?

Mykolas Svirskis.

– Jeigu būtumėte durys, kas į jas dabar pasibelstų?

Kad mano durys nuolatos atviros. Jeigu netyčia jos būtų uždarytos, į jas pasibelstų Galimybė.

– Jeigu būtumėte simbolis, koks tai būtų simbolis?

Sala, šviesa.

– Jeigu būtumėte miestas, kuris miestas būtumėte?

Nematomas miestas.

– Jeigu būtumėte vienas Lietuvos pastatų, kuris būtumėte?

Lietuvoje per daug gerų pastatų.

– Jeigu reikėtų išsirinkti vieną medžiagą, šią akimirką geriausiai jus atspindinčią, kuri medžiaga tai būtų?

Grafinas.

– Jeigu būtumėte kambarys, kaip atrodytumėte?

Kambarys be sienų.

– Jeigu spalva geriausiai nusakytų jūsų paskutinių metų darbą, kokia spalva tai būtų?

Balta.

– Jeigu būtumėte graffiti, ant kurio pastato sienos atsirastumėte?

Tokia siena jau yra Kaune, Aušros take.

– Jeigu būtumėte kostiumas, atspindintis jūsų darbą, kaip atrodytumėte?

Plafkės arba labai lakoniškas vientisas, lygus kostiumas.

– Jeigu staiga architektūra išnyktų, kurios srities kūrėjas būtumėte?

Inovacijų. Panašu, jog  architektai turi potencialo išsilavinti labai specifinį mąstymą dėl pasirinktos specialybės. Ir turbūt daugeliu atvejų, nukrypus nuo pastatų, gaunami ypatingai įdomūs ir netikėti rezultatai.

Man, kuo toliau, tuo labiau architektūra darosi vis platesnė sąvoka. Ir tai veda į begalybę / išprotėjimą, todėl kartais noriu tiesiog apibrėžti labai aiškius rėmus ir juose gyventi. Bet pasidaro gaila, nes pasaulis toks platus ir įdomus. Smalsumas laimi, taigi kol kas esu sau pasakęs, kad architektūra man yra skirtingų procesų branduolys ir, kuo jie aplinkui įvairesni, tuo įdomesnį rezultatą gauname

 Labiau už viską gyvenime myliu idėjas, manau, kad idėjų kūrimas ir jų įgyvendinimas yra pats aukščiausias lygmuo žemėje. Taigi, reziumuojant sakyčiau, jog būčiau arba koks medžio, arba idėjų meistras.

– Jeigu galėtumėte atsukti laiką, ką savo darbuose keistumėte?

Padėčiau išvengti klaidų, kurios sutaupytų kitų žmonių laiką.

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments