Performanso meno festivalis „CREATurE Live Art“ dėmesį kreipia į postsovietines šalis

Volodymyr Topyi pasirodymas. Organizatorių nuotr.

Rugsėjo 15-17 d. POST galerijoje (Laisvės al. 51A, Kaunas) bei ant Daukanto tilto (Kaunas) įvyks šeštasis kasmetinis tarptautinis performanso meno festivalis „CREATurE Live Art“. Šiemetinio festivalio dėmesio centre – performansas, vadinamose, postsovietinės erdvės šalyse. Festivalio renginiuose pasirodys menininkai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Žvelgiant į kolegų lenkų ir ukrainiečių darbus, neretai kildavo minčių, kad šio regiono menininkų darbuose esama panašumo.

Daina Pupkevičiūtė

Menininkų darbuose ir festivalio kuratorių braižomose gairėse šiemet keliami klausimai apie politiką, kūno kaip politikos ir rezistencijos vietą ir įrankį, performansą kaip politinį veiksmą, kultūrą ir meną kaip ciniškos cenzūros taikinį ir ginklą prieš ją.

Festivalio metu žiūrovai išvys Mikhailo Gulino (Baltarusija), Ani Zur (Ukraina), Arčio Grabowskio (Lenkija), Jaro Ramūno (Lietuva) ir kt. performansus bei Marijos Kulikovskos (Ukraina), Waldemaro Tatarczuko (Lenkija), Januszo Bałdygos (Lenkija), Olyos Kroytor (Rusija) ir kt. instaliacijas.

„CREATurE Live Art“ organizatorė Daina Pupkevičiūtė VOX ART plačiau papasakojo apie festivalį, jo šių metų kryptį ir kaitą:

„Festivalis kasmet kuriamas apie mūsų pasirinktą konceptą, kuris dažniausiai kyla iš problematikos, kuri kokiu nors būdu atsiskleidžia mūsų asmeninėse kūrybinėse ar edukacinėse praktikose. Šiemet tema sukasi apie posovietinės erdvės performanso meną. Žvelgiant į kolegų lenkų ir ukrainiečių darbus, neretai kildavo minčių, kad šio regiono menininkų darbuose esama panašumo (estetinės strategijos ir temos atžvilgiu) ir kilo klausimas, ar iš dalies panašios politinės, socialinės ir istorinės patirtys galėtų kaip nors būti bendru vardikliu.

Mikhailo Gulino (Baltarusija) akcija. Organizatorių nuotr.

Ukrainos ir Baltarusijos menininkų darbuose gana ryški ir politinė linija, taigi randasi cenzūros, laisvės, drauge – laisvo ir suvaržyto kūno, kančios ir artimos temos. Taigi į festivalį pakvietėme menininkus, kurie kuria šia linkme, kurių darbuose regime tam tikras sąsajas, menininkus, kurių darbai mus geba stulbinti ir sukrėsti savo įtaiga.

Per šešerius „CREATurE Live Art“ metus keitėsi ir auditorija, ir mudvi su kita festivalio organizatore Vaida Tamoševičiūte. Auditorija gerokai pajaunėjo, atsivėrė ir padidėjo. Pirmaisiais antraisiais metais auditorijos dalį mes arba pažinojome, arba buvome mačiusios parodų atidarymuose, kituose profesionalaus meno renginiuose, o pastaraisiais metais vis dažniau matome auditoriją, kurios visiškai nepažįstame, tačiau kuri yra išalkusi performanso, noriai išbūnanti ir kelias valandas trunkančius kūrinius, klausianti ir jautri. Labai tuo džiaugiamės. Vis dažniau sutinkame vilniečių, nepatingėjusių sėsti į traukinį ir per valandą atkakti į „CREATurE Live Art“, bei auditorijos iš artimojo ar tolimesniojo užsienio – Latvijos ir Lenkijos.

Ani Zur (Ukraina) performansas. Organizatorių nuotr.

O pats turinys keičiasi kasmet – kaip minėjau, kasmet dirbame prie „problemų“ ar konceptų, kurie aktualūs mūsų praktikoje, tačiau neišvengiamai į mūsų praktiką jie ateina iš tarptautinio performanso problematikų. Kadangi aktyviai dalyvaujame Europos performanso tinkluose, mainomės gerąja patirtimi, nuolat aktualizuojame ir tai, kaip mes kuriame, ir tai, kaip mokome performanso, ir tai, ką sutelkiame į „CREATurE Live Art“.

0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments