Per nuotolį įvykęs žiemos šokio susitikimas „Kolonija“ skatino plėsti ribas

„Kolonija“ 2019. © „Low Air“

Kasmetinis Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ organizuojamas žiemos šokio susitikimas „Kolonija“ jau šeštąjį kartą tapo edukacijos festivaliu, subūrusiu šokio ir kitus scenos menininkus kurti terpę, kurioje dalintis kūrybinėmis idėjomis, vadybinėmis strategijomis ir augti kartu susirinko profesionalai bei tokiais siekiantys tapti iš 9 pasaulio šalių. 

„Kolonija“ pripildė ne vieno šokėjo ir kūrėjo kūnus ir mintis naujomis idėjomis, kurios, tikiuosi, persikels į naujas partnerystes, projektus, galimybes, choreografijas.

Laurynas Žakevičius

„Įprastai žiemomis susitinkame Nidoje, kur šokio edukacijos programa, kūrybinės dirbtuvės, savivadybos seminarai ir tinklaveika vyksta visą savaitę. Labai džiaugiamės kiekvienais metais pratęsiama tarpinstitucine partneryste su Nidos meno kolonija. Visgi dėl COVID-19 viruso ir sudėtingų vis dar galiojančių apribojimų šiemet negalėjome dalyvių sukviesti į Lietuvos pajūrį. Nepaisant to, žiemos – šiais metais nukeltas į pavasario pradžią – šokio susitikimas „Kolonija“ ir šiemet tapo šokio profesionalų kompetencijas keliančia platforma“, – dalijasi festivalio prodiuseris Laurynas Žakevičius

Šių metų festivalis, kaip ir daugelis kitų kultūros renginių, buvo kitoks, tačiau ilgai atidėtas sprendimas, ar visgi organizuoti nuotolinę „Kolonijos“ versiją, ar ne, pasiteisino sulaukus net 80  dalyvių. Aktyvus dalyvių įsitraukimas atskleidžia egzistuojantį profesinių žinių poreikį, nors, gali atrodyti, karantino metu savišvietai laiko būta daug. Lietuvos scenos menininkus ugdė, konsultavo, mentoriavo tarptautinė lektorių komanda iš Nyderlandų, Suomijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. 

„Kolonijos“ 2021 nuotolinis seminaras. © „Low Air“

1005 minutės online

Programoje – net 8 edukacijos, kūrybos, savivadybos užsiėmimai, kuriuose festivalio dalyviai gilino savo žinias ir / ar lavino savo kūną, kuris, dėl karantino ribojimų gyvai įsiveiklinti ir pasirodyti žiūrovams pandemijos laikotarpiu išgyvena krizę, šokėjai praranda profesinį darbingumą. Šokėjui yra ypač svarbu palaikyti profesionalią formą, nes, atlaisvinus ribojimus, be nuolat vykusių trenažų įeiti į sveiką darbo režimą labai sudėtinga. Kūnas gali patirti ir stresą. 

1005 minutės – tiek kultūros ir jos vadybos turinio sudarė šių metų „Kolonijos“ programą, simboliškai prasidėjusią kovo 11–ąją ir surengus užsienyje gyvenantiems lietuviams skirtą šokio užsiėmimą „Glowbal Air“. Festivalio organizatoriai – Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ komanda – nuosekliai plėtoja į bendruomenę orientuotas šokio veiklas ir programas, kurios dažniausiai „išlipa“ iš konkrečios šokio stilistikos rėmų taip priartinant nešokantį žmogų prie šokio plačiąja prasme. Trečiąjį „Glowbal Air“ šokio užsiėmimą vedė M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventė, nepriklausoma šiuolaikinio šokio ir šiuolaikinio cirko atlikėja Valerija Gneuševa. 

Klausimas, ar ieškoti būdų, palaikančių ryšį su bendruomene ir pasaulio lietuviais, nekyla. Tačiau – kas ir kaip tai turi daryti? Ar tai turi būti atliekama remiantis individulių kūrėjų motyvais, o gal kaip platesnės lietuvių kultūros sklaidos pasaulyje strategijos dalis? Aišku tai, kad džiuginantis poreikis tokioms iniciatyvoms yra, kaip ir lietuvių kūrėjų noras tuo užsiimti. Pasaulio lietuviams skirtas šokio užsiėmimas sulaukė daugiau nei 120 registracijų iš 24 valstybių, 64 miestų. Tokie skaičiai atskleidžia užsienio lietuvių poreikį užsiimti kultūrinėmis praktikomis, o tokios iniciatyvos kaip „Glowbal Air” savo idėja, turiniu ir apimtimi atskleidžia glaudaus Lietuvos kultūrą pasaulyje atstovaujančių organizacijų palaikymo ir horizontalaus bendradarbiavimo poreikį.

„Kolonija“ 2019. © „Low Air“

Gilino žinias savivadybos srityje

Reflektuojant nepriklausomų kūrėjų situaciją pandemijos sąlygomis itin išryškėja būtinybė gilinti žinias savivadybos srityje. Šių metų festivalio programoje vienodai svarbią dalį užėmė tvarios profesinės veiklos plėtojimo seminarai: profesinė savivadyba (self-management), mentorystė darbo rinkoje (work-field coaching) ir profesionalų patirties dalinimosi sesija (peer to peer mental exchange). Ši festivalio programos dalis sulaukė itin didelio scenos kūrėjų susidomėjimo, o tai rodo poreikį suprasti, kaip veikti šokio lauke, kaip nepriklausomam kūrėjui save atstovauti, kaip prisistatyti ir kaip nenusivilti, kai pasirenkamas kitas šokėjas / spektaklis. „Kolonijos“ dalyviai atskleidė, kad šių specifinių žinių, savivadybos neišmokstama ir meno mokyklose. 

„Kiekvienas kūrėjas save turėtų matyti ne kaip prašytoją, bet kaip partnerį, o galimų partnerių pasaulyje tikrai užtektinai. Tai visų pirma svarbu įsisąmoninti dėl to, kad kūrėjas turi vertingą mainų objektą – jo kuriamą meną (šokį, muziką, dainą, paveikslą, drabužį, kt.), kuris gali būti aktualus galimam partneriui. Svarbu suprasti ir tai, kad netaikliai pasirinktas partneris – ar tai būtų festivalis, rezidencijos vieta, rėmėjas ar kitas kūrėjas – nebūtinai garantuoja sėkmę“, – dalinasi savivadybos seminaro lektorė, tarptautinių tinklų ekspertė, „Arts Management Helsinki“ Suomijoje vadovė Outi Jarvinen. Būtent dėl šių priežasčių, anot O. Jarvinen, būtina pasitelkti savivadybos principus ir žinias. Ta pati logika galioja ir renkantis galimus finansavimo šaltinius, į kuriuos kūrėjas gali pretenduoti. 

„Nuo 2016 m. palaikome ryšį su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kurie kiekvienais metais palaikė aktorių ir šokėjų dalyvavimą „Kolonijos“ seminaruose. Šiais metais ypatingai džiaugiuosi tvirtėjančia partneryste su LMTA šokio ir judesio katedra ir jos vadovu Andriumi Katinu priešakyje. Tikiu, kad tokios partnerystės prisideda prie būsimų šokio profesionalų lygiavertės profesinės konkurencijos visoje Europoje. Esame dėkingi LMTA kuruojamai ERASMUS+ programai ir Lietuvos kultūros tarybai už paramą, kuri padėjo pristatyti „Self-management“ ir „Work-field Coaching“ kursus, kurie kartu yra ir besivystančio „Baltic-Nordic creative management network” projekto dalis”, – dalinasi L. Žakevičius.

„Kolonija“ 2019. © „Low Air“

Skatina peržengti savo ribas

Žvelgiant į šešis šio festivalio gyvavimo metus, užčiuopiama planingai kuruojama idėja – tai anksčiau neatrastų judėjimo būdų paieška bei tyrinėjimas, galimybė užmegzti naujas partnerystes, susitikti su kitais šokio ir scenos meno profesionalais, būti įkvėptiems įvairių kūrėjų patarimų, praturtinti ir atrasti save šokyje savaitei pasineriant į miško ir jūros gaubiamą kūrybišką kelionę. Formuodami ir kuruodami kiekvienų metų lektorių ir atlikėjų programą, „Kolonijos“ organizatoriai siekia įkvepiančių būdų peržengti fizines, protines, kalbines, kultūrines, menines ribas taip kuriant kūrėjus labiau sujungiančią ir įkvepiančią erdvę.

Į šios vizijos plėtojimą natūraliai įsiliejo šių metų programoje atsiradusi Aštanga jogos praktika šokėjams, kuri Europos kontekste dažnai pristatoma kartu su šokio formomis. Taip pat ir Lietuvoje nuosekliai pristatoma „Gaga“, kuri yra vieno garsiausių pasaulio choreografų Ohad Naharin judesio kalba, efektyviai lavinanti šokėjo technines ir artistines galimybes. Tuo tarpu antrus metus į festivalį sugrįžtantis Kaselio valstybinio teatro šokio trupės repeticijų vadovas, choreografo Johannes Wieland dešinioji ranka olandas Victor Rottier su dalyviais „Kolonijoje“ dalinosi jo vystomos judėjimo ir kūrybos koncepcijos „Slam!“ principais. Choreografas savo kūryboje jungia urbanistinio ir šiuolaikinio šokio formas.

„Siekiant būti sėkmingu Europos šokio rinkoje būtina lavinti savo kūną įvairiose ne tik šokio formose, bet ir kitose scenos meno srityse“, – darbo rinkos mentorystės (work-fields coaching) seminare dalinosi Victor Rottier. Per šešis festivalio gyvavimo metus organizatoriai pristatė lektorius iš Prancūzijos, Vokietijos, Nigerijos, Brazilijos, Rusijos, Nyderlandų, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos ir Lietuvos, o savo kompetencijas kėlė apie 350 dalyvių.

Marius Eidrigevičius. „Kolonija“ 2019. © „Low Air“

Siekis – jungti skirtingas formas, atrasti naujas

Kalbant apie kūrybinę ir judesio įvairovę, „Kolonijoje“ hiphopo šokio techniką pristatė tituluočiausias šio šokio stiliaus šokėjas Lietuvoje Marius Eidrigevičius, kuris po šokio studijų Vilniaus kolegijoje savo žinias gilino urbanistinio šokio mokykloje Švedijoje „Åsa folkhogskola“. M. Eidrigevičius yra vienas iš Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ šokėjų. Teatro kūryboje ir kuruojamuose šokio projektuose siekiama jungti skirtingas šokio formas bei trinant skirtis atrasti naujas šiuolaikines šokio formas, o taip pat mentoriaujant ir prodiusuojant padėti jauniesiems šokėjams startuoti su savo kūrybos darbais.

„Kolonijos“ seminare M. Eidrigevičius su dalyviais dalijosi ir būsimo šokio spektaklio idėjomis, kurios taps jo pirmojo, kaip choreografo, darbo ašimi. Šokėjas ir kūrėjas M. Eidrigevičius hiphopo šokio techniką renkasi kaip jo būsimo šokio spektaklio judesinės raiškos formą, kurią su judesio kuratorių Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus, kuruojančio režisieriaus Manto Jančiausko pagalba kreipia būsimo šokio monospektaklio premjeros link. Kūrybiniais vadybos iššūkiais lieka įtikinti finansavimą apsprendžiančius ekspertus, kad jaunųjų kūrėjų balsai ir pirmieji kūrybos žingsniai yra verti būti finansuoti ir įgyvendinti. 

„Kolonijos“ 2020 dokumentacija:

„Žiemos šokio susitikimas „Kolonija“ pripildė ne vieno šokėjo ir kūrėjo kūnus ir mintis naujomis idėjomis, kurios, tikiuosi, persikels į naujas partnerystes, projektus, galimybes, choreografijas. O iki kol rezultatai bus matomi, norime padėkoti festivalio instituciniams rėmėjams ir partneriams: Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio ir judesio katedrai, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijai ir Vilniaus miesto savivaldybei. Pradedame ruoštis kitų metų žiemos šokio susitikimui „Kolonija“, kuriame prie esamų judesio technikų, savivadybos, tinklaveikos programos vyks ir šokio performansų kūrybiniai procesai“, – dalijasi L. Žakevičius.

  • 35
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments