Atsiprašome, galimi laikini mobiliosios versijos sutrikimai.

Nuotolinės kūrybinės rezidencijos: fizinį atstumą nusvėrė suartėjusi bendruomenė

Reklama

Pavasarį paskelbus karantiną Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) priėmė sprendimą nukreipti dalį savo veiklų ir biudžeto į tiesioginį Lietuvos šokio ir cirko kūrėjų palaikymą. Viena tokių iniciatyvų tapo LŠIC nuotolinės kūrybinės rezidencijos.

Manau, kad ši iniciatyva buvo vienas geresnių sprendimų, kurį priėmėme pandemijos akivaizdoje.

Gintarė Masteikaitė

Konkurso būdu atrinkti šiuolaikinio šokio ir cirko sričių atstovai buvo pakviesti pasinerti į kūrybinius tyrinėjimus jų pačių namuose arba kitoje saugioje aplinkoje. Nors menininkus skyrė fizinis atstumas, LŠIC kartu su rezidentais pavyko sukurti bendrą socialinę erdvę naujiems kūrybiniams ir edukaciniams procesams.  

Vyksta idėjų, patirčių ir emocijų mainai

Nuo gegužės mėnesio LŠIC rezidencijose dalyvauja keturiolika skirtingų disciplinų kūrėjų. Dalis jų vykdo choreografijos, judesio meninius tyrimus, kiti dirba prie šokio filmų kūrimo, vysto cirko eskizus ir spektaklius, kuria cirko edukacijos strategijas. 

Kas dvi savaites LŠIC komanda ir rezidentai, šiuo metu gyvenantys Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, skuba susirinkti prie ekranų ir pradėti vaizdo pokalbį. Skirtingose šalyse esančius kūrėjus pokalbių sesijos suburia į bendruomenę, leidžia dalintis patirtimis ir įvairių šalių meno praktikomis. Kiekvienas projekto pristatymas ir pokalbis po jo būna pilnas diskusijų, atvirų emocijų ir idėjų. Pasak LŠIC vadovės Gintarės Masteikaitės, šiame etape rezidentai vieni kitiems atstoja rezidencijų procese įprastus mentorius bei kartu tobulina scenos meno industrijoje itin reikalingus savo kūrinių pristatymo įgūdžius. 

Erika Vizbaraitė. Projektas MA karalystė. © Laura Vansevičienė

„Nuo pat  rezidencijų pradžios norėjome išlaikyti tiesioginį santykį su atrinktais menininkais ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą. Nuolatiniai susitikimai mums leidžia labiau pažinti menininkų kūrybinį procesą, geriau suprasti problematiką, kartu vyksta abipusis mokymosi procesas, komandinis darbas ir, svarbiausia, glaudesnių ryšių su šokio ir cirko bendruomene vystymas. Jau tikriname visas galimybes šią programa auginti ir įgyvendinti su užsienio mentoriais. Manau, kad ši iniciatyva buvo vienas geresnių sprendimų, kurį priėmėme pandemijos akivaizdoje“, – apie nuotolinių rezidencijų eigą pasakoja G. Masteikaitė. 

Kai vieno kūrėjo iššūkis tampa bendru

Virtualiuose susitikimuose dalyvaujantys kūrėjai tvirtina, kad toks rezidencijų formatas suteikia naujų galimybių. Klounados menininkė Marija Baranauskaitė rezidencijos metu tyrinėja virtualias tarptautinio spektaklio kūrimo galimybes ir dirba su menininkais iš įvairių šalių. Į jos atvirą kvietimą prisijungti prie projekto atsiliepė daugiau nei pusšimtis kūrėjų, o dabar nuotoliniu būdu dirba apie penkiolika menininkų beveik iš visų pasaulio žemynų.

„Galimybė dalintis savo kūrybiniu procesu su kitais Lietuvos kūrėjais yra nuostabiai praturtinantis dalykas. Kalbėdamiesi, manau, ne sykį pajutome stiprų bendrystės jausmą dalykuose, kurie atrodydavo tik tavo vieno iššūkis.  Naujas formatas – kurti virtualioje plotmėje – šiuo metu yra nuostabus, nes galiu ir toliau dirbti su žmonėmis iš skirtingų pasaulio kampelių“, – pasakoja Marija.

Su virtualiu šokio pasirodymu vienam žiūrovui eksperimentuojanti judesio menininkė Aistė Kriukelytė sako, kad tokia rezidencija jai yra didžiulis palaikymas: „Kai dalinuosi savo projekto eiga ir sulaukiu kitų rezidentų pastebėjimų, klausimų ir atsakymų į mano klausimus, galiu pajausti kaip mano projektas atrodo iš šalies, papildyti jį kitų patirtimi ir įžvalgomis. Iš to kyla minčių kaip jį vystyti toliau, o kartais tiesiog padrąsina daryti tai, ką darau. Kai klausau kitų pasidalinimų, įdomu stebėti panašumus tarp kai kurių projektų ir kaip prie panašių dalykų – temų, išgyvenimų, darbų – skirtingai prieiname bei kas iš to išeina. Be to, yra buvę, kad per kitų pasidalinimus man kyla naujų minčių apie savąjį projektą.“ 

Kadras iš Mariaus Paplausko filmo.

Gildas Aleksa, teatro režisierius, vienas pagrindinių „Teatrono“ trupės dirigentų ir šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ iniciatorių, LŠIC rezidencijų metu aktyviai dirba prie naujos idėjos – jaunimo cirko mokyklos strategijos parengimo. „Karantino metu pastebėjau paradoksą – žmonės bendrauja daugiau. Tas pats nutiko su LŠIC rezidentais: be skirtos finansinės paramos dalyviams šis procesas suteikė galimybę susipažinti su šokio ir cirko lauką vystančiais menininkais, stebėti jų kūrybinių tyrimų procesą, gauti nemažai įkvėpimo savo darbams. Bendruomeniškumo jausmas sukūrė saugią terpę tarpusavio mentoriavimui, visi jautė teisę išreikšti savo nuomonę ir pasiūlymus, dažnai – paskatinimus“, – savo pastebėjimais dalinasi Gildas.

Išsamius visų rezidentų projektų pristatymus bei naujienas apie rezidencijų eigą galima sekti LŠIC „Facebook“ paskyroje ir www.dance.lt. LŠIC veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Reklama
Komentuokite