Nuo pirmadienio, balandžio 27 dienos, buvo palengvintos karantino sąlygos bei leista veiklą tęsti Lietuvos muziejams, bibliotekoms bei archyvams. Įstaigos lankytojus priimti gali, jei atitinka tam tikrus nustatytus reikalavimus. Vis dėlto muziejai durų atidaryti neskuba. Tuo tarpu, ar galerijos, kurios nėra muziejai, taip pat gali aptarnauti lankytojus, aiškaus atsakymo iš institucijų nėra.
Jeigu kalbėtume apie tą sprendimą, praplėstos sąvokos „galerija“ nėra. Galima daryti prielaidą, kad tokios galerijos galėtų veikti tik, jeigu jos vykdo prekybinę veiklą.
Jana Mikulevič
Savaitės pradžioje Vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas informavo, kad nuo pirmadienio vėl atidaromos ir lankytojus gali priimti kai kurios kultūros įstaigos – muziejai, bibliotekos ir archyvai. „Šiandienos data nėra prievolė muziejams ar bibliotekoms, bet galimybė pradėti veiklą, laikantis reikalavimų“, – spaudos konferencijos metu sakė kultūros ministras.
„Mes pateikėme ir detalias ministerijos rekomendacijas kultūros įstaigoms, Nacionalinė biblioteka taip pat šias rekomendacijas pateikė viešosioms bibliotekoms, jų įgyvendinimą, be abejo, ir ministerija prižiūrės, ir taip pat pačios įstaigos yra įpareigotos tai užtikrinti. (…) Ministerija ir praeitą savaitę tikslinosi, kaip įstaigos yra pasiruošusios aptarnauti lankytojus. Kai kurios iš jų buvo pasirengusios ir turi visas reikalingas priemones, kaip Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kitos įstaigos – kai kurioms dar reikia keleto dienų pasiruošti šitam aptarnavimui ir, jeigu yra tam tikrų poreikių, tam tikrų trūkumų, tai ministerija siekia ir vadybiniu, administraciniu būdu padėti įstaigoms tai užtikrinti savo patarimais“, – kalbėjo Mindaugas Kvietkauskas.
Nors buvo kalbama apie svarbą atverti bent dalies kultūros įstaigų veiklą, tačiau tokį sprendimą priėmus, Kultūros ministerijai pavaldūs keturi didžiausi šalies – nacionaliniai – muziejai nusprendė neskubėti ir lankytojams atsidaryti vėliau.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, turinčio iš viso 9 padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje, direktorius Arūnas Gelūnas VOXART.lt paaiškino, kad keturi Nacionaliniai muziejai koordinuoja veiksmus, kad galėtų kartu atverti pasirinktus padalinius kitą savaitę – gegužės 5 dieną, antradienį.
„Lietuvos nacionalinis dailės muziejus atvers Palangos gintaro muziejų ir dvi parodas Vilniuje – Nacionalinėje dailės galerijoje vykstančią Lino Leono Katino personalinę parodą ir Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vykstančią parodą „Ukrainos civilizacijos“. Šią savaitę intensyviai vyksta ir vyks parengiamieji darbai“, – atsiųstame paaiškinime teigė A. Gelūnas.
VOXART.lt teiraujantis, ar vėl lankytojus priimsiančiame muziejuje dirbs rizikos grupėje esantys asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus salės prižiūrėtojai, kuriems teks kontaktuoti su lankytojais, atsiųstame paaiškinime Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Paukštė teigė, kad muziejus savo darbuotojus saugo ir rūpinasi jais, todėl atsidarys tik trys muziejaus padaliniai, o dviejuose iš jų – tik tam tikros parodų salės.
„Juose dirbs tie darbuotojai, kurie nepatenka į koronaviruso rizikos grupę. Visi darbuotojai yra informuoti apie galimas rizikas, taip pat žino, kokias apsaugos priemones privalės dėvėti, kaip užtikrinti higienos reikalavimus muziejų patalpose ir kaip reikės valdyti lankytojų srautus muziejuose, kad būtų įgyvendinti nustatyti reikalavimai. Rizikos grupėje esantiems darbuotojams šiuo metu rekomenduojame toliau tęsti darbą nuotoliniu būdu“, – dėstė L. Paukštė.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus iš 10-ies jam priklausančių padalinių taip pat atvers tik dalį: M. K. Čiurlionio dailės muziejų, M. Žilinsko dailės galeriją, Paveikslų galeriją, Istorinę LR Prezidentūrą bei A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus Velnių rinkinio ekspoziciją bei Vincento Vasiliausko parodą „Vincentas Vasiliauskas (1895–1989) – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas”.
Laikinai direktoriaus pareigas einanti Daina Kamarauskienė sako, kad Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus negalės pakviesti lankytojų į mažus memorialinius muziejus, kurie neatitinka saugumo reikalavimų: per maža kvadratūra žmogui ir negalima dezinfekuoti daiktų, nes jie visi yra memorialiniai eksponatai.
Anot D. Kamarauskienės, muziejus priimti lankytojus intensyviai ruošėsi jau kurį laiką, tačiau keturių nacionalinių muziejų direktoriai sutarė, kad rizikos yra daug, todėl buvo nuspręsta atsidaryti vėliau. „Tai nebuvo staigmena, o ir apsaugos priemonių pasiūla šuo metu yra pakankama. Ši savaitė yra laikas, per kurį patalpas, tvarkas, taisykles paruošti spėsime. Jeigu matysime, kad kažkas stringa, tikrai nerizikuosime. Liūdna, kad daug dalykų, kurie buvo sukurti norint muziejų padaryti labiau įtraukų, interaktyvų, pavyzdžiui, vaikų žaidimo zonos, atviros saugyklos, skaityklos, audiogidai, kūrybinės užduotys, liečiami objektai, deja, kol kas lankytojui bus neprieinami siekiant saugumo“, – apgailestavo direktorė.
Pasiteiravus dėl rizikos grupėje esančių muziejaus darbuotų, Daina Kamarauskienė aiškino, kad tai – didžiausias iššūkis muziejui, kadangi 80 proc. aptarnaujančio personalo patenka į šią grupę. „Su kiekvienu darbuotoju, esančiu šioje grupėje, sąlygos aptariamos individualiai, leidžiant pačiam apsispręsti, ar jis gali ir nori dirbti, žinodamas visas galimas pasekmes. Tačiau kol kas visi darbuotojai, su kuriais jau buvo komunikuota, darbo atsisakyti neplanuoja“, – užtikrino vadovė.
Muziejus kiekviename padalinyje žada rizikos grupėje esantiems darbuotojams, atvykus į darbą, matuoti ir fiksuoti temperatūrą, esant mažiausiai rizikai, darbuotojas bus siunčiamas namo. Direktorė patikino, kad visi darbuotojai taip pat bus aprūpinti visomis reikalingomis apsaugos priemonėmis. „Kadangi jie su lankytojais bendraus irgi tik 2 m atstumu, privalės laikytis griežčiausių higienos reikalavimų, tad belieka tikėtis, kad bus apsaugoti nuo galimybės apsikrėsti. Dar detalės derinamos ir su muziejaus profsąjungos vadovais.“
Veiklą atnaujinantys paskelbė ne tik muziejai, bet ir kai kurios šalies galerijos, pavyzdžiui, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai, Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerija „Artifex“ bei kitos. Tačiau, Vyriausybės sudarytos Visuomenės informavimo grupės ir Kultūros ministerijos teigimu, šiame karantino etape atnaujinti lankytojų aptarnavimą gali tik tos galerijos, kurios vykdo prekybinę veiklą arba turi muziejaus statusą (tai yra, veikia pagal Muziejų įstatymą).
„Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos balandžio 23 d. sprendimas „Dėl archyvų, bibliotekų ir muziejų lankymo būtinų sąlygų” įgalina nuo balandžio 27 d. veikti ir lankytojus priimti būtent šiame sprendime išvardintas įstaigas, tai yra archyvus, bibliotekas ir muziejus. Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, nuo balandžio 24 dienos gali dirbti visos parduotuvės. Todėl galima daryti prielaidą, kad meno galerijos, vykdančios ir prekybinę veiklą, gali vykdyti prekybą vadovaudamosios valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos balandžio 15 d. sprendimu „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių prekybos ir paslaugų teikimo vietoms”, – rašoma Visuomenės informavimo grupės atsiųstame paaiškinime.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Ona Bajorinienė VOXART.lt pasakojo, kad sprendimas atnaujinti lankytojų aptaravimą Parodų rūmuose buvo derintas su Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriumi. Šio skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė tikino, kad dėl šio klausimo konsultavosi su Kultūros ministerija, kuri esą išaiškino, kad Parodų rūmai atsidaryti galėtų.
Galerijos „Artifex“ vedėja Justina Gražytė pasakojo, kad galerija priklauso Vilniaus dailės akademijai, todėl atsidaryti gavo nurodymą iš Rektorės. Jos žiniomis, nemažai galerijų atsidaro ar planuoja atsidaryti netrukus. „Mes nevykdome prekybos ir, jeigu vis dėlto negalime atsidaryti, būtų labai keista. Esame pasiruošę laikytis visų būtinųjų sąlygų, įleisim į galeriją ne daugiau kaip du lankytojus, turime atskirą įėjimą, srautas nedidelis, nepardavinėjam bilietų, nereikia stovėti eilėse. Sąlygos veiklai palankesnės, nei muziejuose“, – teigė Justina Gražytė.
Vis dėlto Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič sako, kad reikėtų vadovautis Valstybės lygio ekstremalios situacijos Valstybės operacijų vadovo A. Verygos šiuo metu priimtu nutarimu. „Operacijų centro vadovo spendimas yra orientuotas į muziejus, archyvus ir bibliotekas. (…) Jeigu kalbėtume apie tą sprendimą, praplėstos sąvokos „galerija“ nėra. Galima daryti prielaidą, kad tokios galerijos galėtų veikti tik, jeigu jos vykdo prekybinę veiklą“, – sako J. Mikulevič ir priduria, kad, vadovaujantis dokumentu, tos galerijos, kurios nėra muziejai ir nevykdo prekybinės veiklos, šiuo metu atsidaryti tikriausiai dar negalėtų: „Tą sprendimą priima sveikatos apsaugos ministras ir Sveikatos apsaugos ministerija turi komentuoti tuos savo sprendimus.“
Rengiant straipsnį VOXART.lt dėl galimybės veikti galerijoms taip pat teiravosi ir Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau atsakymo vis dar nebuvo gauta. Bus papildyta.
Komentuokite