Naujame instaliacijų spektaklyje Olga Lapina ir Renata Valčik dekonstruoja baimes

Nuotraukos aut. Laura Vansevičienė (Valstybinis jaunimo teatras)

Pati pirmoji 53-ojo Valstybinio jaunimo teatro (Arklių g. 5, Vilnius) sezono premjera – rugsėjo 24 d. 12 val., 12.30 val., 13 val., 13.30 val., 15 val., 15.30 val., 16 val. ir 16.30 val. įvyksiantis instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“.

Konkrečios, realios aktorių istorijos išgyveno ilgą dramaturginį, vizualinį, muzikinį ir visokį kitokį transformacijų kelią.

Olga Lapina

Netradicinio spektaklio, išsidėsčiusio po įvairias teatro erdves, autorės – režisierė Olga Lapina ir scenografė Renata Valčik. Kūrėjos sutinka, kad pasirinkta baimių tema – labai kontroversiška, o jauni tėvai dažniausiai jos vengia. Tačiau, kaip teigia režisierė Olga Lapina, svarbu suprasti, kad apie baimes kalbėti būtina. Todėl šį iššūkį visa kūrybinė komanda priėmė labai atsakingai: spektaklio darbai prasidėjo ilgos laboratorijos principu, kurios metu aktoriai ir kūrėjai vaikystės baimių tema intensyviai konsultavosi su specialistais, psichologais. 

Instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“ – valandos kelionė po teatro erdves. Jose žiūrovai atras iki šiol nematytus kambarius, kuriuose susitiks su įvairiomis baimės formomis. „Neturime tikslo išgąsdinti. Priešingai: mes stengiamės baimę dekonstruoti, pažiūrėti į ją iš šono ir sužinoti, kokias pasekmes baimė turi mūsų gyvenimui bei kokios priemonės ją padėtų peržengti“, – sako spektaklio režisierė Olga Lapina.

Nuotraukos aut. Laura Vansevičienė (Valstybinis jaunimo teatras)

Režisierė Olga Lapina VOXART pasakoja apie kinstaliacijų spektaklį: 

„Tai tikrai nebus tradicinis pastatymas, žiūrovai čia pasileis į kelionę tarp vienuolikos išinstaliuotų erdvių, kiekviena iš kurių atveria tam tikrą baimės aspektą ir su juo susijusią tikrąja istoriją. Instaliacijos čia – teatro pasitelktas meninis būdas perteikti istoriją, jos sukeliamas asociacijas.

Vaikystės baimių temą tikrai nešioju seniai, nors nelengva pasiryžti ją įkūnyti, nes suprantant visą jos svarbą ir poveikį asmenybei, surasti formą yra labai atsakingas dalykas. Idėja pasitelkti dokumentinio teatro, kolektyvinės kūrybos bei vizualiųjų menų principus pasirodė perspektyviausia, sukuriant ne tik spektaklį apie baimes, bet ir praplečiant suvokimą apie teatro formą kaip tokią.

Per pusmetį intensyvaus darbo nueitas tikrai ilgas kelias. Konkrečios, realios aktorių istorijos išgyveno ilgą dramaturginį, vizualinį, muzikinį ir visokį kitokį transformacijų kelią. Šiame darbe yra labai svarbu perlipti per tam tikras išankstines nuostatas apie vaikų baimes, prijaukinti šią sudėtingą temą.

Nuotraukos aut. Laura Vansevičienė (Valstybinis jaunimo teatras)

Bijoti yra normalu ir net sveika, tačiau reikia surasti prizmę, per kurią galima apie tai kalbėti. Temos narpliojimas be išankstinės dramaturginės medžiagos reikalavo labai nuoseklios metodologijos kūrimo, o spektaklio formos sprendimas yra didelis iššūkis kūrėjams ir teatro darbuotojams, nes reikalauja daugybės techninių sprendimų ir pasitikėjimo formos neįprastumų. Visa tai – didelis ir svarbus eksperimentas aktualia ir nelengva tema“.

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments