Trečią kartą Vilniuje vyksianti kūrybinė platforma „Muzika erdvėje“ šiais metas nagrinėja ir visuomenei pristato keturias Vilniaus bendruomenes bei kompozitorių joms sukurtas muzikines aplinkas. Turėsite išskirtinę progą susipažinti su 620 metų sukaktį mininčiais Lietuvos totoriais musulmonais šiitais, moterų futbolo akademija „Žalgiris“, miesto benamiais, prieglobstį randančiais Vilniaus nakvynės namuose, bei Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.
Atspirties taškas nagrinėti erdvę – žmonės: jų veikla, tradicijos, problemos, kultūra.
Juta Pranulytė
Rugsėjo 10–13 dienomis „Muzika erdvėje“ kviečia atrasti ir daugiau sužinoti apie bendruomenes, kurios kuria miesto, jo apylinkių išskirtinumą bei atspindi visuomenės įvairovę, taip pat aptarti problemas, su kuriomis šios bendruomenės susiduria. Tačiau svarbiausia – turėsite galimybę išgirsti, kaip šias bendruomenes mato kompozitoriai: Agnė Matulevičiūtė, Aistė Noreikaitė, britų garso menininkas, prisidengęs slapyvardžiu Filtercutter, Juta Pranulytė ir Snieguolė Dikčiūtė.
Susipažinę, nagrinėję jų aplinką, bendravę su bendruomenių nariais, jie pristato savo garsinį paveikslą – kompozicijas, instaliacijas, performansus, kurie leis kitu, nors ir subjektyviu, žvilgsniu išvysti bendruomenę.
Kūrybinė platforma „Muzika erdvėje“ nagrinėja vietos aplinkos, visuomenės santykį su muzika bei garsu. Per trejus metus kompozitoriai „įgarsino“ tokias Vilniaus miesto vietas kaip „Swedbank“ administracinį pastatą, Valdovų rūmus, „Halės“ turgų, mikrorajonus ir kitas erdves. Renginį organizuoja viešoji įstaiga „Meno genas“, projektą remia Lietuvos Kultūros taryba.
„Muzika erdvėje“ organizatorė ir dalyvė Juta Pranulytė:
„Ankstesniais metais projekte nagrinėjome architektūrinį, urbanistinį bei sociokultūrinį aspektus. Šiais metais kompozitorius pakvietėme kurti kūrinius, siejant erdvės ir bendruomenės sąvokas, kai atspirties taškas nagrinėti erdvę būtų žmonės: jų veikla, tradicijos, problemos, kultūra.
Agnė Matulevičiūtė dirba su Keturiasdešimt Totorių kaimo bendruomene ir pristatys muzikinį performansą, kuriame susijungs musulmoniškas kvietimas maldai bei lietuvių liaudies tradiciją atpsindinčios birbynės muzika, taip pat garso instaliaciją „Paminklas Vytautui“. Aistė Noreikaitė kartu su britų menininku, slapyvardžiu Filtercutter, pristatys interaktyvią garso instaliaciją, skirtą moterų futbolo akademijai „Žalgiris“.
Snieguolė Dikčiūtė kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga nagrinės migracijos ir emigracijos tematiką ir pristatys mobilią muzikinę interakciją – savotišką procesiją – link Vilniaus geležinkelio stoties. Kompozitorė taip pat surengs atvirą muzikos terapijos sesiją, o norintieji joje dalyvauti turėtų užsiregistruoti iš anksto.
Aš pasirinkau Vilniaus miesto nakvynės namus ir juose prieglobstį randančius benamius. Vykusių muzikinių užsiėmimų metu surinkau garsinę medžiagą – žmonių kūrybą, atliekamas dainas ir tekstus, pagal kurią sukurti improvizacijomis apipinti muzikiniai etiudai balso įrašams, mušamiesiems ir saksofonui.
Projekto kompozicijos ne tik atspindi konkrečią bendruomenę, bet ir yra skirtos jai: kūriniai pristatomi bendruomenės erdvėse, taip pat jos galės muzikinius įrašus bei videoklipus naudoti įvairiuose renginiuose ateityje ar reprezentaciniams tikslams. Tuo siekiame, kad meniniai produktai būtų ne vienkartiniai, bet taptų bendruomenės dalimi, būtų galima juos panaudoti praktiškai.“
