Menų spaustuvės „Atvira erdvė“ kūrėjų akimis: laisvė eksperimentuoti

Spektaklis-koncertas „Neišmoktos pamokos“. © D. Matvejevas

Per beveik du dešimtmečius Menų spaustuvės inicijuotoje programoje „Atvira erdvė“ save išbandė, kūrinius platesnei auditorijai pristatė ne tik bebaigiantys mokslus scenos menų studentai, tačiau ir pirmuosius žingsnius meno pasaulyje žengiantys režisieriai, choreografai, dramaturgai.

Būtent programoje „Atvira erdvė“ turėjau progą eksperimentuoti, būti laisvas, o statydamas spektaklį su vaikais išmokau svajoti.

Gediminas Rimeika

Šių metų programa „Atvira erdvė“ dėmesį skiria šiuolaikiniam cirkui ir iki kovo 14 d. laukia būtent šio žanro kūrėjų paraiškų. Tuo tarpu, kalbiname buvusius „Atviros erdvės“ dalyvius: Lauryną Žakevičių, kuris kartu su Airida Gudaite šioje programoje dalyvavo 2011 metais ir Menų spaustuvės scenoje pristatė gatvės šokio spektaklį „Feel-Link“, Aleksandr Špilevoj, 2016 metais programoje debiutavusį kaip režisierių su spektakliu-koncertu „Neišmoktos pamokos“ ir režisierių, aktorių Gediminą Rimeiką, kuris 2019-aisis „Atviroje erdvėje“ pristatė spektaklį „Žuvėdra (remix)“.

Kokią patirtį išsinešėte sudalyvavę „Atviros erdvės“ programoje? 

Laurynas Žakevičius: „Atvira erdvė“ yra esminis projektas prisidėjęs prie „Low Air“ trupės atsiradimo.  Visu tuo periodu, kai spektaklis „Feel-Link“ buvo prodiusuojamas Menų spaustuvės, labai aktyviai dalyvavome visuose komunikacijos ir sklaidos procesuose. Mūsų, kaip pradedančių profesionalios scenos kūrėjų, dalyvavimas „Atviroje erdvėje“ buvo labai įtraukus procesas, tuo periodu be galo daug mokėmės. Žvelgdami retrospektyviai galime tvirtai pasakyti, kad programa „Atvira erdvė“ ir Menų spaustuvės komanda supažindino mus su produkcijos radimosi procesais, nuo ko atsispyrėm ir žengėm tolyn. 

„Feel-Link“. Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė. © Laura Vansevičienė

Aleksandr Špilevoj: Dalyvavimas programoje išmokė, kaip elgtis su turimu ribotu biudžetu, kaip spręsti administracinius, rinkodaros klausimus. Iki šiol su nostalgija prisimenu, kaip prieš kiekvieną spektaklį savo mažyte Toyota Corolla važinėjau į skirtingas Vilniaus mokyklas skolintis mūsų scenografijai reikalingų suolų ir kėdžių, kaip su spektaklio dailininke Rūta Lendraityte visą dieną scenografiją virvėmis kabinome virš scenos, kaip po spektaklio viską vėl nukabindavome ir veždavome grąžinti mokykloms iki kito spektaklio rodymo. Mokėmės teatro kūrimo pasiraitoję rankoves ir nebijodami jokių „nemeniškų“ darbų. Džiaugiuosi, kad Menų spaustuvės komanda mus palaikė net tuomet, kai jiems kai kurie mūsų sumanymai atrodė per sudėtingi ar pavojingi. Džiaugiuosi, kad kai kur mus ir pristabdė, kai mūsų karštligiškas maksimalizmas nueidavo per toli.

Gediminas Rimeika: Patirtis tikrai gera. Pirmas dalykas tai apskritai galimybė pastatyti spektaklį ir galimybė įgyvendinti eksperimentinę idėją. Būtent programoje „Atvira erdvė“ turėjau progą eksperimentuoti, būti laisvas, o statydamas spektaklį su vaikais išmokau svajoti, supratau, kad vaikų vaizduotė yra nemažesnė nei profesionalių aktorių. Dar Menų spaustuvė yra unikali erdvė, kurioje po spektaklio galima gauti kontaktą su žiūrovu. Jie lieka šioje erdvėje pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais, kitose erdvėse su žiūrovu pasimatyti yra sudėtingiau.

Gediminas Rimeika. © D. Putinas

Kaip toliau sekasi „Atviroje erdvėje“ sukurtiems projektams? 

Aleksandr: Po 5 metų mes ir toliau rodome spektaklį „Neišmoktos pamokos“ tiek Vilniuje, tiek skirtingose Lietuvos miestuose. Su spektaklio aktoriais ir muzikantais esame artimi draugai. Taip jau nutiko, kad mes gyvename skirtinguose miestuose, todėl „Neišmoktos pamokos“ mums yra puiki galimybė susitikti ir užkurti rokenrolo vakarėlį teatro scenoje. Kiekvieną kartą labai laukiu mūsų suvažiavimo. Esame labai laimingi, kad per šiuos penkerius metus dar nebuvo nei vieno spektaklio pasirodymo Vilniuje, kuriame būtų likęs bent vienas neparduotas bilietas. Neįtikėtinas jausmas yra žengti į Menų spaustuvės sceną kartu su „Colours Of Bubbles“ ir matyti pilną salę žiūrovų, linguojančių gyvai skambančios muzikos ritmu!

Laurynas: Mūsų gatvės šokio spektakliui „Feel-Link“ šiemet sukanka 10 metų ir jis vis dar rodomas tiek lokaliai Lietuvoje, tiek užsienyje. Manau, kas šis pasiekimas yra meninių sprendimų ir nuoseklaus vadybinio darbo rezultatas. 

Gediminas: Man rodos „Žuvėdra (remix)“ labai gerai pavyko, susilaukėme ir gerų teatro kritikų atsiliepimų. Ne kartą „Žuvėdra (remix)“ rodėme Menų spaustuvėje, buvo noras jį įtraukti į repertuarą, tačiau kadangi spektaklyje vaidinantys vaikai labai greitai auga, keičiasi, spektaklis repertuariniu netapo.

„Žuvėdra (remix)“. © D. Putinas

Šių metų programa „Atvira erdvė“ laukia šiuolaikinio cirko projektų paraiškų. Ko norėtųsi palinkėti visiems kūrėjams, dar tik ketinantiems dalyvauti šioje programoje?

Laurynas: Ką tikrai dabar galime patarti būsimiems kūrėjams, tai aktyviai dalyvauti visuose prodiusavimo, komunikacijos, sklaidos procesuose nuo pat pirmų etapų, nes nuo to priklauso projekto sėkmė. Kai žvelgi į sėkmingų projektų istorijas dažniausiai tai nėra vien puikūs meniniai sprendimai, tai ir planingos vadybos bei prodiusavimo rezultatas. Kitas patarimas būsimiems „Atviros erdvės“ dalyviams – projekto / spektaklio / koncerto gyvavimą matyti ne tik iki premjeros, o bent 5 metus į priekį. Naujam darbui atrasti lokalią ir tarptautinę auditoriją reikia laiko.

Aleksandr: Pirmiausiai labai tikiuosi, kad į „Atvirą erdvę“ pateks būtent scenos debiutantai. Nes jiems, o ne šiaip jauniems, bet jau aktyviai kuriantiems menininkams ši programa yra naudingiausia. O tuomet belieka palinkėti dalyviams drąsos žengiant pirmuosius žingsnius, ryžtingumo sprendžiant iškilsiančias problemas, įsiklausymo į save, nes nauji jaunų menininkų balsai ir jų atviri požiūrio taškai yra kur kas įdomesni, nei galimos jų kokybiškos ankstesnių kūrėjų kopijos (nors jeigu labai norite kopijuoti, darykite ir tai – tik drąsiai ir aukštai pakelta galva – debiutuodami galite leisti sau viską!), atvirumo sceniniams eksperimentams, nes „Atvira erdvė“ tam yra itin tinkama platforma. Vėliau tokią prabangą suteiks ne visi teatrai. Ir svarbiausia – linkiu jauniems menininkams suburti savo bendraminčių komandą ir atrasti savo žiūrovus, to jiems labai reikės jų profesinio kelio pradžioje!

Aleksandr Špilevoj.© D. Matvejevas

Gediminas:  Palinkėčiau žinoti ko nori ir būti labai konkrečiam, net pildant „Atviros erdvės“ paraišką. Nors tai tik pati pradžia, bet manau, kad labai svarbu pati idėja, nors eigoje daug kas gali keistis ir to nereikėtų bijoti, manau, kad pagrindinę projekto ar kūrinio idėją reiktų išlaikyti. Taip pat labai svarbu turėti gerą prodiuserį ir aišku visą komandą. Teikiant šiuolaikinio cirko paraiškas, manau ypač didelę reikšmę projekto sėkmei turės komanda, juk šiuolaikinis cirkas yra labai komandinis žanras.

Šiuolaikinio cirko kūrėjų paraiškų programai „Atvira erdvė“ laukiama iki kovo 14 dienos, paraiškas vertins Menų spaustuvės taryba. Detalesnė informacija ČIA.

  • 11
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments