MO muziejus nuolat akcentuoja ryšį su auditorija. Nenuostabu, kad daugumai užsidarius namuose muziejus paskelbė specialią rubriką #menasnaMO ir pasiūlė įvairių virtualių veiklų, kurios ne tik praturtintų laiką karantino metu, bet ir padėtų geriau susipažinti su Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio meno lauku, jo kūrėjais.
Norime sudaryti galimybę lankytojams įkvėpimo semtis net ir tada, kai jie negali lankytis muziejuje.
Milda Ivanauskienė
Ne veltui šiemet MO buvo nominuotas Europos metų muziejaus apdovanojimuose. Jų organizatoriai – Europos muziejų forumas – pabrėžia, kad apdovanojimai atitenka tokiems muziejams, kurie sugeba pritraukti skirtingas auditorijas, sukuria lankytojams unikalią atmosferą, skatina vaizduotę, taip pat taiko kūrybiškas strategijas vykdomoje edukacinėje veikloje ir prisiimant socialinę atsakomybę.
Greitas orientavimasis krizinio laikotarpio metu ir prisitaikymas prie pasikeitusių aplinkybių bei auditorijos poreikių būtent tai ir įrodo. „Norime sudaryti galimybę lankytojams įkvėpimo semtis net ir tada, kai jie negali lankytis muziejuje – jis atviras virtualioje erdvėje“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Straipsnyje apžvelgsime, kokias virtualias patirtis MO siūlo savo lankytojams ir visiems besidomintiems šiuolaikiniu menu.
Virtualus turas po lankomiausią parodą
„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ MO muziejuje buvo eksponuota nuo 2019 metų rudens iki šių metų pavasario pradžios. Šioje didelio dėmesio susilaukusioje parodoje buvo pristatytas jau istorija tapęs Lietuvos 10-asis – didelių lūžių ir pokyčių – dešimtmetis, suformavęs mus. Paroda siekė atskleisti laiko (laikmečio) prieštaringumą – ir euforiją, ir transformacijos sudėtingumą, visuomenę valstybės kūrimosi pradžioje. Čia susijungė menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos.
„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ parodą kūrė plati ir įvairi kuratorių komanda, kurioje yra Vaidas Jauniškis, Rimantas Kmita, Mantas Pelakauskas, Miglė Survilaitė, Aurimas Švedas, Tomas Vaiseta, Renata Valčik. Parodos architektai – Renata Valčik ir Joris Šykovas, dizaineris – Liudas Parulskis.
Kas nespėjote pamatyti ekspozicijos ar norite ją prisiminti ir patyrinėti dar kartą, MO pristatė interaktyvų ir išsamų virtualų turą po parodą, kuriuo taip galite mėgautis ir su virtualios realybės akiniais.
PaMOkos
Rubrikoje „PaMOkos“ MO kviečia susipažinti su skirtingais muziejaus kolekcijos menininkais, kurių iš viso yra per 300. Kiekvienoje iš pamokų pristatomi ir jauni, ir į meno įstoriją jau įėję Lietuvos kūrėjai, taip pat pateikiami jų darbų pavyzdžiai.
Iki šiol penkiose pristatytose pamokose galėsite susipažinti su grafiku, tapytoju, konceptualių kūrinių kūrėju Kęstučiu Grigaliūnu, tapytojais Audrone Petrašiūnaite, Adomu Danusevičiumi, tapytoju ir pianistu Viktoru Paukšteliu, fotomenininku Vaclovu Strauka ir kitais MO kolekcijos menininkais, jų kūryba.
Pradėkime nuo pirmosios pamMOkos.
Virtuali MO kūrinių kolekcija
Tiems, kurie nori nerti giliau į muziejaus kūrinių kolekciją, MO tokią galimybę taip pat sudaro ir kviečia susipažinti su muziejaus kūrinių kolekcija. Čia kartu rasite ir išsamius kolekcijos menininkų, jų biografijos, kūrybos pristatymus.
MO muziejaus steigėjų Danguolės ir Viktoro Butkų 2008 metais pradėtą kaupti kolekciją dabar sudaro per 5000 kūrinių. Tai – viena didžiausių Lietuvoje privati meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Jos branduolį sudaro gausūs tapybos, grafikos, fotografijos ir videomeno rinkiniai. Juos papildo mažesnis skulptūros ir tarpdisciplininių menų (performanso, instaliacijos ir kt.) rinkinys.
Taip pat specialiame muziejaus Youtube grojaraštyje MO kviečia susipažinti ir su kolekcijos audiovizualiniais, tarpdisciplininiais kūriniais, jų videodokumentacijomis.
Pokalbiai ir renginių įrašai
Muziejaus Youtube paskyroje rasite ir daug daugiau vaizdo įrašų, kurie leis ne tik plačiau sužinoti apie anksčiau ir šiuo metu pristatomas parodas bei jų kontekstus, bet taip pat geriau pažinti pačius kūrėjus, kultūros ir meno procesus.
Grojaraštyje „MO pokalbiai“ daugiau nei pusšimtis menininkų pasakoja apie savo kūrybinį kelią, pristato kūrinius, dalijasi įdomiomis istorijomis. Pavyzdžiui, čia rasite pokalbį su skulptoriumi, fotografu ir instaliacijų kūrėju Mindaugu Navaku. Autorius pasakoja, kaip jo 2 tonų kūrinys buvo skraidinamas „Lufthansa“ oro linijomis, kodėl jam labiausiai patinka Egiptas ir niekada nedirba su marmuru. Tuo tarpu tapytoja Rūta Katiliūtė, kalbėdama apie šalies meno, tapybos lauką, pastebi padriką darbų atrinkimą, taip pat sako, kad Lietuva visada turėjo gerų tapytojų, jaunoji karta – ne išimtis.
Kituose vaizdo įrašuose parodų kuratoriai, meno kritikai, kolekcininkai ir kiti kultūros veikėjai dalijasi savo įžvalgomis apie MO parodas, su jomis susijusiomis temomis. Čia rasite ir muziejaus vykusių renginių transliacijų įrašus bei diskusijas aktualiomis temomis.
Lietuvos kultūros istorija vienoje vietoje
Kaip teigia MO muziejus, kiekvienas kolekcijos kūrinys įdomus ir vertingas savaime, tačiau naujoje šviesoje jį galima pamatyti žinant kontekstą, kuriame jis buvo sukurtas, bendrą dailės istoriją, kurioje jis dalyvauja, kūrinių sąsajas, kūrėjų ryšius, meno sampratos pokyčius, madas ir tendencijas.
Siekiant atskleisti šį platų kontekstą, 2011 m. buvo pradėtas Kultūros istorijos projektas, kuriame šiuo metu išsamiai pristatoma 10 kultūros sričių. Tai – dailė, literatūra, teatras, taikomoji dailė, scenografija, šokis, dizainas, architektūra, fotografija, kinas. Taip pat pateikiama šiek tiek informacijos apie muzikos istoriją.
Straipsnius įvairiomis temomis parengė beveik 20 autorių. Tarp jų – vieni ryškiausių Lietuvoje skirtingų kultūros ir meno sričių kritikai, tyrinėtojai Erika Grigoravičienė, Živilė Pipinytė, Virginija Cibarauskė, Helmutas Šabasevičius, Marija Drėmaitė ir kiti.
VOXART.lt rekomenduoja kultūros ir meno turinį, kurį galima žiūrėti ir klausytis iš namų:
MoMA siūlo mėgautis šiuolaikiniu menu ir plėsti žinias iš namų
Nacionalinis dramos teatras kviečia klausytis pokalbių su teatralais
Susipažinkite su plačiu lietuvių muzikos peizažu Lietuvos muzikos informacijos centro grotuve
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ribotą laiką leis žiūrėti spektaklius virtualiai
Komentuokite