Lietuvos kino centras: lengvata filmų gamybai veikia sėkmingai ir kelia šalies ekonomiką

Kadras iš Linos Lužytės filmo „Pilis“.

Septintus metus Lietuvoje galiojanti pelno mokesčio lengvata filmų gamybai veikia sėkmingai. Lietuvos kino centro duomenimis, 2019-ieji ir toliau rodė gerus rezultatus. Pernai filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema iš Lietuvos įmonių surinko beveik 7 mln. investicijų filmų gamybai, jie šalyje išleido beveik 23 mln. Eurų. Per schemą buvo finansuoti 36 nauji filmai, iš jų – 20 nacionalinių, 8 bendros gamybos ir 8 užsienio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

2019 m. Lietuvos gamintojų projektai surinko iki šiol didžiausią investicijų sumą – net 2,3 mln. eurų, o filmų gamybai išleido 7,9 mln.

Lietuvos kino centras

Lietuvos kino centro teigimu, 2019-ųjų pradžioje penkeriems metams pratęsus ir padidinus lengvatą iki 30 proc. gauta dar didesnė grąža. Sėkmingai auga investicijos, įgyvendinamų projektų skaičius. Lietuva tapo žinoma ne tik kaip šalis, kurioje galima sklandžiai pasinaudoti finansiniu instrumentu įgyvendinant kino gamybos projektus, bet ir patikima, profesionalų nestokojančia kino partnere, kurioje savo projektus įgyvendina net tokie industrijos milžinai, kaip „HBO“ ar „Netflix“. Prie šalies vardo garsinimo prisidėjo ir daugybę svarbiausių apdovanojimų pelniusio miniserialo „Černobylis“ sėkmės istorija.

Iš viso filmų gamintojai, pasinaudoję lengvata filmų kūrimui Lietuvoje 2019 m. išleido beveik 23 mln. eurų. Beveik 15 mln. iš jų – užsienio kino gamintojai, mūsų šalyje sukūrę 8 tarptautinius projektus. Daugiausiai investicijų surinko kriminalinis „Netflix Original“ serialas „Jaunasis Volanderis“ (rež. Ole Endresen ir Jens Jonsson), kuriamas „Yellow Bird Film & TV Productions“ – net 1,5 mln. eurų. Serialas buvo filmuojamas Šeškinės mikrorajone Vilniuje, o jo gamyba rūpinosi lietuvių įmonė UAB „Ahil“.

Lietuvos sostinėje, pasinaudojus schema ir surinkus 675 tūkst. eurų investicijų, buvo filmuojamas ir trečias populiaraus norvegų serialo „Okupuoti“ (rež. Erik Skjoldbærg, Gunnar Vikene, Camilla Strøm Henriksen) sezonas. Jame vaidina lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, o kūrybinėje komandoje iš 120 technikos darbuotojų net 100 jų buvo lietuviai.  

Nacionalinių filmų gamintojai taip pat vis labiau įsisavina mokestinės lengvatos naudą ir vis dažniau pasitelkia schemą finansuojant filmus. 2019 m. Lietuvos gamintojų projektai surinko iki šiol didžiausią investicijų sumą – net 2,3 mln. eurų, o filmų gamybai išleido 7,9 mln.  Didžiausi lietuvių projektai pernai naudojęsi lengvata– bendros Lietuvos ir Airijos gamybos filmas „Pilis“ (rež. Lina Lužytė), Šarūno Barto režisuotas filmas „Sutemose“ ir šiuo metu kuriamas Ernesto Jankausko vaidybinis filmas „Deguonis“.

Kadras iš Šarūno Barto filmo „Sutemose“.

„Šešeri mokesčių lengvatos metai padėjo šalies kino pramonei išplėtoti kokybiškas paslaugas ir įsitvirtinti tarptautinės kino produkcijos žemėlapyje. Mes didžiuojamės galėdami įvardinti garsius tarptautinius projektus, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos profesionalai. Ši schema ne mažiau svarbi priemonė ir nacionaliniams filmams finansuoti

Pristatomi rezultatai, ypač didėjantis investuotojų skaičius, rodo, kad surastas efektyvus paskatų modelis, sudarant sąlygas talentingiems žmonėms įgyvendinti savo idėjas, kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus,  ir geriau atliepiant paties kino sektoriaus plėtros poreikius,“ – džiaugiasi Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Iš viso per 2014–2019 metus, pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą jau investavo 151 Lietuvos įmonė, o bendrai buvo pritraukta 112 mln. lėšų filmų gamybai. Per šešerius metus tuo buvo pasinaudota 157 filmų finansavimui – investicijos skirtos 67 nacionaliniams kino projektams, 41 užsienio filmui ir 49 bendros gamybos filmų projektams. 

2014 m. Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas mūsų šalyje. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikdama lėšų filmo gamintojui ir taip mažindama apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį. Ši lengvata ne tik sudaro palankesnes sąlygas kino gamybai Lietuvoje, bet yra naudinga ir kitiems sektoriams.

Išaugusios filmų gamybos apimtys suteikia tūkstančius laikinų darbo, atvykstant filmavimo grupėms iš užsienio didėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių, restoranų verslas, transporto bei nuomos paslaugų sektoriai. Prognozuojama, kad audiovizualinių paslaugų eksporto rinka Lietuvoje per artimiausius metus plėsis, taip pritraukdama dar daugiau užsienio investicijų.

Parašykite komentarą

Please Login to comment