Kur prasideda ir baigiasi lytis? Atsakymų ieško spektaklis „Trans Trans Trance“

Rugsėjo 26 d. ir 27 d. 19 val., rugsėjo 29 d. 14 val. (festivalio „Sirenos“ metu) OKT studijoje (Ašmenos g. 8, Vilnius) įvyks Kamilės Gudmonaitės režisuojamo spektaklio „Trans Trans Trance“ premjera.

„Moteriška“ režisūra kaip tik yra pliusas, nes vis dėlto tai labai motiniška profesija, reikalaujanti ypatingos meilės ir rūpesčio tiems, su kuriais kuri.

Kamilė Gudmonaitė

Spektaklio pirminė idėja kilo atsispyrus nuo lytinės tapatybės ir moteriškumo temų. Dramaturgija buvo kuriama ne pagal konkrečią pjesę, o repeticijų metu sukurtą ir atrastą medžiagą. Tai – iš atvirų pokalbių apie moteriškumą gimęs spektaklis, kurio tematika laikui bėgant kito ir susitelkė į klausimą, kokią įtaką mums daro ir kaip formuoja lytinė tapatybė.

Kūrybinė komanda pažiaria daug klausimų, į kuriuos atsakymų ieškos spektaklyje. Ar moteriškumas ir vyriškumas yra socialiniai konstruktai, ar prigimties dėsnis? Kas nutinka, jeigu peržengiu visuotinai suprantamą moteriškumo normą? Kur baigiasi lytis? Ar galima būti ir vyru, ir moterimi vienu metu? Socialinė aplinka, medijos ir visuomenės normatyvai mums lengvai paaiškina, kas yra vyras ir moteris, bet ar dvinarė lyčių sistema neapriboja mūsų mąstymo? Kas nutinka žmogui, jeigu jo vidus neatitinka išorės? Ar sunku pačiam priimti save tokį, koks esi iš tikrųjų, jeigu tave ne visada priima visuomenė? 

Spektaklyje vaidina Dovilė Kundrotaitė, Jovita Jankelaitytė ir Adelė Šuminskaitė.

„Trans Trans Trance“ režisierė Kamilė Gudmonaitė VOXART plačiau pristato premjerą pasitinkantį spektaklį:

Apie moteriškumą ir lytiškumą pradėjau mąstyti tada, kai ėmiau studijuoti. Stebėdavau, kaip komentarai apie mano režisūrą kaip „moterišką“ turėdavo neigiamą prasmę, vienas autoritetų kalbėdamas apie mano pirmąjį spektaklį pasakė: „Oho, ir tai sukūrė… moteris?“. Kilo klausimas – kodėl Lietuvoje vis dar gajus profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas?

Visada norėjau įrodyti, jog „moteriška“ režisūra kaip tik yra pliusas, nes vis dėlto tai labai motiniška profesija, reikalaujanti ypatingos meilės ir rūpesčio tiems, su kuriais kuri. Vėliau vis dažniau kilo natūralus klausimas, ką reiškia būti moterimi, kodėl aš turiu vyriškų savybių ir, galų gale, kas kuria moteriškumą, kas jį stabdo, kur jis baigiasi? Ar apskritai reikia skirstyti žmones į vyrus ir moteris? Tada kilo mintis sukurti spektaklį su savo kolegėmis – vienintelėmis trimis merginomis Gintaro Varno aktorių kurse (aš, beje, irgi vienintelė mergina tarp kurso režisierių) ir paanalizuoti šią temą kartu. 

Visos turime, ką pasakyti ir kuo pasidalinti, kuriame be jokios dramaturgijos – tik iš savo patirties, tikrų istorijų, mitų ir laisvos fantazijos. Būtent tai ir yra man labai patinkantis iššūkis – kurti spektaklio dramaturgiją ne jau parašytu pjesės tekstu, o kontekstais, tematika, žanrais. Kita vertus, pati tema jau yra iššūkis. Ji yra tokia plati ir neišsemiama, kad atrodo, jog procesas galėtų tęstis dar metus, ir atrastume vis naujų dalykų.

Čia susiduriu su įdomiu klausimu – kada spektaklis yra baigtas? Supratau, jog lytiškumas yra tapsmas, t. y. vyru ar moterimi tampama, kartais net renkamasi būti, o ne gimstama. Tad ir spektaklį pavadinčiau taip – ne baigtiniu rezultatu, o vystymusi, tarsi jis lyg žmogus pamažu įgautų lytį. O gal kaip tik – vis labiau ir labiau toltų  nuo jos, taptų androginiškas?

0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments