Kultūrininkai kviečia dalyvauti performatyviame projektinio finansavimo eksperimente

© Jesus Loves Austin / Unsplash

Valstybės paramos skirstymas visada susilaukia daug dėmesio, bene kiekvieną sykį atsiranda ir sprendimus palaikančiųjų, ir juos kritikuojančiųjų. Kultūros srityje – ne išimtis. Projektinio-ekspertinio finansavimo simuliacijos renginys „Geriausia paraiška“ pakvies kultūros bendruomenę sudalyvauti performatyviame socialiniame-kultūriniame eksperimente, kurio siekis – iš šono pažvelgti į projektų finansavimo procesą, jį permąstyti ir demistifikuoti.

Paraiškas vertins komisija, kurios nariais tapti galės kiekvienas iš jūsų – nebūtinas meninis išsilavinimas, tik bendras domėjimasis kultūra.

Organizatoriai

Kiekvienais metais netyla diskusijos dėl kultūros projektų finansavimo ir pasigirsta menininkų aimanos: „Kodėl mano labai gilus ir vertingas projektas negavo pinigų?“ Paraiškų teikėjams ir kūrėjams vis kyla klausimų dėl ekspertų kompetencijų, sprendimų objektyvumo, vertinimo kriterijų. Iš vertintojų kai kada pasigirsta kritika dėl teikiamų projektų parengimo kokybės – ne iki galo išvystytos idėjos ar silpnas jų pagrindimas, konteksto trūkumas, „išpūstos“ sąmatos.

Tuo tarpu visuomenė, procesą stebėdama iš šono lyg sporto varžybas, viską žino taip pat: kam duoti, kas gavo per daug, kas – nevertas. Dažniausiai visos įžvalgos – vos perskaičius projekto pavadinimą. Galiausiai atskirais atvejais, kylant ypač plačiai diskusijai, netikėtai įsitraukia ir politikai: kartais imdamiesi mediacijos proceso, kartais – iš pažiūros lyg turėdami paslėptų politinės naudos ar įtakos stiprinimo siekių. 

Vietos spekuliacijoms, savoms interpretacijoms ir sąmokslo teorijoms tikrai daug. Dažniausiai, vengiant galimo spaudimo, ekspertai, jų posėdžiai slapti. Su pateiktų paraiškų turiniu viešai taip pat susipažinti neišeis. Ne visada atskleidžiama ir visų konkurse dalyvavusių projektų surinktų balų eilė. Ne iki galo aišku, kokiais – matematiniais ar logikos algoritmais vadovaujantis projektams yra skiriama konkreti paramos suma, daugeliu atvejų sudaranti ryškiai mažesnę dalį nei prašoma.

Lietuvos kultūros taryba. © LKT

Dar daugiau klausimų kyla, kai fondo taryba ar kitas valdymo organas, tvirtinantis finansavimą, nusprendžia kitaip nei ekspertai. Net kylant itin aršioms diskusijoms, paramą skirstančių struktūrų atstovai dažniausiai renkasi tylą arba apsiriboja itin lakoniškais, nieko nepasakančiais pareiškimais.

Tokia susiformavusi situacija, papildyta neretai subjektyvia paraiškų teikėjų kritika, stebinčiųjų paviršutiniškomis įžvalgomis ir institucijų nenoru ieškoti glaudesnio dialogo, kuria įtampas tarp projektų teikėjų ir paramos skirstytojų bei kultūrininkų ir visuomenės.

Vis dėlto, didžioji dalis nepasitenkinimo kyla tik todėl, kad trūksta aiškumo ir žinių apie pačius finansavimo skirstymo procesus iš vidaus. Kartais ir suvokimo, kaip dirba ekspertai: su kokiais klausimais, iššūkiais ir dilemomis susiduria, kai jiems tenka nuspręsti, ar projektas vertas išvysti dienos šviesą ar ne. Galiausiai, bene kiekvieno projekto autoriai tiki, kad jų idėja neabejotinai verta finansavimo, tačiau retai pagalvojama apie kontekstą – tarp kokių kitų paraiškų vertinamas vienas ar kitas projektas. 

Meno ir mokslo laboratorija. © MMLAB

Kultūros vadybininkų asociacija ir portalas VOXART.lt kviečia į kultūros projektinio finansavimo procesą pažvelgti iš įvairių perspektyvų ir pristato eksperimentą-simuliaciją „Geriausia paraiška“. Dviejų „finansavimo etapų“ metu realios kultūros ir meno idėjos varžysis dėl galimybės gauti 3000 eurų paramą. Paraiškas vertins komisija, kurios nariais tapti galės kiekvienas iš jūsų – nebūtinas meninis išsilavinimas, tik bendras domėjimasis kultūra.

Projektų pristatymas ir vertinančių ekspertų diskusija bus tiesiogiai transliuojama internetu. Labiausiai intriguojanti dalis – nors ir nukrypstanti nuo realios praktikos, tačiau pasunkinanti užduotį – ekspertai prie išvados, kuriai iš idėjų skirti finansavimą, turės prieiti bendru, vieningu sutarimu. Jei bent vienas vertintojas išreiškia prieštaravimą, „pirmojo etapo“ paramos suma keliauja į „antrąjį etapą“, kuriame varžosi visai naujos idėjos jau dėl 6000 tūkst. eurų, o jas vertina naujai atrinkti ekspertai.

Jeigu ir antrąją sesiją nėra išrenkamas finansuojamas projektas konsensuso būdu, visa suma grąžinama į Lietuvos kultūros tarybos, kuri finansuoja visą šį projektą, sąskaitą.

Rūtos Vitkauskaitės interaktyvus koncertas festivalyje “Muzika erdvėje”. © Beatričė Mikelionytė / Skaistė Maskoliūnaitė

„Geriausios paraiškos“ iniciatoriai kviečia visų sričių profesionalius menininkus ir meno bei kultūros organizacijas iki lapkričio 30 d. 16:45 val. (šis pasaulis sutvertas biurokratams) teikti projektų paraiškas „pirmajam etapui“. Kvietimas „antrajam etapui“ bus paskelbtas iš karto po pirmojo vertinimo.

Kartu visus daugiau ar mažiau besidominčius kultūra, taip pat ir nuolatinius projektų teikėjus bei menininkus kviečiame tapti projekto paraiškų vertintojais – neklystančiais ekspertais, viešai išrinksiančiais, kam bus skiriamas finansavimas „pirmojo etapo“ metu. Paraiškų laukiame irgi iki lapkričio 30 d. 16:45 val. Kvietimas ekspertuoti „antrojo etapo“ paraiškas bus paskelbtas iš karto po pirmojo vertinimo.

Platesnė informacija ir dalyvavimo sąlygos ČIA.

Organizatoriai tikisi, kad šis renginys akceleruos teigiamus pokyčius kultūros projektų finansavimo srityje: paskatins konstruktyvias ir kultūros bendruomenės, ir visuomenės diskusijas, platesnį procesų suvokimą ir suteiks naujų požiūrio perspektyvų. Taip pat tai proga įvertinti kultūros projektų finansavimo progresą pastaraisiais dešimtmečiais, išlikusias ar susidariusias naujas problemas šioje srityje, kartu ieškant sprendimų, kaip galima tobulinti visą sistemą.

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments