Kokios valstybės paramos sulaukė kultūra nuo pandemijos pradžios?

Festivalis SPOT. Balansas. © Dainius Putinas

Metų pradžioje prasidėjusi koronaviruso pandemija sujaukė visų metų planus įvairių sričių kultūros sektoriaus atstovams. Iki vasaros buvo sustoję didžioji dalis kūrybinių darbų, projektų, renginių, filmų gamyba ir kitos veiklos. Tiek menininkai, tiek organizacijos tuo metu nekantriai stebėjo kintančią situaciją bei valstybės sprendimus, kurie leistų greičiau ir lengviau išsikapstyti iš susidariusios situacijos.

Gyvenimas vyko toliau ir iki dabar sektoriaus dalyvius pasiekė per 81 mln. eurų.

VOXART.lt

Vyriausybė, paskelbusi ekonomikos skatinimo planą, skyrė solidžią sumą ir kultūros laukui. Aktyviai į situaciją reagavo Lietuvos kultūros taryba ir kitos įstaigos. Kultūrininkams diskutuojant, džiaugiantis ir besipiktinant įvairiomis paramos programomis, naujais ir adaptuotais finansavimo instrumentais, gyvenimas vyko toliau ir iki dabar sektoriaus dalyvius pasiekė per 81 mln. eurų. VOXART.lt nusprendė detaliau panagrinėti, kokios sumos kokiems tikslams buvo skirtos.

Parama kinui

6,2 mln. eurų buvo skirta kino industrijos skatinimui. Paramą paskirstė Lietuvos kino centras su sunkumais susidūrusiems kino gamybos projektams, stipendijoms, kino kultūros renginiams Lietuvoje, kino teatrams ir kino filmų platintojams, papildomai skirta lėšų naujiems televizijos ir kino produktams kurti.

63 naujiems TV ir kino projektams buvo paskirstyta 2 717 850 eurų parama. Kaip teigia Lietuvos kino centras, dėl darbų filmavimų aikštelėse suvaržymų bei išnagrinėjus gautus prodiuserių prašymus, papildomą paramą gavo ir 28 jau gamyboje esantys projektai. Šiuo metu kuriamiems kino projektams papildomai buvo skirta 475 080  eurų suma.

Apribojimai neaplenkė ir kino renginių visoje Lietuvoje. Dalis jų buvo perkelti, kiti gerokai sumažino planuotų renginių skaičių, keitė formą. Kiti įprastas sales perkėlė į interneto platformas. Įvertinus papildomą poreikį nenumatytosioms ir administracinėms išlaidoms, anot Kino centro, šiemet įvyksiantiems kino renginiams – 21 projektui – buvo papildomai skirta 88 270 eurų.

Žiūrovai kino teatro salėje. © Mindaugas Mikulėnas

Dalis papildomo finansavimo lėšų buvo išdalintos individualioms stipendijoms, skirtoms kurti filmų scenarijus, rengti publikacijas ir tyrimus kino tema. 118 800 eurų suma buvo padalinta 48 stipendininkams.

Nukentėjo ir vidutiniškai trijų šimtų tūkstančių lankytojų kiekvieną mėnesį sulaukdavę kino teatrai, sustojo ir kino filmų platinimas. Filmų demonstravimo veiklai nutrūkus net trylikai savaičių, sektorius patyrė milžiniškus nuostolius. Birželio pabaigoje pagal visus saugumo reikalavimus atnaujinę veiklą kino teatrai pradėjo veiklą su įvairiais apribojimais. Pavyzdžiui, Kino centras skaičiuoja, kad rugpjūtį sulaukta 124 tūkst. žiūrovų, o tai sudaro tik trečdalį tokiu metu įprasto srauto.

Siekiant sumažinti COVID-19 pandemijos sukeltus nuostolius, kurie susidarė apribojus kino teatrų ir kino platintojų veiklą, Kino centras paskirstė vienkartines dotacijas. Bendras šios valstybės pagalbos priemonės biudžetas 2,8 mln. eurų. Parama pasieks 18 kino teatrų, valdančių 71 kino ekraną visoje Lietuvoje, jiems išdalinta 2,24 mln. eurų, ir 12 filmų platinimo įmonių, kurioms skirta 560 tūkst. eurų.

Lietuvos kultūros tarybos šių metų rugpjūčio 27 dienos duomenimis, buvo finansuoti 1343 kultūros ir meno projektai.

Lietuvos kultūros taryba

Nuo pandemijos nukentėjusius kultūros organizatorius bei kūrėjus pasiekė 16,6 mln. eurų Vyriausybės skirtos paramos suma, kurią sektoriaus atstovams paskirstė Lietuvos kultūros taryba. Specialiomis lėšomis finansuotos stipendijos kultūros ir meno kūrėjams, atšauktų renginių perkėlimas, naujų produktų ir paslaugų kūrimo programa, papildomos lėšos skirtos II etapo projektams bei muziejinių vertybių įsigijimui.

Lietuvos kultūros tarybos šių metų rugpjūčio 27 dienos duomenimis, buvo finansuoti 1343 kultūros ir meno projektai. Specialiai sukurtoje programoje naujiems ir skaitmeniniams kultūros produktams bei paslaugoms sukurti buvo skirta 8 621 762 eurų, o finansavimo sulaukė 512 projektų. Taip pat, siekiant didesne apimtimi finansuoti II etapo pateiktas paraiškas, papildomai šiam tikslui buvo skirta 6 564 611 eurų.

Taip pat Lietuvos kultūros taryba paskyrė 1515 individualias stipendijas kūrėjams ir išmokėjo 799 kompensacines išmokos savarankiškai dirbantiems kūrėjams. Iš viso tam buvo skirta 3,477 mln. eurų. Taip pat pradėtos mokėti ir subsidijos atšauktų renginių Lietuvoje ir užsienyje organizatorių nuostoliams padengti. Planuojama, kad šiam tikslui bus iš viso išmokėta iki 1,21 mln. eurų.

Lietuvos kultūros taryba. © LKT

Kultūros tarybos teigimu, atsižvelgiant į pakitusias aplinkybes buvo tikslingai perskirstytos Kultūros rėmimo fondo lėšos (daugiau nei 5 mln. eurų). Taigi, reaguojant į koronaviruso (COVID-19) plitimo ir su tuo susijusių aplinkybių padarinius, jų poveikio kultūros ir meno organizacijoms ir kūrėjams mažinimui iš viso numatyta paskirstyti beveik 22 mln. eurų. 

Praeitų metų pabaigoje buvo planuota, kad 2020 metais Kultūros rėmimo fondą (KRF), kurį administruoja Lietuvos kultūros taryba, sudarys 20,695 mln. eurų, iš kurių kultūros ir meno sritims bei kūrėjų stipendijoms numatyta daugiau nei 7,1 mln., strateginio finansavimo programoms (įskaitant ir Tolygios kultūrinės raidos programas) – daugiau nei 8,1 mln., o kultūros programoms – 4,5 mln. eurų, iš viso – 19,7 mln. eurų.  Kaip ir numato KRF įstatymas, dar iki 4 proc. buvo numatyta ekspertų paslaugoms bei vykdomiems kultūros srities tyrimams apmokėti.

Skaičiuojant Vyriausybės papildomą skirtą sumą, matome, kad šių metų bendra parama kultūros sektoriui, paskirstyta per Lietuvos kultūros tarybą, išaugo kone dvigubai. Palyginimui iš viso per 2019 metus kultūros ir meno srityje veikiančioms organizacijoms, institucijoms bei individualiems kūrėjams paskirstyta daugiau nei 19,3 mln. eurų.

Papildomi 4 mln. 456 tūkst. eurų skirti priemonei „Kultūros ir meno paslaugoms kurti, kartu užtikrinant biudžetinių valstybės kultūros įstaigų veiklą“ įgyvendinti.

Apmokėtos kūrėjų prastovos

Kita priemonė, kuria galėjo pasinaudoti ir aktyviai naudojosi sunkumus patiriantys menininkai – kūrybinės prastovos išmoka. Kultūros ministerijos duomenimis, tokios išmokos buvo skirtos 351 meno kūrėjui, o ši suma sudaro beveik 600 tūkst. eurų.

Į šią išmoką gali pretenduoti tik meno kūrėjo statusą turintys asmenys, išmokos dydis 607 eurai, ji mokama 3 mėnesius. Iš viso šiam tikslui, kaip pateikiama ministerijos internetiniame puslapyje, planuojama skirti 800 tūkst. eurų.

Parama valstybinėms kultūros įstaigoms

Papildomi 4 mln. 456 tūkst. eurų skirti priemonei „Kultūros ir meno paslaugoms kurti, kartu užtikrinant biudžetinių valstybės kultūros įstaigų veiklą“ įgyvendinti. Šie pinigai skirti Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų kultūros ir meno paslaugoms kurti, kartu užtikrinant įstaigų veiklą dėl nesurenkamų planuotų pajamų koronaviruso (COVID-19) plitimo laikotarpiu.

Iš Vyriausybės rugsėjo 16 d. nutarimo „Dėl lėšų skyrimo“ galime matyti, kad šios lėšos buvo paskirstytos taip: 2,566 mln. paskirta Kultūros ministerijai (kaip ketinama paskirstyti šią sumą, duomenų neradome), didžiausia suma – 655 tūkst. eurų – atiteko Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, 346 tūkst. – Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, 190 tūkst. – Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, 166 tūkst. – Lietuvos nacionalinei filharmonijai, 148 tūkst. – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai.

Šiek tiek mažesnės sumos atiteko Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui (85 tūkst.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams (80 tūkst.), po 60 tūkst. eurų pasidalino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Nacionalinis Kauno dramos teatras, po 50 tūkst. – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Tautinių mažumų departamentas.

Kaip teigia Kultūros ministerija, 1,7 mln. eurų taip pat buvo paskirstyta savivaldybių viešosioms bibliotekoms jų fondų komplektavimui – knygoms ir kitiems spaudiniams įsigyti. Už šias lėšas šalies viešosios bibliotekos įsigijo 182 887 knygų ir kitų dokumentų.

Be to,  kultūros įstaigoms buvo paskirta 830 tūkst. eurų muzikos instrumentams įsigyti. Lėšas pasidalino Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (347 tūkst.), Lietuvos nacionalinė filharmonija (101 tūkst.), likusi suma kitoms Kultūros ministerijos pavaldžioms įstaigoms. 

Lietuvos nacionalinė filharmonija. © Dmitrij Matvejev

Lėšos infrastruktūrai

Ypač nevienareikšmiškai kultūrininkų vertinimo sulaukė Vyriausybės sprendimas daugiau nei 45 mln. eurų skirti valstybės valdomų kultūros įstaigų infrastruktūrai. Iš šios sumos 18,986 mln. eurų atiteko Kultūros ministerijos žinioje esančioms įstaigoms bei jų infrastruktūros atnaujinimui, 26,3 mln. – Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo projektams.

Už šią sumą buvo finansuoti per 100 infrastruktūros naujinimo, modernizavimo ir pritaikymo projektų, kuriuos įgyvendina ar netrukus įgyvendins tiek nacionalinės, tiek valstybinės kultūros įstaigos, taip pat savivaldybių kultūros centai, viešosios bibliotekos ir kitos organizacijos.

Didžiausios sumos atiteko rekonstruojamam Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (13 mln. eurų), Druskininkų kultūros centro įrengimui savivaldybės priklausančiuose pastatuose (10,782 mln.), Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato rekonstravimui (2,3 mln.), dviem Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektams (2,194 mln.).

Apibendrinimas

Skirtingais pjūviais lyginant valstybės paramą nuo COVID-19 nukentėjusiam kultūros sektoriui, galime matyti, kad minkštosioms ir „skubioms“ priemonėms, tai yra, meno kūrėjų kompensacijoms, stipendijoms, kultūros organizacijų veiklai bei kompensacijoms buvo iš viso skirta 33,456 mln. eurų. Tuo tarpu, ilgalaikėms priemonėms – naujų priemonių įsigijimui, infrastruktūros ir kitiems susijusiems tikslams – skirta 47,816 mln. eurų. 

Įvertinus duomenis, ypač pastaruoju metu suaktyvėjusio valstybinio ir NVO kultūros sektoriaus lyginimo aspektu, matome, kad valstybinės kultūros įstaigos (esančios ir Kultūros ministerijos žinioje, ir savivaldybių valdymo sferoje) iš įvairių šaltinių ir programos sulaukė per 52 mln. eurų, kai nevalstybinės kultūros organizacijos ir individualūs kūrėjai sulaukė 29 mln. eurų papildomos paramos.

Tiesa reikėtų įvertinti ir tai, kad pastarąją sumą sudaro ir Lietuvos kultūros tarybos projektų konkursai, kuriuose taip pat gali dalyvauti ir didžioji dalis valstybinių kultūros įstaigų. Atsižvelgiant į tai proporcijos dar labiau gali skirtis. 

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments